Jei vaikai bijo žaibų ir perkūnijos, svarbu žinoti

Vasarą neretai griaudžia ir žaibuoja. Tamsūs debesys, žaibo blyksniai ir griausmingi garsai – vaikams dažnai tai kelia baimę. Ką gali tėvai padaryti, kad jų atžalos nebijotų griaustinio ir žaibo?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Lietuvoje šią vasarą ilgai prisiminsime ir kaip neeilinių liūčių bei audrų sezoną. Garsus dudenimas, blykčiojantys žaibai ir šniokščiantis lietus išgąsdina ne vieną jautresnį žmogų, ką jau bekalbėti apie vaikus.

Tiesą sakant, perkūnijos baimė laikoma pirmykšte baime, todėl vaikams nereikia turėti neigiamos patirties, kad jie to bijotų. Tokios įgimtos baimės žmones evoliucijos eigoje saugojo nuo pavojų: kad perkūnija gali būti pavojinga, žino net patys mažiausi. Net suaugusieji dažnai jaučia nemalonų dilgčiojimą, kai lauke ima siautėti žaibas ir griaustinis.

Tėvai turėtų žinoti, kad nerimas mažiems vaikams pasireiškia dažnai, ypač nepaaiškinamose ar pavojingose situacijose. Svarbiausia, kad tėvai į vaikų baimę žiūrėtų rimtai ir jos nesumenkintų.

„Juk tai tik pora lašų".

„Tu jau didelis, ko tau bijoti".

"Pažiūrėk, vyresnis brolis nebijo, tai ir tu nebijok".

Tokie ir panašūs sakiniai tikrai nepadės vaikui, kuris jaučia baimę. Atvirkščiai, menkins jo jaučiamus jausmus, todėl kyla pavojus, kad kitą kartą vaikas apskritai nepasisakys mamai ar tėčiui, kai atsidurs sunkioje situacijoje, ims nepasitikėti suaugusiaisiais.

Geriausia, kad suaugusieji, esantys šalia vaiko, patys išliktų ramūs ir elgtųsi taip, lyg perkūnija būtų pats savaime suprantamiausias dalykas pasaulyje (o juk taip ir yra, ar ne?)

Jeigu pats suaugęs žmogus panikuoja, laksto po kambarį ir baimės kupinu balsu vaikui aiškina, kaip reikia saugotis žaibo metu, vaiko baimė tik sustiprės. Jeigu suaugęs žmogus bus ramus ir atsipalaidavęs, taip tik parodys vaikui, kad bijoti neverta.

Perkūnijos metu vaiką nuraminti galima apkabinant jį ar jam paskaitant knygą.

Jeigu audros metu saugiai būnate namuose, galima į vaizdą pro langą žiūrėti kaip į spektaklį ar žaidimą: kas pirmas pamatys žaibą, kiek laiko praeis tarp žaibo ir griaustinio? O kaip su lietumi – ar jis pavertė gatvę upe? Galbūt galima kartu sulankstyti keletą popierinių laivelių, kuriuos vėliau, audrai nurimus, plukdysite balose.

Po audros galima kartu su vaiku išsileisti į atradimų kelionę. Kas pasikeitė? Ar daug prikritusių šakų? Kaip atrodo medžiai ir krūmai?

Taip pat namuose galima pažaisti "griaustinio žaidimą". Kokius garsus kelia perkūnija? Kas iš namuose esančių daiktų gali skleisti panašius garsus? O gal pavyks ir patiems atkurti garsus? - Mažylis gali ploti delnais, trepsėti kojomis ir pūsti burna. Tai padeda sumažinti stresą.

Vėliau, kai audra nurims, galima išsamiai kartu su vaiku pasidomėti šiuo reiškiniu. Jeigu vaikas yra paaugęs, galima su juo pavartyti enciklopediją ir paskaityti, kaip susidaro žaibai. Visi šie praktiniai priartėjimai prie reiškinio – galbūt dar galima paskaityti vaikišką knygą šia tema – padės sumažinti perkūnijos grėsmę vaiko akyse.

Taip pat labai naudinga vaikui žinoti, kaip reikia elgtis perkūnijos metu.

Žaidimai, kurie padės sumažinti griaustinio ir žaibų baimę:

1. Iš kartoninės pailgos popierinių rankšluosčių tūtelės, tvirtos lipnios juostos ir ryžių grūdų galima pasigaminti lietaus garsų skleidėją. Tam reikia pripilti į pakuotę ryžių, gerai užklijuoti ir papurtyti.

2. Plona kepimo skarda ar tvirtas kartonas gali padėti išgauti griaustinio garsus.

3. Net ir žaibą galite patys sukurti – tam tinka plazmos rutulys, kuris paliestas "sukelia žaibą". Vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, gali patys paliesti rutulį, kad pajaustų energiją.

4. O gal vaikas norės nupiešti audrą? Pasiūlykite pieštukų, kreidelių ar flomasterių ir pirmyn!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.