J. Tertelis: kaip užauginti kūrybingą vaiką

 (1)
„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis", – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jo paties mėgstami vaikystės žaidimai suaugus tapo mylima profesija ir jis iš visos širdies linki tėvams netrukdyti vaikų kūrybiškumui. Konferencijoje „Atsakinga tėvystė", kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo" centre jis skaitys pranešimą „Kūrybiškumo pradžiamokslis: arba ką tėvams turi pasakyti menininkas?".

- Dabar populiariuose įvairiuose kūrybiškumo mokymuose suaugusiems kartais teigiama, kad visi vaikai yra kūrybiški, o augdami jie tą kūrybiškumą dažnai „pameta". Ar tikrai taip yra: ar vaikai savaime yra kūrybiški, ar reikia juos mokyti tokiais būti?

- Nežinau tų mokymų, apie kuriuos klausiate, nežinau, ar visi vaikai yra kūrybiški, bet tikrai žinau, kad absoliuti dauguma vaikų moka... žaisti. Ar pastebėjote, kada vaikai išmoksta žaisti? Ar juos kas nors to išmoko? Gebėjimas žaisti skirtingais tarpsniais vaikams yra labai svarbus. Gal net gyvybiškai svarbus. Kaip jūs manote, kam šis gebėjimas mums yra duotas? Būtent gebėjimas žaisti dažnai „pasimeta" ugdant žmogų. Žinome tą skambią frazę – vaikas žaisdamas mokosi pažinti šį pasaulį. Keista, tiesa? Žaisdamas mokosi. Kodėl šis būdas „nužudomas" vėlesniais žmogaus vystymosi etapais? Vėliau žmogus tik mokosi. Mokosi nebežaisdamas, „rimtai". Kol žmogus yra mažas, atrodo, nereikia rūpintis tuo, jog jis moka žaisti. Tik kai užaugame suprantame (arba ne), kad kažką praradome, kažkokią pilnatvę ir gyvenimo džiaugsmą. Hm, tada nuspręndžiame, kad reiktų nueiti į „kūrybiškumo kursus".

Didžioji dauguma meno pasaulio bei kuriančių profesijų žmonių (sąmoningai ar ne) suvokia, kad žaidimas (žodžiais, spalvomis, garsais, idėjomis, įvaizdžiais, informacija, personažais ir visu kuo tik įmanoma) yra raktas į vaizduotę, smalsumą, bendradarbiavimą, atkaklumą. Į visa tai, ką mes – suaugę, vadinam kūrybiškumu. Suaugę jau žiūrime į tai kaip į „naudingą" gebėjimą. Gebėjimą, kurį kažkur pametėme, pamiršome. Dėl savo kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems savo ugdytojams, kurie kažkada jums pasakė „Užteks žaisti, eik mokytis."

Žaidimas dažnai (ypač mūsų švietimo sistemoje) yra ne tik neįvertinamas, bet nuvertinamas ir klaidingai paniojamas su neatsakingumu, nerimtumu. Atvirkščiai, manau, tai yra labai rimta ir svarbu. Visi kūrybinių profesijų žmonės tai ir daro – žaidžia. Žaidžia atsakingai, profesionaliai ir už pinigus.

- Tėvai, norėdami, kad jų vaikas būtų kūrybiškas, dažnai užrašo jį į daugybę būrelių, papildomų veiklų. Ar tai padeda kūrybiškumui? Viena vertus – plečiamas jo akiratis, bet iš kitos pusės, vaiko dienotvarkė kartais atrodo tokia prigrūsta, kad joje laiko kūrybiškumui ir vaizduotei nebelieka.

- Žinoma, šiuo klausimu kiekvienas turės savo nuomonę, bet aš manau, jeigu vaikas nori, reiktų suteikti visas sąlygas jam domėtis ir smalsauti. Pažinti, išbandyti kuo daugiau dalykų. Kitas reikalas, jei tai yra „tėvų planas" ir vaikas bei jo norai yra neišgirstami. Čia galime pabandyti kiekvienas sau atsakyti: jei mane mano mylimas žmogus verstų per prievartą lankyti kokius nors kursus, kokie mano jausmai ir veiksmai tai lydėtų? Skirtumas tas, kad suaugę mes galime su tokiu „mylimu žmogumi" diskutuoti, ginčytis, nustoti mylėti, galiausiai išsiskirti. O kaip tu gali nustoti mylėti tėtį ir mamą? Juk su jais negali išsiskirti. Reiškia reikia kažkaip su tuo pykčiu ir neteisybe tvarkytis pačiam, užgniaužti tai savo viduje.

- Kitas pasitaikantis kraštutinumas, kai tėvai vaikai, regis, leidžia viską, nes taip nori skatinti kūrybiškumą. Kaip rasti balansą tarp to, kad vaikas tikrai būtų kūrybiškas, laisvai mąstytų, bet tuo pačiu visgi jaustų tam tikras ribas, kurių negalima peržengti?

- Žinoma, „leidimas daryti viską" visiškai nebūtinai yra kūrybiškumo skatinimas. Į jūsų klausimą neįmanoma atsakyti, nes kiekvienas vaikas yra individualus. Juk visi vaikai yra skirtingi. Nėra vieno atsakymo, kiek, kada vaikui galima leisti ir kiek drausti. Ir bet kokie receptai čia gali būti klaidinantys. Galima tik įsiklausyti į kitų patirtis. Bet vis tiek tai yra didysis tėvų „džiaugsmas" – derinti protą ir jausmus, nugalėti savo baimes ir įsivaizdavimus ir kiekvieną dieną surasti, kaip jūs sakot, „tą balansą". Tai gali būti beprotiškai sunku, arba beprotiškai įdomu. Priklauso nuo požiūrio, tiesa?

- Kokios priemonės gali paskatinti vaikų kūrybiškumą? Ar jos visiems vienodos? Kaip suprasti, kas labiau tiks kokiam vaikui?

- Vaikas pats jums pasakys. Jei rasite erdvę ir laiką jį išgirsti. Kūrybiškumo lavinimui nereikia daug. Kaip tik reikia labai mažai. Finansiškai kūrybiškumas yra prieinamas visiems (šypsosi). Viename interviu žurnalistė paklausė „o ką jūs vaikystėje mėgote žaisti?". Mano bičiulis pasakė, kad vaikystėje mėgo ieškoti visokiausių dėmių ant grindų ir visaip jas „pratęsdavo", apipiešdavo, padarydavo paprasčiausias grindų dėmes gyvūnais, mašinomis ir pan. O aš vaikystėje mėgau žaidimus kur buvo daugiau veiksmo, prisimenu, kad savo kambaryje esu keliavęs po džiungles, kovojęs su kryžiuočiais,esu netgi King Kongą nugalėjęs. Tai va, mano bičiulis užaugo ir tapo profesionaliu dizaineriu, aš tapau profesionaliu aktoriumi, režisieriumi, dramaturgu. Bet žinoma, kai kalbame apie kūrybiškumą, visiškai nebūtinai kalbame apie menininkus. Juk kūrybiškumą galime atrasti labai daugelyje gyvenimo sričių, netgi kasdien parkuojant automobilį.

- Ar gali būti, kad kai kurie vaikai iš tikrųjų tiesiog nekūrybiški ir nereikėtų jų spausti tokiais būti?

- Spaudimas būti kūrybišku yra tikrai labai keistas. Kūrybiškumui skleistis tiesiog turi būti sąlygos, erdvė. Kaip ir augalas, na jei jam bus šilta, drėgna, bus šviesu ir pakankamai derlinga dirva... ar gali būti kad jis nepražys? Matyt, kad gali. Šiam pasauly visko būna.

- Ką dar, kaip menininkas, galėtumėte patarti tėvams, norintiems, kad jų vaikai būtų kūrybiški?

- Hm (šypsosi). Pradėkite nuo savęs.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?

TOP 10 žaislų po eglute 2017

Kalėdinės dovanos vaikams – tai kažkas, apie ką jau tikrai galvoja ne tik tėvai, seneliai, bet taip pat krikštatėviai, dėdės ir tetos. Nors šiandien žaislų pasiūla išties yra didžiulė, labai dažnai pritrūkstame idėjų ir minčių, ką padovanoti mažiesiems ir kaip juos nustebinti.

Vaikas klauso tėvų tik pakėlus balsą: kodėl nesiseka susitarti gražiuoju

Pastebėjusi, kad vaikas reaguoja tik į pakeltą toną, mama klausia – ką daryti, kad būtų galima to išvengti ir susitarti su keturmete pavyktų ramiai?

Vaikas išveda iš kantrybės: 10 greičiausių būdų nusiraminti (7)

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti drauge.

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (11)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.