Išsamus straipsnis apie tai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose

 (12)
Tėvai džiaugiasi bei didžiuojasi pirmaisiais vaiko žodžiais, sakiniais, gebėjimu laisvai reikšti mintis, stebėdamiesi greita vaiko kalbos raida. Jei vaiko kalba neatitinka tėvų lūkesčių, jie jaudinasi dėl tariamo kalbos vėlavimo. Tėvų nerimą sustiprina tai, kad, leisdami vaiką į ugdymo įstaigą, pastebi, kad kiti vaikai kalba geriau, nei jų mažylis.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Doc.dr. Regina Giedrienė, Lietuvos Edukologijos Universitetas.

Tariamas vaikų kalbos raidos vėlavimas

Tėvų nerimas būtų mažesnis, jei jie geriau suprastų vaikų kalbos raidos ypatumus. Auginantiems mažus vaikus, būtina žinoti, kad kai kurie kalbos reiškiniai turi gana plačias pasirodymo pradžios ribas, o kai kurie, deja, ne.

Antai pirmuosius žodžius pradėti tarti gali tiek 9 mėnesių, tiek ir 1 metų 3 mėnesių vaikas ir tai yra du kraštutiniai normos variantai. Žinoma, pirmuoju atveju tėvai džiaugiasi, tiki sėkminga tolimesne vaiko gebėjimų raida, o antruoju atveju yra pilni nerimo, bijo blogiausio - kad vaiko kalbos raida bus lėtesnė, nei įprasta. Tačiau nerimui ypatingo pagrindo, nesant kitų požymių, tikrai nėra. Kai kurie vaikai net iki 2 metų kalba labai mažai. Jų elementarūs sakinėliai, tokie kaip „Tete bzz mo" („Tėtė važiuoja namo"), „Nole tete liolio" („Noriu paskambinti tėtei"), gali būti didžiausiu pasiekimu net ir sulaukus dvejų, trejų, ketverų metų. Tai tėvų neturėtų gąsdinti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šeimos drama: įamžino kiekvieną vos 10 dienų gyvenusio sūnaus akimirką
Misis Airija tapusi dviejų vaikų mama: atvykusi iš Lietuvos skyniau pievagrybius

Lygiai taip pat didesnės reikšmės neturi, ar vaikas iki 4-5 metų išmoksta taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus. Garsą r taisyklingai pradėti ištarti jis gali ir būdamas šešerių metų, kitus garsus - artėdamas prie šešerių, ir tai dar nebus vėlu. Žinoma, jei įtariama esant kalbos padargų organinius anatominius trūkumus, tokius kaip netikslus sukandimas, prisegtas liežuvis ar viršutinė lūpa, reikia konsultuotis su specialistais. Jei tokie sutrikimai nepasireiškia, taip pat nėra įtarimų, kad vaikas neprigirdi, jis nėra patyręs gimdymo ar kitų traumų, reikėtų ramiau pažvelgti į vaiko kalbos nesklandumus.

Kur kas svarbiau stebėti, ar vaikas domisi kitų žmonių kalba, ar klausosi, kaip jie šneka, ar supranta nesudėtingus prašymus, pasiūlymus, ar bando žodžiais išreikšti savo norus, nuomonę, mintis. Svarbu patiems kuo daugiau tikslingai bendrauti su vaiku, o už pastangas bus atlyginta šimteriopai, jam pradėjus eiti į mokyklą.

Vaiko kalbos raidos ypatumai

Vaiko kalba yra daugiapusis reiškinys ir skirtingais ikimokyklinio amžiaus metais į pirmą planą išsiveržia vienų ar kitų kalbos aspektų plėtra, nors bendra kalbos raida yra integrali.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas lavina savo kalbos aparatą, ruošdamas jį garsų ir skiemenų tarimui, tobulina praktinius fonetinius ir fonologinius gebėjimus, klausydamasis aplinkinių kalbos, atskirų garsų sąskambių. Persiritęs į antrąjį gyvenimo pusmetį mėgina pakartoti garsų sąskambius, panašius į tuos, kuriuos taria suaugusieji, kalbindami vaiką. Taip čiauškėdamas vaikas įsižiūri į suaugusiojo veidą, mimiką, lūpų, liežuvio judesius, įsiklauso į tariamas skiemenų eiles ir bando visa tai pakartoti. Įdomu, kad kurčiųjų vaikų čiauškėjimas šiame etape apmiršta, nors prieš tai jie irgi bando tai daryti.

Antrieji gyvenimo metai susiję su intensyvia aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtra bei tolimesniu fonetinių ir fonologinių gebėjimų lavėjimu. Vaikas mokosi pavadinti daugybę aplinkos daiktų, veiksmų, savybių ir iki antrųjų metų galo jo žodyną gali sudaryti nuo 50 iki 700 ir daugiau žodžių.

Išsamus straipsnis apie tai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas lavina savo kalbos aparatą, ruošdamas jį garsų ir skiemenų tarimui.
© Shutterstock nuotr.

Trečiaisiais gyvenimo metais šalia jau prasidėjusio leksikos kaupimo, fonetinio ir fonologinio vystymosi atsiranda nauja sritis, kurią vaikas bando įvaldyti. Jis pradeda jungti žodžius į sakinius, stengdamasis rišliai, suprantamai papasakoti artimiesiems apie tai, kas jam svarbu, kas nutiko, kai šalia nebuvo tėvų - ką patyrė darželyje ar leisdamas laiką su aukle. Šiuo metu vaikas yra priverstas maksimaliai pasinaudoti turimomis kalbinėmis priemonėmis, sieti žodžius gramatiniais ryšiais, kad būtų suprastas. Tėvams nedalyvaujant, įgyta nauja socialinė patirtis verčia mažylį pereiti nuo situacinės prie kontekstinės kalbos formų.

Situacinė kalba nereikalauja didelio tikslumo - pritrūkus žodžių galima pasinaudoti ir gestu, vis tiek būsi suprastas, nes tėvai buvo čia pat, greta, toje pačioje situacijoje, ir patys viską matė. Kontekstinė kalba sudėtingesnė, nes vaikas turi būti suprastas iš paties teksto, juk tėvų galėjo ir nebūti situacijoje, apie kurią mažyliui norisi pasikalbėti. Dėl nepakankamo kalbinių priemonių bagažo, o taip pat dar nesubrendusių reguliacinių mechanizmų bei staiga prasiplėtusios socialinės patirties gali pasireikšti taip vadinamas fiziologinis mikčiojimas (iteracija) - žodžio pradžios kartojimas. Į šiuos kalbos nesklandumus geriausia nekreipti jokio dėmesio. Pralavėjus vaiko gebėjimui kalbėti sakiniais, šis reiškinys išnyksta savaime.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Sunerimusi mama: darželyje ėmė dėtis keisti dalykai (14)

Seniai į puoduką besišlapinantis ir besituštinantis mažylis vieną dieną iš darželio grįžta šlapias, tada vėl ir vėl. Kas nutiko ir kaip jam padėti, klausia sunerimusi mama.

Ką reiškia turėti tris vaikus? (31)

Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia – auginti tris vaikus?

Skelbiamos laisvos vietos sostinės ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse

Eilėje į Vilniaus miesto darželius laukiantys tėvai kviečiami peržiūrėti laisvų vietų sąrašą įvairiuose sostinės lopšeliuose–darželiuose bei mokyklose, kuriose įsikūrusios mišrios ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės. Skelbiamas sąrašas į 1 200 laisvų vietų.

Poilsis Lietuvos pajūryje su vaikais: ką iš tiesų verta aplankyti

Ne paslaptis, kad mūsų šalies pajūris orais dažnai nelepina, o ir nuolat drybsoti prie vandens pabosta, ypač kai poilsiaujama su mažaisiais.

5 stilingi aprangos deriniai vaikams (FOTO)

Ne viena sukame galvą, kuo permainingomis vasaros dienomis aprengti savo mažylius. Šį kartą 5 deriniai, kurie puikiai tiks ir saulėtą, ir vėjuotą dieną.

Kodėl reikia riboti laiką, kurį vaikai praleidžia su išmaniaisiais

Pediatrai ir vaikų psichologai pataria apskritai neduoti mobilių telefonų vaikams iki 1,5 -2 metų ir griežtai kontroliuoti laiką, kurį vyresni vaikai praleidžia su išmaniaisiais. Prieš nagrinėdami ekspertų rekomenduojamus apribojimus, turime suprasti, kuo išmanieji gali pakenkti vaikams.

Jei vaikai bijo žaibų ir perkūnijos, svarbu žinoti

Vasarą neretai griaudžia ir žaibuoja. Tamsūs debesys, žaibo blyksniai ir griausmingi garsai – vaikams dažnai tai kelia baimę. Ką gali tėvai padaryti, kad jų atžalos nebijotų griaustinio ir žaibo?

Lyja? Ką veikti vaikams: 8 patarimai

Lietingų orų prognozė dažniausiai nuliūdina vaikus ir verčia susirūpinti tėvelius – vėl teks daugiausia laiko praleisti kambaryje ir bus neįmanoma atitraukti atžalų nuo kompiuterio.

Kas labiausiai nustebino apsilankius Kaune atsidariusiame edukacijos centre (7)

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo su savo trimis dukrytėmis išbandė neseniai Kaune atsidariusį „CurioCity“ edukacijos centrą.

20 frazių, kurių kiekvienam vaikui reikia kaip oro: sakykite jas kasdien (13)

Ko reikia vaikui, kad jaustųsi laimingas: 20 frazių, kurias privalote kartoti savo mažyliui.

Mamos pataria, ką su vaikais verta pamatyti Lietuvoje

jeigu neturite galimybių kelionei į užsienį ar ilgoms atostogoms Lietuvoje, visada galima išnaudoti savaitgalius trumpoms išvykoms po Lietuvą.

Kaip tėvams užauginti savimi pasitikintį vaiką: svarbiausi patarimai (5)

Tėvų įtaka vaiko pasitikėjimui savimi yra didžiulė, todėl labai svarbu sukurti vaikui saugų pamatą šeimoje, kad jis galėtų augti ir bręsti savarankišku ir savimi pasitikinčiu žmogumi.

„Pypliukas“: populiarieji suktukai iš vaikų rankų išstūmė telefonus ir kompiuterius

„Pypliukas“ - laida vaikams ir jų tėveliams. Kas? Kaip? Kodėl? Kur? Dėl ko? Tokie klausimai dažniausiai kyla mūsų mažiesiems pypliukams, tačiau tenka pripažinti, kad neretai to paties klausiame ir mes, tėveliai. Juk taip viskas įdomu! Kiek naujovių, kiek patarimų aplink, kurį išsirinkti?Visus atsakymus rasite laidoje „Pypliukas“.

Nekasdienė pramoga Panevėžio rajone, kuri patiks visai šeimai

Neglostėte alpakos? Galite tai padaryti! Kaip įdomiai praleisti savaitgalį, patarimais dalinasi šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo.

5 patarimai, kaip padėti miesto vaikui pažinti gamtą

Šiuolaikiniai vaikai, gyvendami nuolat besivystančių technologijų apsuptyje, dažnai pamiršta apie tai, koks įdomus, įkvepiantis ir pamokantis gali būti buvimas gamtoje.