Išsamus straipsnis apie tai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose

 (11)
Tėvai džiaugiasi bei didžiuojasi pirmaisiais vaiko žodžiais, sakiniais, gebėjimu laisvai reikšti mintis, stebėdamiesi greita vaiko kalbos raida. Jei vaiko kalba neatitinka tėvų lūkesčių, jie jaudinasi dėl tariamo kalbos vėlavimo. Tėvų nerimą sustiprina tai, kad, leisdami vaiką į ugdymo įstaigą, pastebi, kad kiti vaikai kalba geriau, nei jų mažylis.
© Shutterstock nuotr.

Doc.dr. Regina Giedrienė, Lietuvos Edukologijos Universitetas.

Tariamas vaikų kalbos raidos vėlavimas

Tėvų nerimas būtų mažesnis, jei jie geriau suprastų vaikų kalbos raidos ypatumus. Auginantiems mažus vaikus, būtina žinoti, kad kai kurie kalbos reiškiniai turi gana plačias pasirodymo pradžios ribas, o kai kurie, deja, ne.

Antai pirmuosius žodžius pradėti tarti gali tiek 9 mėnesių, tiek ir 1 metų 3 mėnesių vaikas ir tai yra du kraštutiniai normos variantai. Žinoma, pirmuoju atveju tėvai džiaugiasi, tiki sėkminga tolimesne vaiko gebėjimų raida, o antruoju atveju yra pilni nerimo, bijo blogiausio - kad vaiko kalbos raida bus lėtesnė, nei įprasta. Tačiau nerimui ypatingo pagrindo, nesant kitų požymių, tikrai nėra. Kai kurie vaikai net iki 2 metų kalba labai mažai. Jų elementarūs sakinėliai, tokie kaip „Tete bzz mo" („Tėtė važiuoja namo"), „Nole tete liolio" („Noriu paskambinti tėtei"), gali būti didžiausiu pasiekimu net ir sulaukus dvejų, trejų, ketverų metų. Tai tėvų neturėtų gąsdinti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šeimos drama: įamžino kiekvieną vos 10 dienų gyvenusio sūnaus akimirką
Misis Airija tapusi dviejų vaikų mama: atvykusi iš Lietuvos skyniau pievagrybius

Lygiai taip pat didesnės reikšmės neturi, ar vaikas iki 4-5 metų išmoksta taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus. Garsą r taisyklingai pradėti ištarti jis gali ir būdamas šešerių metų, kitus garsus - artėdamas prie šešerių, ir tai dar nebus vėlu. Žinoma, jei įtariama esant kalbos padargų organinius anatominius trūkumus, tokius kaip netikslus sukandimas, prisegtas liežuvis ar viršutinė lūpa, reikia konsultuotis su specialistais. Jei tokie sutrikimai nepasireiškia, taip pat nėra įtarimų, kad vaikas neprigirdi, jis nėra patyręs gimdymo ar kitų traumų, reikėtų ramiau pažvelgti į vaiko kalbos nesklandumus.

Kur kas svarbiau stebėti, ar vaikas domisi kitų žmonių kalba, ar klausosi, kaip jie šneka, ar supranta nesudėtingus prašymus, pasiūlymus, ar bando žodžiais išreikšti savo norus, nuomonę, mintis. Svarbu patiems kuo daugiau tikslingai bendrauti su vaiku, o už pastangas bus atlyginta šimteriopai, jam pradėjus eiti į mokyklą.

Vaiko kalbos raidos ypatumai

Vaiko kalba yra daugiapusis reiškinys ir skirtingais ikimokyklinio amžiaus metais į pirmą planą išsiveržia vienų ar kitų kalbos aspektų plėtra, nors bendra kalbos raida yra integrali.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas lavina savo kalbos aparatą, ruošdamas jį garsų ir skiemenų tarimui, tobulina praktinius fonetinius ir fonologinius gebėjimus, klausydamasis aplinkinių kalbos, atskirų garsų sąskambių. Persiritęs į antrąjį gyvenimo pusmetį mėgina pakartoti garsų sąskambius, panašius į tuos, kuriuos taria suaugusieji, kalbindami vaiką. Taip čiauškėdamas vaikas įsižiūri į suaugusiojo veidą, mimiką, lūpų, liežuvio judesius, įsiklauso į tariamas skiemenų eiles ir bando visa tai pakartoti. Įdomu, kad kurčiųjų vaikų čiauškėjimas šiame etape apmiršta, nors prieš tai jie irgi bando tai daryti.

Antrieji gyvenimo metai susiję su intensyvia aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtra bei tolimesniu fonetinių ir fonologinių gebėjimų lavėjimu. Vaikas mokosi pavadinti daugybę aplinkos daiktų, veiksmų, savybių ir iki antrųjų metų galo jo žodyną gali sudaryti nuo 50 iki 700 ir daugiau žodžių.

Išsamus straipsnis apie tai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas lavina savo kalbos aparatą, ruošdamas jį garsų ir skiemenų tarimui.
© Shutterstock nuotr.

Trečiaisiais gyvenimo metais šalia jau prasidėjusio leksikos kaupimo, fonetinio ir fonologinio vystymosi atsiranda nauja sritis, kurią vaikas bando įvaldyti. Jis pradeda jungti žodžius į sakinius, stengdamasis rišliai, suprantamai papasakoti artimiesiems apie tai, kas jam svarbu, kas nutiko, kai šalia nebuvo tėvų - ką patyrė darželyje ar leisdamas laiką su aukle. Šiuo metu vaikas yra priverstas maksimaliai pasinaudoti turimomis kalbinėmis priemonėmis, sieti žodžius gramatiniais ryšiais, kad būtų suprastas. Tėvams nedalyvaujant, įgyta nauja socialinė patirtis verčia mažylį pereiti nuo situacinės prie kontekstinės kalbos formų.

Situacinė kalba nereikalauja didelio tikslumo - pritrūkus žodžių galima pasinaudoti ir gestu, vis tiek būsi suprastas, nes tėvai buvo čia pat, greta, toje pačioje situacijoje, ir patys viską matė. Kontekstinė kalba sudėtingesnė, nes vaikas turi būti suprastas iš paties teksto, juk tėvų galėjo ir nebūti situacijoje, apie kurią mažyliui norisi pasikalbėti. Dėl nepakankamo kalbinių priemonių bagažo, o taip pat dar nesubrendusių reguliacinių mechanizmų bei staiga prasiplėtusios socialinės patirties gali pasireikšti taip vadinamas fiziologinis mikčiojimas (iteracija) - žodžio pradžios kartojimas. Į šiuos kalbos nesklandumus geriausia nekreipti jokio dėmesio. Pralavėjus vaiko gebėjimui kalbėti sakiniais, šis reiškinys išnyksta savaime.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė: kaip pagerinti santykius su anyta (18)

Su vyro mama ir savo vaikų močiute norėtųsi bendrauti tarsi su vyresne drauge, su kuria mielai išgertum kavos, pasijuoktum iš mažylių išdaigų, o ašaringą minutę - ir pasiguostum. Tačiau neretai būna, marčios ir anytos santykiai nesiklosto. Vienam mūšiui nurimus netrukus įsiplieskia kitas, tad karas trunka dešimtmečius. Kaip pasiekti paliaubas? Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė.

Žindymas didesniojo vaiko akivaizdoje (4)

Vaikelio besilaukianti mama teiraujasi specialisto nuomonės apie žindymą vyresnio vaiko akivaizdoje: ar nieko tokio, jei penkiametis sūnus matys, kaip ji krūtimi maitina naujagimę?

Tėvų elgesys, kuris sužeidžia vaiko širdį ne mažiau kaip diržas (96)

Pažvelgti į savo elgesį su vaikais iš šalies visada yra protingas siūlymas. Kiek kartų sakote saviškiams NE, kiek kartų pagiriate, o kiek kartų priekaištaujate?

Pedagogė – apie dienotvarkę ir vaikų savarankiškumą

Ikimokyklinukus auginantys tėvai žino, koks įtemptas gali būti šaltas žiemos rytas, kai į visus įprastus ryto ritualus – apsirengimą, pusryčius, dantų išsivalymą – vaikas reaguoja piktu, dažnai ašaromis palydimu „Ne"!

Lietuviai sukūrė filmuką, padėsiantį vaikus pripratinti prie darželio (5)

Vienas didžiausių iššūkių tėvams, auginantiems vaikus, yra sėkminga ir greita vaiko adaptacija darželyje. Lietuvių skaitmeninės reklamos specialistai, pasitardami su vaikų psichologais, sukūrė animacinį filmuką vaikams, padėsiantį pasiruošti ir lengviau įveikti šį gyvenimo etapą.

Kaip nulipdyti tobulą senį besmegenį

Galvojate,kad tai labai paprasta? Ne visai, gerbiamieji.

Juozas: padėkite – nesutariu su mylimosios vaikais (4)

Naujus santykius su išsiskyrusia bei vaikų turinčia moterimi kuriantis vyras klausia specialisto patarimo – kaip užmegzti santykius su mylimosios dukterimi, kuri savo elgesiu rodo, kad ant jo pyksta.

Prof. Libertas Klimka – apie Naujųjų metų sutikimo tradicijas

Šiais laikais Naujuosius metus pasitinkame triukšmingais šūksniais ir gausiais petardų ir fejerverkų sprogimais. O kaip Naujuosius metus pasitikdavo mūsų kaimo senoliai? Kokie būdavo šios šventės papročiai? Apie tai mums pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.

Taisyklė, kurios turi laikytis vaikų darželius lankančių vaikų tėvai (5)

Nėra visiems darželiams privalomos bendros metodinės rekomendacijos, kuri nurodytų, leisti ar ne vaikams neštis žaislų iš namų, todėl kiek darželių, tiek ir tvarkų, tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Kodėl?

Ir vėl kalba vaikai: ar ištversite nesusijuokę? (26)

Augdami vaikai paberia išminties perlų, todėl visada kviečiame tėvus užsirašyti jų auksines mintis. Jūsų dėmesiui – linksmos mažylių kalbelės, kuriomis pasidalijo mūsų skaitytojai.

12 išmintingų patarimų, kaip užauginti laimingus vaikus

Auginti vaikus yra vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų.

Dešimt pedagogo J. Korczako priesakų tėvams (12)

Januszas Korczakas (tikrasis vardas Henrykas Goldszmitas, gyveno 1878-1942 metais) buvo garsus lenkų pedagogas, rašytojas, gydytojas ir visuomenės veikėjas.

Kodėl žydų vaikai tampa genijais: septynios auklėjimo taisyklės (146)

Žydų meilė savo vaikams neturi ribų. Tokio mažųjų kulto, regis, nėra jokioje kitoje tautoje. Psichologai gali kalbėti tiek apie tokio elgesio pliusus, tiek apie minusus, tačiau žydų vaikai meilės stygiaus neabejotinai nejaučia, rašo vospitaj.com.

Keturios auklėjimo klaidos, kurios gali sulaužyti jūsų vaiką (10)

Laimingas, savimi pasitikintis vaikas – kiekvienos šeimos siekiamybė. Apžvelkime keturias dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro tėvai auklėdami vaikus.

5 būdai, kaip prasmingai praleisti šventinį laiką su vaikais

Kai gruodis tampa nesibaigiančiu dovanų pirkimo, pyragų kepimo, giminių lankymo ir renginių maratonu, metų gale sunku išvengti nuovargio, o blizgiame šurmulyje lengva pamesti prasmę.