Ką daryti, kad atvestas į darželį vaikas neverktų?

 (45)
TavoVaikas.lt portalo redakcija sulaukia įvairiausių laiškų, tačiau vienam iš jų negalėjome likti abejingi. Mama Agnė pasakoja apie nelengvą dukrytės pratinimą prie darželio ir klausia patarimo - ar verta leisti vaiką į darželį, jei jis nuolat verkia ir tam priešinasi?
Ką daryti, kad atvestas į darželį vaikas neverktų?
© Shutterstock nuotr.

Iš mamos Agnės laiško:

„Leidžiu savo 1 metų ir 9 mėnesių dukrytę į darželį pusei dienos. Sekasi labai sunkiai. Pirmą dieną dar pavyko sudominti žaislais ir aplinka, bet nuo antros/trečios dienos negaliu jos net įsivesti į grupę. Dukra apsikabina mane ir zirzia, o jei pabandau nukelti nuo savęs, iškart puola į ašaras. Ji bijo, kad aš ją paliksiu ir negrįšiu, nors ilgiau kaip 3-4 valandoms nesu palikusi jos su niekuo.

Išeinu, palikdama ją klykiančią, tada paima auklėtojos ant rankų, ir didžiąją laiko dalį ji praleidžia ant rankų. Jai neįdomu nei žaislai, nei juo labiau vaikai. Įsidrąsina šiek tiek tik tada, kai jau laikas namo. O kai pamato mane grįžusią, iš tos nuostabos, kad parėjau, ir vėl apsiverkia, akivaizdu, kad nebesitikėjo manęs pamatyt.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Žaliavalgių šeima savo vertybes perduoda ir dukrytei
Ligų sezonui artėjant: tiesa ir mitai ape temperatūrą

Patarkite, ką daryti tokiu atveju? Baisu ir dėl vaiko, ir pačiai didžiulis stresas. Ar tai nepakenks vaikui labiau, nei gausime iš darželio naudos?"

Konsultuoja Valdorfo pedagogikos lektorė ir Valdorfo vaikų darželio „Namelis medyje" auklėtoja Rasa Ragauskaitė - Driukienė.

Kiekviena adaptacija yra individuali

Šiame mamos laiške yra daug vaiko pratinimo prie darželio aspektų. Pirmiausia, ką norėčiau pabrėžti, kad, kaip ir vaiko gimtis arba kiti svarbūs dalykai žmogaus gyvenime, kiekviena adaptacija yra labai individuali ir kartais net neprognozuojama. Todėl vieno recepto čia nepritaikysi.

Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga turi savo taisykles, kaip ji priima naujokus.Verta jomis pasidomėti dar prieš pradedant lankyti darželį. Mūsų darželyje per savaitę į grupę ateina tik vienas naujokas, taip galime užtikrinti jam galimybę gauti pakankamai dėmesio.

Vienos įstaigos leidžia mamai kelias dienas ar savaites sėdėti su vaiku grupėje po pusę dienos, kitos - neleidžia. Kartais toks ilgas pratinimasis kartu su mama vaikui sukuria iliuziją, kad „mama visada bus su manimi darželyje", deja, po to vaikui būna dar didesnis nusivylimas. Kad ir kiek mama būtų šalia savo vaiko, tikroji vaiko adaptacija prasideda tik tada, kai mama išeina, ir vaikas lieka vienas.

Tam, kad vaikas galėtų susipažinti su aplinka ir suaugusiais kurie juo vėliau rūpinsis, gerai į darželi užsukti dar nepradėjus jo lankyti, švenčių, talkos ar kitos bendruomeninės darželio veiklos metu, arba pasiprašyti aplankyti būsimą darželį pasivaikščiojimo lauke metu. Tada galima ramiai ir saugiai pasikalbėti su auklėtojomis, gal net aptarti būsima adaptacijos planą.

Svarbu, kokius lūkesčius turi tėvai

Visi tėvai, išleisdami vaiką į darželį, turi vienokius ar kitokius lūkesčius, kažkokį įsivaizdavimą, kaip dabar bus, ir dažnai jie yra labai teigiami. Būna mamų, kurios sako, kad jų vaikas yra labai socialus ir komunikabilus, kad „jau labai nori kitų vaikučių", todėl darželyje neverks. O realybėje gali būti, kad būtent tas vaikas raudos mėnesį laiko.

Arba atvirkščiai, būna, kad tėvai labai patenkinti, jog atvedus į darželį vaiką, jis neverkia. Tačiau anksčiau ar vėliau adaptacija bus. Jei vaikai ilgai neverkia atėję, jie gali neigiamus jausmus išgyventi tyliai, tai kaupiasi jų viduje, ir tada adaptacija gali pasireikšti per ligas - vaikas dažnai sirgs. Vaikų darželis vaikui yra tam tikro slenksčio perėjimas, išmokimas naujų įgūdžių, todėl natūralu, kad reikia laiko priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.

Tėvai tai pat patiria adaptaciją ir išgyvena neigiamus jausmus

Adaptaciją patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai - mama, tėtis. Tėvai, nusprendę leisti vaiką į darželį, turi atsakyti sau į šiuos klausimus: „Ar aš tikrai esu pasiruošęs tam, kad dabar mano vaikas didesnę savo gyvenimo dalį praleis su kitais suaugusiais?", „Ar aš pasitikiu įstaiga, į kurią atiduodu vaiką?", „Ar aš pasitikiu pedagogu?", „Ar aš žinau, kad ir man bus baisu, aš jausiuosi neramiai, ir tai yra normalu?" „Ar jau žinau, į ką kreipsiuosi paramos ir pagalbos, kai man bus sunku?"

Normalu, kad pradedančio lankyti darželį vaiko tėvai jaučia įtampą ir baimę, nes tai yra nauja situacija jiems. Tai visai kas kita, negu vaikas buvo paliekamas savo namuose kelioms valandoms auklei ar močiutei. Vaikų darželio lankymas reiškia, kad visos šeimos - ir vaikų, ir tėvų, gyvenimas keičiasi iš esmės. Gal ne taip kardinaliai keičiasi, kaip gimus vaikui, bet emociškai tai ne ką mažesnis virsmas.

Tėvai turi išsikalbėti, kad rastų vidinę ramybę

Mama ir tėtis turi susirasti laiką, vietą ir būdą, kitus suaugusius žmones, su kuriais galėtų kalbėtis apie savo nerimą, baimę, jaudulį. Šiuos visus jausmus reikia su pagarba išgyventi, juos aptarti: su drauge, psichologe ar darželio pedagogais. Tėvai turi gauti pagalbą sau, kad surastų vidinę ramybę ir padėtų savo vaikui adaptuotis.

Atvedę vaiką į darželį ir pasiimdami jį (tai patys sunkiausi momentai), tėvai turi turėti vidinės ramybės ir sugebėti susikaupti. Būtent tam ir skirta ši tarpusavio pagalba ir parama. Idealu, jei emociškai susijaudinęs, nesaugiai besijaučiantis vaikas gali sutikti užtikrintą, ramų mamos žvilgsnį, supratingą, kantrų ir šiltą glėbį.

Netinkamas būdas tėvams kalbėtis apie savo nerimą ir kitus jausmus yra tada, kai jūsų vaikas yra šalia, tada jis tampa ne tik jūsų emocijų įkaitų, bet dažnai pasąmoningai jaučiasi dėl to kaltas. Kai vaiką pasiimate, būkite tik su juo, nes jūs jam esate šiuo metu didžiausia paguoda ir džiaugsmas. Visos situacijos turi būti aptarinėjama ir visi jausmai išgyvenami tada, kai vaiko nėra šalia. Jis neturi būti painiojamas į suaugusiųjų reikalus.

Kaip vaikas naujokas jaučiasi darželyje?

Kaip vaikas adaptuosis darželyje, labai priklauso nuo jo asmenybės ir nuo amžiaus. Dvejų metų vaikui iš principo dar anksti yra eiti į darželį, čia gal labiau mūsų visuomenėje susiformavusi tokia nuomonė, kad „jau reikia".

Jam dar sunku suvokti ir iš paties savęs priimti bendro buvimo kartu taisykles: visai neaišku, kodėl vis dar reikia sėdėti prie stalo, jei pro langą pamatei skrendantį lėktuvą, ar kodėl ryto rato metu reikia sėdėti ir klausyti istorijų ar žaisti rato žaidimus, kai kampe sutvarkytos sėdi lėlytės, kodėl negali eiti namo iš kiemo tada, kai tik užsigeidei.

Todėl tokios per mažam vaikui taikomos taisyklės jį verčia būti budriu ir jaustis nesaugiai, tuo tarpų kai jo natūralus vystymasis reikalautų daugiau individualizuotų jam vienam pritaikytų taisyklių, kurios leistų jam augti džiaugsmo ir spontaniškumo nuotaikoje.

Tokio amžiaus vaikui reikalinga ypatinga adaptacija, ypatinga grupė ir ypatinga auklėtoja, kuri žino tokių mažų vaikų poreikius ir moka su jais tinkamai susitvarkyti.

Mažas vaikas atėjęs į darželį jaučiasi panašiai kaip patekęs į Ameriką - nesupranta, apie ką čia kalbama, kokios taisyklės, nepažįstama aplinka. Jis jaučiasi nesaugus, nes nežino, kada kas čia vyksta, kada ateis jo mama. Visada siūlau prisiminti tėvams, kaip jie jautėsi naujoje darbovietėje ar mokslo įstaigoje. Be to, jūs galėjote susikalbėti lietuviškai. O jei patektumėte į islamo šalį? Kur nežinote kalbos, tradicijų, to, kas laukia už kampo. Štai tokį krūvį ir stresą patiria vaikas, ateidamas į darželį.

Patarimai, kaip elgtis kritinėmis minutėmis

Todėl leisdami sūnų ar dukrytę į vaikų darželį, tėvai turi būti įsitikinę, kad to tikrai reikia. Kai bus labai sunku, kritinėmis minutėmis, labai padės žinojimas, kad dabar vaikui to tikrai reikia, ir šis darželis yra pati geriausia išeitis vaikui iš tų, kurias dabar tėvai gali sau leisti. Priimtą sprendimą dėl darželio reiktų vertinti kaip negrįžtamą, teisingiausią, ir tai labai palaiko sunkiausiomis adaptacijos akimirkomis.

Jei į darželį leidžiate vaiką iki 3 metų, pasiimkite jį iš darželio kiek galima ankščiau, idealu, jei pietų miego jis gali pamiegoti namie. Jei turite galimybę, padarykite vaikui savaitės viduryje „laisvadienį", svarbu, kad laisvadienis būtų visada tą pačią savaitės dieną. Tai suteiks vaikui galimybę „suvirškinti" įspūdžius ir taps natūralia jo svaitės ritmo dalimi.

Aptarkite su auklėtojomis adaptacijos strategiją: ką ir kaip reikės daryti, kada geriausia atvesti, pasiimti vaiką, ką daryti, jei jis verks?

Gerbkite savo paties adaptaciją, nesigėdykite jos, klauskite visų ir visko, kas jums rūpi.

Neklausinėkite vaiko, kaip jam sekėsi, ką valgė, ar patiko darželyje. Apie tai, kaip vaikui sekėsi darželyje, galima spręsti iš to, kaip jis jaučiasi ir elgiasi namie, ar nepakito valgymo įpročiai, miegas, tualeto reikalai ir kt. Pasikalbėti apie tai, kaip sekasi jūsų mažyliui, geriausia su auklėtoja. Prieš tai iš anksto atsiklausus, kada būtų tam tinkamas laikas.

Labai svarbu savaitgaliais pabūti kartu su vaiku ir pabūti namuose. Šiuo metų savaitgaliai suprantami kaip pramogų laikas. Vaikui, kuris visą savaitę „pramogavo" darželyje", didžiausia savaitgalio dovana būtų galimybė pabūti dvi dienas savo įprastoje aplinkoje su jį mylinčiais ir smagiai namų ruošos darbus dirbančiais tėveliais, o gal pusdieniui išeisite visi pasivaikščioti į vaikui nuo kūdikystės pažįstamą parką. Taigi, savaitgalis turi būti skurdus išorinių įspūdžių ir kupinas vidinės šilumos ir artumo.

Pabaigai noriu pacituoti gerai visiems žinomą išmintį: „ ir tai praeis....."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lavinimas ir ugdymas

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras (4)

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (7)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.

Kaip švęsti Žolinės šventę su vaikais?

Žolinės – tai žalumos vešėjimo ir derliaus brandumo šventė, minima nuo senų senovės.

12 gudrybių ir triukų, kuriuos žino tik vaikus auginantys tėvai (1)

Keletas tėvų išbandytų gudrybių, kurios palengvina buvimą mama ir tėčiu.

Kaip auklėti berniuką, kad jis užaugtų tikras vyras (28)

Šiandien nepykstame, jeigu sūnus nubraukia ašarą, o mergaitė su tėčiu garaže konstruoja naują žaislą. Tačiau vis dar baiminamės, kad berniukas nebūtų per jautrus, nes jam reikia užaugti tikru vyru, kad mergaitė daugiau žaistų su lėlėmis, o ne karą su berniukais, nes jai reikia užaugti švelnia moterimi. Ar tikrai taip?

15 svarbių klausimų, kuriuos tėvai turi užduoti vaikui (3)

Ar turite svajonių ir minčių, kurios jums yra svarbios, tačiau niekas nekada jų neklausė? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai, skaitykite toliau.

Vaikas negirdi ir neklauso jūsų? – Išbandykite šiuos patarimus (36)

Kartais sunku rasti tinkamus žodžius,kad paaiškintume vaikui tai, ką norime. Susipykti, apšaukti vaiką, kalbėti pakelti balsu – ne išeitis. Jūsų dėmesiui – keletas žinomų, bet, galbūt, primirštų gudrybių, kaip susikalbėti su vaiku.

Kaip pasakyti vaikui NE, neištariant žodžio NE

Tėvams dažnai tenka sakyti vaikams „ne". O vaikai šį neiginį priima kaip kvietimą kautis, ir dažnai į jį reaguoja agresyviai. Jie ima rėkti, šaukti, verkti. Gal yra išeitis iš šio užburto rato?

Patyrusios keliautojos argumentai, kodėl į keliones reikia pasiimti ir vaikus

Kelionės – tai proga vaikams ir jų tėvams pasisemti naujų įspūdžių, praleisti kartu daug kokybiško laiko, išgyventi įvairias emocijas – ne tik susižavėjimą, džiaugsmą, bet kartais ir nuovargį, susierzinimą.

Tėvai daro vieną klaidą dėl per didelės meilės vaikams: kokia ji ir kaip išvengti (2)

Įsivaizduokite situaciją: jūsų mažylis kartu su kitais vaikais žaidžia smėlio dėžėje. Staiga vienas iš vaikų atima iš jo formelę ar kastuvėlį. Ką darysite? Koks bus pirmas jūsų noras? Turbūt iš karto norėsite atsistoti ir ginti savo vaiką, nesuteikdami jam galimybės spręsti problemą savarankiškai.

Jei tai su vaiku darysite 15 minučių prieš miegą, jis užmigs ir miegos daug geriau (6)

Kiek laiko reikia skirti vaikui, kad jis nesijaustų pamirštas ir vienišas? Vaikų raidos specialistai labiau kalba apie praleidžiamo su vaiku laiko kokybę, o ne kiekybę.

Tokių vaikų yra tik 1 iš 10: patarimai tėvams (8)

Žmogaus dešinysis ar kairysis smegenų pusrutulis susietas su priešinga kūno puse. Kairiarankių žmonių atveju informacijos apdorojimo labiau imasi dešinysis smegenų pusrutulis, o dešiniarankių – kairysis.

Dažnai sakote savo vaikui šaunuolis? Šis straipsnis parašytas jums (11)

Ar būtina girti vaikus? Daugelis sako, kad taip. Tačiau yra manančiųjų, jog pagyrimai skatina vaikų egoizmą.