IŠSISKYRUSI MAMA: padėkite – draugas nesutaria su mano vaiku

 (17)
Po skyrybų naują draugą susiradusi moteris kreipėsi pagalbos į psichologą, nes jos penkiametis sūnus ir partneris neranda bendros kalbos. „Kai abu būna vienoje vietoje, jaučiu tvyrančią įtampą“, – sako ji. Ką patars psichologė?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Skaitytoja klausia:

„Noriu paprašyti jūsų patarimo tokiu klausimu: esu išsiskyrusi ir auginu 5 metų sūnų.

Buvęs vyras gyvena užsienyje ir praktiškai nemato sūnaus, tai aš kaip ir viena jam esu gyvenime. Prieš pusė metų susipažinau su tokiu vyru, kuris man patinka, ir jaučiu, kad aš jam. Tai pirmas toks kartas po skyrybų (tada vaikui buvo 2 metai), kai vėl patikėjau vyru ir santykiais.

Tačiau draugas neranda kalbos su vaiku, nežinau, ar nemoka su vaikais bendrauti, ar sūnui jis nepatinka. Kai jie abu būna vienoje vietoje, jaučiu įtampą, jie irgi nesmagiai jaučiasi, sūnus būna piktas, ieško priekabių, verkia.

Ką man sakyti sūnui, kaip paruošti jį, galbūt, mūsų bendram gyvenimui? O gal kokių patarimų ir draugui pasakysite?"

Atsako psichologė Jurga Dapkevičienė.

Praėjote nelengvą kelią. Skyrybos sužeidžia, sukelia daug skausmo, liūdesio ir pykčio. Galimos jų pasekmės - sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi ir pasauliu.

Gera jausti, kad po sąstingio jausmai atgimsta, mezgasi naujas ryšys. Norisi tikėti, kad šįsyk viskas bus visai kitaip. Ir iš tikrųjų, išanalizavus skyrybų priežastis, permąsčius nutrūkusios santuokos istoriją, pripažinus savo indėlį šiame procese, atsisakant ankstesnį ryšį ardžiusių iliuzijų ir klaidų, kitas ryšys gali būti daug sėkmingesnis ir tvirtesnis.

Žinoma, tai priklauso nuo abiejų partnerių pastangų, sąmoningumo, geranoriškumo ir sprendimo, kokį ryšį jie ketina kurti. Tuo tarpu iš klausimo potekstės ryškėja, kad problemą matote sūnaus elgesyje ir norėtumėte „taisyti" vaiką... Susidaro įspūdis, kad tai jūs turėtumėte jį „apdoroti" taip, kad jis taptų patogus ir malonus.

Galbūt berniukas traumuotas įvykusių skyrybų, nesaugiai prisirišęs prie tėvo ir bijo jį „išduoti", bijo prarasti jus, jaučia grėsmę ir konkurenciją, vengia prisileisti naują žmogų... Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių sūnus netrykšta entuziazmu bendrauti su jūsų draugu. Kad ir kaip būtų, visa tai įveikiama geranorišku požiūriu ir priėmimu, kurie vėliau perauga į prisirišimą ir meilę.

Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių sūnus netrykšta entuziazmu bendrauti su jūsų draugu. Kad ir kaip būtų, visa tai įveikiama geranorišku požiūriu ir priėmimu, kurie vėliau perauga į prisirišimą ir meilę.
Psichologė Jurga DAPKEVIČIENĖ

Ne vaikas turi kažkaip prisitraukti iki suaugusiojo, o suaugęs lenkiasi prie vaiko, ieško su juo kontakto ir bando užmegzti ryšį. Jei suaugęs nuoširdžiai stengiasi, skiria tam pakankamai energijos ir laiko, anksčiau ar vėliau tai pavyksta. Atrodo, kad šis procesas tarp jūsų draugo ir sūnaus kol kas nevyksta. Tam gali būti įvairios priežastys. Jei jūsų draugas nepasiruošęs priimti jūsų praeities, turi neįsisąmonintų jausmų, gali būti, kad jis nesąmoningai pyksta ant vaiko, kuris primena apie jūsų praeitį. O gal iš viso draugas mato vaikus kaip moters „problemą" ir įsivaizduoja, kad tai jos „darbas"?.. Gal jis nesubrendęs tėvystei ir nenori prisiimti jokios atsakomybės?..

Jūs galite savo draugui kuždėti kuo puikiausius patarimus, kaip pavyzdžiui: „atsisėsk taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, užmegzk akių kontaktą, paklausk ką jis šiandien veikė, paklausk kokį žaidimą labiausiai mėgsta, paprašyk, kad parodytų savo piešinius... išlankstyk jam lėktuvėlį... pakviesk į piceriją..." ir t.t., priklausomai nuo vaiko interesų ir pomėgių. Tačiau visi patarimai bus neveiksmingi, jei nebus nuoširdaus ir tvirto sprendimo užmegzti ryši, prisijaukinti šį vaiką ir priimti jį kaip savą.

Santykiai - tai ne jūsų vienos atsakomybė. Nenuvertinkite ir nepervertinkite savęs. Būtų labai svarbu su draugu kuo daugiau diskutuoti apie savo pažiūras ir išsiaiškinti, ką jis mano apie šeimos gyvenimą, pasidalinimą darbais, kaip įsivaizduoja moters ir vyro pareigas, santykius šeimoje. Nevengčiau ir tiesiai šviesiai paklausti, ką jis galvoja apie skyrybas ir gyvenimą po jų. Norint „užauginti" darnią ir tvirtą šeimą, reikalingi atviri ir palaikantys santykiai, kuriems susiklosčius visi šeimos nariai galėtų atvirai išsakyti savo rūpesčius ir lūkesčius.

Ar su dabartiniu draugu galite atvirai dalintis savo jausmais ir problemomis?.. Jei taip, tikiu, kad bendromis pastangomis rasite būdų, kaip savo duetą papildyti dar vienu balsu. Jei - ne, ieškokite priežasčių, trukdančių jums kurti artumą ir pasitikėjimą. Sėkmės jums.

http://psichologejurga.lt/

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.