Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams

 (115)
Ar jūsų vaikas jau matė savo pirmąjį filmuką? Kas tai buvo - „Teletabiai", „Maša ir lokys", o gal... „Simpsonai?" Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatras Lietuvos kino studijos Filmų indeksavimo komisijos narys Linas Slušnys.
Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams
© Vida Press

Tinkamai ar ne pa(si)rinkote, perskaitę šį tekstą, spręskite patys. „Svarbu suprasti, kad žiūrėdamas filmuką vaikas mokosi. Todėl kaskart, kai jungiate televizorių ar kompiuterį, paklauskite savęs, ko noriu išmokyti savo vaiką", - pataria psichiatras Linas Slušnys.

Tinka ar ne

Kai rinkoje pasirodo naujas filmukas, tinka ar ne ir kokio amžiaus auditorijai tinka, sprendžia Filmų indeksavimo komisija, kuri skiria tam tikrą indeksą, t. y. nustato amžiaus cenzą. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje rodomas filmas yra pažymėtas „V", tai rodo, kad jis tinka įvairaus amžiaus žiūrovams; jei indeksas yra „N-7", tai rodo, kad jaunesniems kaip 7 m. žiūrovams šį filmą rekomenduojama žiūrėti tik kartu su pilnamečiais asmenimis ir t. t.

Vertindama konkretų filmą komisija atsižvelgia į tai, ar ir kiek jame yra smurto ir patyčių, baimę ar pasišlykštėjimą keliančių, žiaurumą ar nuogą kūną demonstruojančių scenų; taip pats scenų, kurios skatina įvairias priklausomybes - rūkymą, alkoholio vartojimą; vertinamas ir kalbos grožis, t. y. vartojama ar ne necenzūrinė kalba...

Pasak psichiatro L.Slušnio, įdomu ir keblu yra tai, kad skirtingų šalių komisijos tą patį filmą gali įvertinti labai skirtingai. „Vienos šalies vertintojai filmą pažymi indeksu „N-7", o kitoje šalyje tas pats filmas gali būti pažymėtas tik „N-13" ar net „N-18". Griežčiausi vertintojai yra amerikiečiai, o europiečiai, ypač Skandinavijos šalys, yra kur kas liberalesni. Pasakysiu drąsiau: amerikiečiai turi daugiau atsakomybės, o Europoje šiuo klausimu palaida bala."

Jei ekrane matyti indeksas „N-7", tai rodo, kad vaikams, kuriems nėra septynerių, to filmo žiūrėti negalima. Bet, pavyzdžiui, nors populiariausiu visų laikų animaciniu serialu vadinamų „Simpsonų" dažna serija pažymėta ženklu „N-18", bet nesijaudiname net jei jį žiūri trimetukai... Juk filmukas!

Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams
© Vida Press

Ką duoda filmo žymėjimas indeksu?

Jei atvirai, į filmo reitingus, indeksus siūlyčiau nežiūrėti labai rimtai. Tai nėra svarbiausias kriterijus, tinka jis jūsų vaikui ar ne. Yra filmukų, prie kurių turinio net griežti vertintojai negali prikibti: nėra nei smurto, nei baisybių, nei vartojimą labai skatinančių scenų, nes, tiesą pasakius, nėra jokio turinio. Tai tušti filmukai, kurie dažnai žymimi indeksu V arba išvis neindeksuojami. Keista padėtis - tarsi drąsiai galime leisti vaikui jį žiūrėti, nes atitinka visus to amžiaus kategorijai keliamus reikalavimus, bet yra, tiesiai šviesiai vadinkime, bukas. Ne kas kitas, o tėvai turėtų atlikti filmuko cenzūrą ir nuspręsti, nori ar ne, kad jų vaikas tai žiūrėtų. Neturėkime iliuzijų, kad kažkas kitas turi apsaugoti jūsų vaiką. Pirmiausia tai padaryti turite patys. Jei filmas jums atrodo netinkamas, vaikui tiesiog neleidžiate jo žiūrėti. Taškas.

Kas nutiks, jei nekreipiame dėmesio į amžiaus cenzą, neatliekame cenzūros, o tiesiog leidžiame savo pypliams žiūrėti visus filmukus, kuriuos rodo per televizorių?

Tai šeimos vertybių klausimas. Jeigu tėvai jas saugo ir puoselėja, turi apsispręsti, kas jiems priimtina, o kas ne, ir nustatyti tam tikras taisykles.

Vienos šalies vertintojai filmą pažymi indeksu „N-7", o kitoje šalyje tas pats filmas gali būti pažymėtas tik „N-13" ar net „N-18". Griežčiausi vertintojai yra amerikiečiai, o europiečiai, ypač Skandinavijos šalys, yra kur kas liberalesni.
Linas SLUŠNYS

Svarbu suprasti, kad žiūrėdamas vaikas mokosi. Todėl kaskart, kai jungiate televizorių ar kompiuterį, paklauskite savęs, ko noriu išmokyti savo vaiką. Ko jis mokysis tai žiūrėdamas? Pavyzdžiui, animacinis filmukas „Tomas ir Džeris" iš pirmo žvilgsnio atrodo ir gražus, ir linksmas, ir gana nekaltas. Ir - tai taip pat svarbu profesionaliai ir kokybiškai „padarytas". Bet kiek ten smurto! Filmo scenarijus paremtas patyčiomis, santykiu, kuris kurį apgaus, nukaus, įveiks, įžeis, labiau įskaudins. Ar norite, kad to mokytųsi jūsų vaikai? Walto Dysney'aus kompanija yra sukūrusi labai gerų ir gražų filmukų, tačiau mūsų televizijos jų neįperka. Mažasis žiūrovas yra maitinamas pigiausia animacijos produkcija, ir tai akivaizdu.

Kas yra gera, kokybiška animacija? Žinių neturinti mama mato gražiai nupieštus peliukus, kačiukus ir jai atrodo, kad viskas gerai, nes vaikiška.

Jei personažo judesys kuriamas iš trijų-keturių kadrų, galime manyti, kad animacijos kultūra yra žemo lygio. Rinkdami filmukus turėtume įvertinti ir „techninę" pusę, ir turinį. Svarbu, ką matome ir ką girdime. Gero animacinio filmuko turinys yra kokybiškas - be smurto, neagresyvus, kalba graži, be keiksmažodžių ir pan. Pavyzdžiui, „Kempiniukas plačiakelnis" yra madingas ir populiarus vaikiškas filmukas. Tačiau aš nuoširdžiai sakau, kad jis bukas. Jis nėra nei geras, nei blogas, tiesiog prasto animacinio filmo pavyzdys. Didelės žalos vaikams nepadarys, tačiau ir naudos jokios neduos.

Jei animacijos kokybė netenkina mamos ar tėčio, to visiškai pakanka, kad pasakytumėte savo vaikui: „Mūsų šeimoje tokių dalykų nebus."

Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams
© Vida Press

Vaikiški animaciniai filmukai - pramoga ar būdas ugdytis?

Norėčiau, kad tai būtų ugdymas. Norėčiau, kad vaikai žiūrėtų filmukus, po kurių jų galvelėje sukirbėtų kokia nors mintis, idėja, o širdelėje pabustų jausmas. Pavyzdžiui, taip nutinka kaskart žiūrint filmuką „Elniukas Eicho" ir pan. Dabar labai daug tokios animacijos, kurią vaikas sėdi ir žiūri, o kai paklausi, apie ką filmukas, tik gūžteli pečiais, nes nežino, ką pasakyti, nėra ką papasakoti.

Dažnai pirmą filmuką „pakišame" dar kūdikiui, kad bent truputį ramiai pasėdėtų ir paspoksotų, o mama galėtų kokį darbą nudirbti ar atsikvėpti. Animacija tampa įrankiu, kai vaiką reikia nuraminti, nukreipti jo dėmesį, kartais net padeda užmigdyti. Juk yra net kūdikių kanalai (pavyzdžiui, BABY TV), kurie transliuoja tik kūdikiškus filmukus.

Tai būdas „atsikratyti" vaikų. Taip elgdamiesi bendravimą su vaiku, rūpinimąsi juo, jo auklėjimą ir svarbiausių poreikių patenkinimą perleidžiame technikai. Tai patogu ir dažniausiai kyla iš tėvų tingumo. Mama ar tėtis tingi pagalvoti, būti kūrybiški, rasti kitą išeitį, todėl renkasi paprasčiausią būdą, kuris nėra tinkamas ryšiui su savo kūdikiu megzti. Vis dėlto jei nutinka retsykiais, tikrai nieko tokio. Labai blogai, jei tai vyksta dažnai ar nuolat. Nereikia stebėtis, kai tėvai savo mažus vaikus palieka prižiūrėti svetimiems ir anksti išeina į darbus, užuot patys raminę, guodę, žaidinę ar migdę savo kūdikį „atiduodame" „Baby TV" kanalui. Televizorius ar kompiuteris vaiko poreikį užmegzti ryšį, turėti santykį su kitu „apkrauna" vaizdais, garsais, tačiau neduoda jokios emocijos, grįžtamojo ryšio.

Turime žinoti, kad kaip šiandien mes elgiamės su savo vaikais, kažkada jie elgsis su mumis ir jau savo vaikais. Ką darome jiems dabar, tą jie darys ateityje.

Kaip ilgai mažam vaikui leisti sėdėti prie filmukų, jei tėvai vis dėlto neįsivaizduoja savo gyvenimo be televizoriaus?

Kūdikio, mažo vaiko nebrandžios smegenys, nervų sistema, jam per daug vaizdų, spalvų, garsų. Gali sutrikti miegas. Pervargęs mažyliai miego nori, bet matyti vaizdai smegenyse toliau „važiuoja". Ateityje per daug vaizdų gavę vaikai gali turėti rimtų dėmesio stokos bėdų, augti hiperaktyvūs. Net ir vyresnių vaikučių, jei pažiūri daugiau nei du filmukus, keičiasi elgesys - tampa dirglūs, irzlūs, paprašyti eiti nuo ekrano susierzina, pradeda pykti, trypti kojomis.

Jei vaikui neįdomi senoji animacija, nereikia jos brukti. Nebūtina laikytis įsikibus senų dalykų, nes yra labai geros ir kokybiškos šiuolaikinės animacijos. Tiesiog reikia tuo domėtis ir ieškoti. Nėra taip, kad šiuolaikinis pasaulis kuria tik blogus dalykus.
Linas SLUŠNYS

Nieko baisaus nenutiks, jei filmukus vaikas žiūrės penkiolika-dvidešimt minučių per dieną.

Senieji rusiški filmukai vis dar laikomi gerosios animacijos etalonu. Yra mamų, kurios savo vaikams draudžia viską, kas šiuolaikiška, jų XXI a. vaikai auga žiūrėdami XX a. filmukus. Bet gal ta senoji geroji animacija jau seniai neatitinka laikmečio realijų? Gal šiuolaikiniams vaikams, kad ugdytųsi, reikia kitokių vaizdų, kitokių pamokų?

Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Gali būti, kad sena gera animacija tikrai yra senstelėjusi, kokybės, spalvų požiūriu tai jau tikrai. Jei vaikui neįdomi senoji animacija, nereikia jos brukti. Nebūtina laikytis įsikibus senų dalykų, nes yra labai geros ir kokybiškos šiuolaikinės animacijos. Tiesiog reikia tuo domėtis ir ieškoti. Nėra taip, kad šiuolaikinis pasaulis kuria tik blogus dalykus. Rekomenduočiau JAV kompiuterinės animacijos kompanijos PIXAR kuriamus filmukus. Jie superiniai!

Šiuolaikinės rusų animacijos topas - serialas „Maša ir lokys". Linksmas, šviesus, su humoru, be keiksmažodžių, gražiai nupieštas. Jo savo vaikams nedraudžia net tos griežtos mamos, kurios draudžia beveik viską. Tačiau pasigirsta pedagogų nuomonių, esą tai pats blogiausias filmukas per animacijos istoriją, nes vaikus moko galvoti tik apie save: „Aš, aš, aš!" Ką manote apie šį fenomeną?

Mane apima dvilypis jausmas. Maša atstovauja vaikų, o lokys - suaugusiųjų pasauliui. Kartais lokys demonstruoja gana gražią suaugusiojo reakciją į vaiką, parodo, kaip galima susitvarkyti su tuo, kas nutinka, bet kartais jo, suaugėlio, elgesys kelia rimtų abejonių. Maša vaizduojama kaip kaprizingas vaikas, kuriam viskas leidžiama, ir tai linksma, faina. Bet paklauskime savęs, ar norime auginti vaiką, kuriam leidžiama viskas.

Kartu tai tikrai nėra pats blogiausias filmukas, nes turi moralą, yra nemažai pamokančių situacijų. Rekomenduočiau jį vaikams nuo 3 m.

Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams
© Vida Press

Yra nuomonė, kad animacinių filmukų vaikams apskritai nereikia, užtenka skaitomų pasakų. Teigiama, kad skaitoma ar klausoma pasaka skatina vaizduotę, personažą vaikas sukuria panašų į save, todėl lengviau įsijaučia ir gali „spręsti" savo vidines problemas, „augti". O filmukai - tai „sukramtytas" produktas, lyg koks greitas maistas: tik užkemša smegenis vaizdais, vaizduotei palikdami vis mažiau vietos; o personažas yra sukurtas ir dažniausiai visai nepanašus į vaiką...

Iki 3 m. vaikams animacijos tikrai visai nereikia. Tyrimais įrodyta, kad nuolatinis vaizdų žiūrėjimas „ištrina" vaizduotę, t. y. kuo atmintyje daugiau vaizdų, tuo mažiau vietos vaizduotei.

Neurologiniai ir psichoneurologiniai tyrimai rodo, kad klausydami ar skaitydami pasaką vaikai „mato" vaizdą ir tai susiję su aktyvia smegenų veikla. Kai žiūri filmuką, vaikas mato jau sukurtą vaizdą, jam nieko nereikia kurti, jis TIK žiūri. Jei vaikams tik rodysime filmukus ir neseksime pasakų, tai gali tapti rimta bėda. Gali būti, kad ateityje žmogus nebeturės vaizduotės.

Vaiko raidos ir psichinės sveikatos specialistų nuomone, kuo vėliau vaikas pradės žiūrėti televizorių, kuo vėliau „atras" animacinius filmukus, tuo geriau. Rekomenduočiau to nepradėti daryti bent kol vaikui sukaks dveji ar treji metukai.

Ką privalu žinoti apie animacinius filmus: psichiatro L. Slušnio įspėjimas tėvams
© Vida Press

FILMUKŲ REITINGAS

Vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys vertina dažniausiai per televiziją rodomus filmukus dešimties balų sistema.

Walto Dysney'aus animacija8-10Negalime visos šios kompanijos kūrybos vertinti vienareikšmiškai. Yra gerų filmukų, yra nelabai. Antra vertus, tai vieni atsakingiausių kūrėjų.
Senoji rusiška animacija6Jos taip pat yra įvairios, su nemažai propagandos.
„Teletabiai"10
„Paslapčių sodas"10Puikus filmukas, kol vaikui sukanka penkeri.
„Aviukas Šonas"8
„Simpsonai"0
„Maša ir lokys"5

Kovo mėn. žurnale TAVO VAIKAS Nr.3 skaitykite:

* Ant bangos
Auklėjimas be bausmių
* Viešnagė Merūno Vitulskio šeimoje
* Tyrimas
Du vaikai - norma?
* Pirmieji metai
Čiulptuko ABC
* Tėvų darželis
Skundų maišelis. Ar tikrai?

Išsamus naujo žurnalo anonsas – ČIA.
Užsiprenumeruoti palankiausiomis sąlygomis galima ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lavinimas ir ugdymas

Manęs niekas nemyli, nes esu negražus: psichologės komentaras (17)

„Manęs niekas nemyli, nes esu negražus", - kartą išgirdau mažo vaiko frazę. Susimąsčiau, iš kur pyplys tai ištraukė. Ar tikrai gražuoliai labiau mylimi? Apie „bjauriojio ančiuko“ kompleksą kalbamės su psichologe Zita Pečiulyte.

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras (6)

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (10)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.

Kaip švęsti Žolinės šventę su vaikais?

Žolinės – tai žalumos vešėjimo ir derliaus brandumo šventė, minima nuo senų senovės.

12 gudrybių ir triukų, kuriuos žino tik vaikus auginantys tėvai (1)

Keletas tėvų išbandytų gudrybių, kurios palengvina buvimą mama ir tėčiu.

Kaip auklėti berniuką, kad jis užaugtų tikras vyras (28)

Šiandien nepykstame, jeigu sūnus nubraukia ašarą, o mergaitė su tėčiu garaže konstruoja naują žaislą. Tačiau vis dar baiminamės, kad berniukas nebūtų per jautrus, nes jam reikia užaugti tikru vyru, kad mergaitė daugiau žaistų su lėlėmis, o ne karą su berniukais, nes jai reikia užaugti švelnia moterimi. Ar tikrai taip?

15 svarbių klausimų, kuriuos tėvai turi užduoti vaikui (3)

Ar turite svajonių ir minčių, kurios jums yra svarbios, tačiau niekas nekada jų neklausė? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai, skaitykite toliau.

Vaikas negirdi ir neklauso jūsų? – Išbandykite šiuos patarimus (36)

Kartais sunku rasti tinkamus žodžius,kad paaiškintume vaikui tai, ką norime. Susipykti, apšaukti vaiką, kalbėti pakelti balsu – ne išeitis. Jūsų dėmesiui – keletas žinomų, bet, galbūt, primirštų gudrybių, kaip susikalbėti su vaiku.

Kaip pasakyti vaikui NE, neištariant žodžio NE

Tėvams dažnai tenka sakyti vaikams „ne". O vaikai šį neiginį priima kaip kvietimą kautis, ir dažnai į jį reaguoja agresyviai. Jie ima rėkti, šaukti, verkti. Gal yra išeitis iš šio užburto rato?

Patyrusios keliautojos argumentai, kodėl į keliones reikia pasiimti ir vaikus

Kelionės – tai proga vaikams ir jų tėvams pasisemti naujų įspūdžių, praleisti kartu daug kokybiško laiko, išgyventi įvairias emocijas – ne tik susižavėjimą, džiaugsmą, bet kartais ir nuovargį, susierzinimą.

Tėvai daro vieną klaidą dėl per didelės meilės vaikams: kokia ji ir kaip išvengti (2)

Įsivaizduokite situaciją: jūsų mažylis kartu su kitais vaikais žaidžia smėlio dėžėje. Staiga vienas iš vaikų atima iš jo formelę ar kastuvėlį. Ką darysite? Koks bus pirmas jūsų noras? Turbūt iš karto norėsite atsistoti ir ginti savo vaiką, nesuteikdami jam galimybės spręsti problemą savarankiškai.

Jei tai su vaiku darysite 15 minučių prieš miegą, jis užmigs ir miegos daug geriau (6)

Kiek laiko reikia skirti vaikui, kad jis nesijaustų pamirštas ir vienišas? Vaikų raidos specialistai labiau kalba apie praleidžiamo su vaiku laiko kokybę, o ne kiekybę.

Tokių vaikų yra tik 1 iš 10: patarimai tėvams (8)

Žmogaus dešinysis ar kairysis smegenų pusrutulis susietas su priešinga kūno puse. Kairiarankių žmonių atveju informacijos apdorojimo labiau imasi dešinysis smegenų pusrutulis, o dešiniarankių – kairysis.