Ką daryti, kad atvestas į darželį vaikas neverktų?

 (45)
TavoVaikas.lt portalo redakcija sulaukia įvairiausių laiškų, tačiau vienam iš jų negalėjome likti abejingi. Mama Agnė pasakoja apie nelengvą dukrytės pratinimą prie darželio ir klausia patarimo - ar verta leisti vaiką į darželį, jei jis nuolat verkia ir tam priešinasi?
Ką daryti, kad atvestas į darželį vaikas neverktų?
© Shutterstock nuotr.

Iš mamos Agnės laiško:

„Leidžiu savo 1 metų ir 9 mėnesių dukrytę į darželį pusei dienos. Sekasi labai sunkiai. Pirmą dieną dar pavyko sudominti žaislais ir aplinka, bet nuo antros/trečios dienos negaliu jos net įsivesti į grupę. Dukra apsikabina mane ir zirzia, o jei pabandau nukelti nuo savęs, iškart puola į ašaras. Ji bijo, kad aš ją paliksiu ir negrįšiu, nors ilgiau kaip 3-4 valandoms nesu palikusi jos su niekuo.

Išeinu, palikdama ją klykiančią, tada paima auklėtojos ant rankų, ir didžiąją laiko dalį ji praleidžia ant rankų. Jai neįdomu nei žaislai, nei juo labiau vaikai. Įsidrąsina šiek tiek tik tada, kai jau laikas namo. O kai pamato mane grįžusią, iš tos nuostabos, kad parėjau, ir vėl apsiverkia, akivaizdu, kad nebesitikėjo manęs pamatyt.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Žaliavalgių šeima savo vertybes perduoda ir dukrytei
Ligų sezonui artėjant: tiesa ir mitai ape temperatūrą

Patarkite, ką daryti tokiu atveju? Baisu ir dėl vaiko, ir pačiai didžiulis stresas. Ar tai nepakenks vaikui labiau, nei gausime iš darželio naudos?"

Konsultuoja Valdorfo pedagogikos lektorė ir Valdorfo vaikų darželio „Namelis medyje" auklėtoja Rasa Ragauskaitė - Driukienė.

Kiekviena adaptacija yra individuali

Šiame mamos laiške yra daug vaiko pratinimo prie darželio aspektų. Pirmiausia, ką norėčiau pabrėžti, kad, kaip ir vaiko gimtis arba kiti svarbūs dalykai žmogaus gyvenime, kiekviena adaptacija yra labai individuali ir kartais net neprognozuojama. Todėl vieno recepto čia nepritaikysi.

Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga turi savo taisykles, kaip ji priima naujokus.Verta jomis pasidomėti dar prieš pradedant lankyti darželį. Mūsų darželyje per savaitę į grupę ateina tik vienas naujokas, taip galime užtikrinti jam galimybę gauti pakankamai dėmesio.

Vienos įstaigos leidžia mamai kelias dienas ar savaites sėdėti su vaiku grupėje po pusę dienos, kitos - neleidžia. Kartais toks ilgas pratinimasis kartu su mama vaikui sukuria iliuziją, kad „mama visada bus su manimi darželyje", deja, po to vaikui būna dar didesnis nusivylimas. Kad ir kiek mama būtų šalia savo vaiko, tikroji vaiko adaptacija prasideda tik tada, kai mama išeina, ir vaikas lieka vienas.

Tam, kad vaikas galėtų susipažinti su aplinka ir suaugusiais kurie juo vėliau rūpinsis, gerai į darželi užsukti dar nepradėjus jo lankyti, švenčių, talkos ar kitos bendruomeninės darželio veiklos metu, arba pasiprašyti aplankyti būsimą darželį pasivaikščiojimo lauke metu. Tada galima ramiai ir saugiai pasikalbėti su auklėtojomis, gal net aptarti būsima adaptacijos planą.

Svarbu, kokius lūkesčius turi tėvai

Visi tėvai, išleisdami vaiką į darželį, turi vienokius ar kitokius lūkesčius, kažkokį įsivaizdavimą, kaip dabar bus, ir dažnai jie yra labai teigiami. Būna mamų, kurios sako, kad jų vaikas yra labai socialus ir komunikabilus, kad „jau labai nori kitų vaikučių", todėl darželyje neverks. O realybėje gali būti, kad būtent tas vaikas raudos mėnesį laiko.

Arba atvirkščiai, būna, kad tėvai labai patenkinti, jog atvedus į darželį vaiką, jis neverkia. Tačiau anksčiau ar vėliau adaptacija bus. Jei vaikai ilgai neverkia atėję, jie gali neigiamus jausmus išgyventi tyliai, tai kaupiasi jų viduje, ir tada adaptacija gali pasireikšti per ligas - vaikas dažnai sirgs. Vaikų darželis vaikui yra tam tikro slenksčio perėjimas, išmokimas naujų įgūdžių, todėl natūralu, kad reikia laiko priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.

Tėvai tai pat patiria adaptaciją ir išgyvena neigiamus jausmus

Adaptaciją patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai - mama, tėtis. Tėvai, nusprendę leisti vaiką į darželį, turi atsakyti sau į šiuos klausimus: „Ar aš tikrai esu pasiruošęs tam, kad dabar mano vaikas didesnę savo gyvenimo dalį praleis su kitais suaugusiais?", „Ar aš pasitikiu įstaiga, į kurią atiduodu vaiką?", „Ar aš pasitikiu pedagogu?", „Ar aš žinau, kad ir man bus baisu, aš jausiuosi neramiai, ir tai yra normalu?" „Ar jau žinau, į ką kreipsiuosi paramos ir pagalbos, kai man bus sunku?"

Normalu, kad pradedančio lankyti darželį vaiko tėvai jaučia įtampą ir baimę, nes tai yra nauja situacija jiems. Tai visai kas kita, negu vaikas buvo paliekamas savo namuose kelioms valandoms auklei ar močiutei. Vaikų darželio lankymas reiškia, kad visos šeimos - ir vaikų, ir tėvų, gyvenimas keičiasi iš esmės. Gal ne taip kardinaliai keičiasi, kaip gimus vaikui, bet emociškai tai ne ką mažesnis virsmas.

Tėvai turi išsikalbėti, kad rastų vidinę ramybę

Mama ir tėtis turi susirasti laiką, vietą ir būdą, kitus suaugusius žmones, su kuriais galėtų kalbėtis apie savo nerimą, baimę, jaudulį. Šiuos visus jausmus reikia su pagarba išgyventi, juos aptarti: su drauge, psichologe ar darželio pedagogais. Tėvai turi gauti pagalbą sau, kad surastų vidinę ramybę ir padėtų savo vaikui adaptuotis.

Atvedę vaiką į darželį ir pasiimdami jį (tai patys sunkiausi momentai), tėvai turi turėti vidinės ramybės ir sugebėti susikaupti. Būtent tam ir skirta ši tarpusavio pagalba ir parama. Idealu, jei emociškai susijaudinęs, nesaugiai besijaučiantis vaikas gali sutikti užtikrintą, ramų mamos žvilgsnį, supratingą, kantrų ir šiltą glėbį.

Netinkamas būdas tėvams kalbėtis apie savo nerimą ir kitus jausmus yra tada, kai jūsų vaikas yra šalia, tada jis tampa ne tik jūsų emocijų įkaitų, bet dažnai pasąmoningai jaučiasi dėl to kaltas. Kai vaiką pasiimate, būkite tik su juo, nes jūs jam esate šiuo metu didžiausia paguoda ir džiaugsmas. Visos situacijos turi būti aptarinėjama ir visi jausmai išgyvenami tada, kai vaiko nėra šalia. Jis neturi būti painiojamas į suaugusiųjų reikalus.

Kaip vaikas naujokas jaučiasi darželyje?

Kaip vaikas adaptuosis darželyje, labai priklauso nuo jo asmenybės ir nuo amžiaus. Dvejų metų vaikui iš principo dar anksti yra eiti į darželį, čia gal labiau mūsų visuomenėje susiformavusi tokia nuomonė, kad „jau reikia".

Jam dar sunku suvokti ir iš paties savęs priimti bendro buvimo kartu taisykles: visai neaišku, kodėl vis dar reikia sėdėti prie stalo, jei pro langą pamatei skrendantį lėktuvą, ar kodėl ryto rato metu reikia sėdėti ir klausyti istorijų ar žaisti rato žaidimus, kai kampe sutvarkytos sėdi lėlytės, kodėl negali eiti namo iš kiemo tada, kai tik užsigeidei.

Todėl tokios per mažam vaikui taikomos taisyklės jį verčia būti budriu ir jaustis nesaugiai, tuo tarpų kai jo natūralus vystymasis reikalautų daugiau individualizuotų jam vienam pritaikytų taisyklių, kurios leistų jam augti džiaugsmo ir spontaniškumo nuotaikoje.

Tokio amžiaus vaikui reikalinga ypatinga adaptacija, ypatinga grupė ir ypatinga auklėtoja, kuri žino tokių mažų vaikų poreikius ir moka su jais tinkamai susitvarkyti.

Mažas vaikas atėjęs į darželį jaučiasi panašiai kaip patekęs į Ameriką - nesupranta, apie ką čia kalbama, kokios taisyklės, nepažįstama aplinka. Jis jaučiasi nesaugus, nes nežino, kada kas čia vyksta, kada ateis jo mama. Visada siūlau prisiminti tėvams, kaip jie jautėsi naujoje darbovietėje ar mokslo įstaigoje. Be to, jūs galėjote susikalbėti lietuviškai. O jei patektumėte į islamo šalį? Kur nežinote kalbos, tradicijų, to, kas laukia už kampo. Štai tokį krūvį ir stresą patiria vaikas, ateidamas į darželį.

Patarimai, kaip elgtis kritinėmis minutėmis

Todėl leisdami sūnų ar dukrytę į vaikų darželį, tėvai turi būti įsitikinę, kad to tikrai reikia. Kai bus labai sunku, kritinėmis minutėmis, labai padės žinojimas, kad dabar vaikui to tikrai reikia, ir šis darželis yra pati geriausia išeitis vaikui iš tų, kurias dabar tėvai gali sau leisti. Priimtą sprendimą dėl darželio reiktų vertinti kaip negrįžtamą, teisingiausią, ir tai labai palaiko sunkiausiomis adaptacijos akimirkomis.

Jei į darželį leidžiate vaiką iki 3 metų, pasiimkite jį iš darželio kiek galima ankščiau, idealu, jei pietų miego jis gali pamiegoti namie. Jei turite galimybę, padarykite vaikui savaitės viduryje „laisvadienį", svarbu, kad laisvadienis būtų visada tą pačią savaitės dieną. Tai suteiks vaikui galimybę „suvirškinti" įspūdžius ir taps natūralia jo svaitės ritmo dalimi.

Aptarkite su auklėtojomis adaptacijos strategiją: ką ir kaip reikės daryti, kada geriausia atvesti, pasiimti vaiką, ką daryti, jei jis verks?

Gerbkite savo paties adaptaciją, nesigėdykite jos, klauskite visų ir visko, kas jums rūpi.

Neklausinėkite vaiko, kaip jam sekėsi, ką valgė, ar patiko darželyje. Apie tai, kaip vaikui sekėsi darželyje, galima spręsti iš to, kaip jis jaučiasi ir elgiasi namie, ar nepakito valgymo įpročiai, miegas, tualeto reikalai ir kt. Pasikalbėti apie tai, kaip sekasi jūsų mažyliui, geriausia su auklėtoja. Prieš tai iš anksto atsiklausus, kada būtų tam tinkamas laikas.

Labai svarbu savaitgaliais pabūti kartu su vaiku ir pabūti namuose. Šiuo metų savaitgaliai suprantami kaip pramogų laikas. Vaikui, kuris visą savaitę „pramogavo" darželyje", didžiausia savaitgalio dovana būtų galimybė pabūti dvi dienas savo įprastoje aplinkoje su jį mylinčiais ir smagiai namų ruošos darbus dirbančiais tėveliais, o gal pusdieniui išeisite visi pasivaikščioti į vaikui nuo kūdikystės pažįstamą parką. Taigi, savaitgalis turi būti skurdus išorinių įspūdžių ir kupinas vidinės šilumos ir artumo.

Pabaigai noriu pacituoti gerai visiems žinomą išmintį: „ ir tai praeis....."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų, o ne bukintų?

Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti.

Lauko pedagogika Lietuvoje: ką turime šiandien ir kur judame

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke.

Šias klaidas daro viso pasaulio tėvai, auginantys vaikus (3)

Mike‘as Leary yra psichologas, kurio pagrindinės darbo sritys yra santykiai ir tėvystė. Savo straipsnyje „Fatherly“ jis pateikia mūsų dažniausiai daromas klaidas.

Mamai nepatiko tvarka darželyje: ar protingai elgiasi pedagogai? (110)

Redakcija gavo mamos laišką apie ją nustebinusią vaikų darželio tvarką. Pradėjus lankyti darželį, čia tėvai paprašomi iš karto išeiti iš grupės ir netrukdyti kitiems vaikams. Kaip tokią pedagoginę patirtį pakomentuos psichologė?

Genialus būdas užsirišti batus daug greičiau ir paprasčiau VIDEO (1)

Mažus vaikus auginančios mamos žino, kad išmokyti mažuosius užsirišti batraiščius nėra lengva.

Vilniuje veikia mokykla, kurioje anglų kalbos moko pagal naują metodiką

Vilniuje atsidariusioje „Mortimer English Club" mokykloje anglų kalbos mokomi visi norintys: ir vaikai nuo dvejų metų, ir suaugusieji. Kuo ypatinga ši visame pasaulyje žinoma anglų kalbos mokymo programa, kalbamės su „Mortimer English Club" Vilniuje direktore Viktorija Korolkova.

Rudens istoriniai įvykiai vaikams – į ką verta atkreipti dėmesį?

Kasdienybės rutiną šeimoje išsklaidyti padeda šventės. Idėjas joms padiktuoti gali ne tik šeimos narių sukaktys, bet ir istoriniai įvykiai.

Psichologė – apie dažną tėvų klaidą, kuri vaikui padaro meškos paslaugą (16)

Sakoma, kad vaikas visada nori laimėti ir būti pirmas, bet ar tai tiesa, net nesusimąstome. Taip nutinka, pasak specialistų, todėl, kad pirmauti norime mes, tėvai, ir užprogramuojame savo vaikus.

Manęs niekas nemyli, nes esu negražus: psichologės komentaras (20)

„Manęs niekas nemyli, nes esu negražus", - kartą išgirdau mažo vaiko frazę. Susimąsčiau, iš kur pyplys tai ištraukė. Ar tikrai gražuoliai labiau mylimi? Apie „bjauriojio ančiuko“ kompleksą kalbamės su psichologe Zita Pečiulyte.

Sakykite šiuos žodžius savo vaikams kuo dažniau – jie augs laimingesni (8)

Ar kada pagavote save galvojant, kad iš jūsų burnos skamba tik paliepimai? Na, gal „ne tik“, bet dauguma tai tikrai.

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras (7)

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Psichologė – apie paprastą būdą parodyti vaikui, kad jis yra svarbus ir vertingas (23)

Ką manot apie žmogų, kuris sveikindamasis nežiūri į akis? O ką manot apie žmogų, kuris iš viso nesisveikina? Kadaise žmonės sakydavo apie tokius „praėjo kiaulė su zvaneliu“. Dabar sutinkam tiek žmonių, kad pasidarė tarsi normalu jų nematyti, nesisveikinti.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (12)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.