Kad sūnus nuolat nežaistų telefonu, dviejų vaikų mama iš Kauno šį tą sugalvojo

Šeima, apie kurią papasakosime, gyvena Kaune: mama Aurelija, tėtis bei du vaikučiai - Romukas (5) ir Viktorija (1). Iki motinystės administratore dirbusi Aurelija šiuo metu augina vaikučius ir mus sudomino tuo, kad vaikystės prisiminimų įkvėpta, savo rankomis sukonstravo grindų žaidimą. Jis patiko vieniems draugams, kitiems, žaidimą sukurti ėmė prašyti ir nepažįstami žmonės, tad visa tai įkvėpė Aureliją pradėti jį pardavinėti.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Išradinga mama sugalvojo, kaip panaudoti pieno mišinukų pakuotes
Neišmeskite senų atvirukų: turime vieną idėją

O kaip jūsų šeimoje yra su žaislų kiekiu? Daug mamų sako, jog nevalingai priperka žaislų, o vaikai mieliau žaidžia šaukštais ar tėvų telefonais, tuo tarpu žaislai dūla spintose?

Neneigsiu, jog pas mus yra keletas žaislų, kurie vaikams buvo įdomūs tik parduotuvėje. O dabar jie tik lentynose užima vietą. Žaislų turime nemažai, tad dabar jau taip daug nebeperkame. Perkame tik apgalvoję ir pasitarę su vaiku, tik jei tikrai jam to žaislo reikia.

Manau, vaikas, kaip ir suaugęs, atėjus laikui atsirenka pats, kas jam patinka, kas įdomu, o kas tik akį traukia. Mažajai dukrelei kol kas geriausi žaislai tai buitiniai reikmenys: puodai, indai, šaukštai. Tiesa, dar vienas mūsų šeimos narys - šuniukas.

Na, o vyriausiojo mėgstamiausias žaislas – mobilusis telefonas su jame esančiais žaidimais. Kad sūnus kuo mažiau laiko praleistų prie telefono, vakarais, po darželio, dabar pradėjome žaisti savo sukurtą žaidimą. Kol kas jam labai įdomu ir patinka, tikimės taip ir bus toliau.

Penkiametis Romukas ir vienerių Viktorija įkvėpė mamą sukurti tokį žaidimą, kuris vaikams būtų įdomus labiau, negu mobilusis telefonas
Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl nusprendėte sukurti savo asmeninį stalo žaidimą? Beje, jūs jį vadinate ne stalo, o... grindų?

Sukurti savo žaidimą mes net neplanavome. Kai sūnus pradėjo labai domėtis telefoniniais žaidimais, pradėjome galvoti, kuo sudominti sūnelį, kad telefonas jo rankose butų tik retenybė. Taip pat, kad galėtume visa šeima žaisti ir smagiai leisti vakarus kartu. Taip, stalo žaidimų įvairovė yra gan didelė. Turime ir įvairių loto, domino, kartoninių stalo žaidimų. Tačiau kažkodėl sūnus nelabai jais domisi, nors stengiamės vakarais būtinai pažaisti visa šeima kartu.

Tada prisiminiau savo vaikystės žaidimą. Atsiminimuose buvo tik nuotrupos, kad tai kažkokie dinozaurai ir tiek. Tačiau prisimenu, kaip vaikystėje mes, vaikai, nuolat jį žaisdavome, kaip mums patikdavo ir niekad nenusibosdavo. Ėmiau ieškoti, kur jo nusipirkti. Ieškojau labai ilgai, bet taip ir nieko neradau. Tada su vyru ir pasakėme, kad jeigu jau niekur nerandame, pabandykime pasidaryti patys. Tai užtruko laiko, tačiau dabar negaliu atsidžiaugti! Ir, kas svarbiausia, žaidimas sudomino mūsų sūnelį! Tad dabar vakarus leidžiami žaisdami „DinoTino".

Sūnus Romukas išbando naująjį grindų žaidimą
Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl jis grindų? Todėl kad stalo žaidimai yra maži. Mūsų žaidimo matmenys yra metras ilgio ir metras pločio (1*1 m)! Tad ant stalo jo nelabai pasidėsi. Kad pavadinimas neklaidintų, ir pavadinome jį grindų žaidimu.

Papasakokite, kaip jūs jį kūrėte?

Kalbant apie medžiagas, ilgai galvojome, iš kokios medžiagos gaminti žaidimą. Pasirinkome tentą dėl jo savybių. Tentas yra neperšlampamas, nepelija, tvirtas, ilgaamžis, atitinka tarptautinius priešgaisrinius standartus, nepalaiko degimo, prie jo nelimpa riebalai ir purvas. Toliau ėmėmės vaikštukų ir kauliuko. Siekiant kokybės, pabandėme padaryti medinius, rankų darbo. Taip vaikštukais tapo spalvotos medinės šaškės: jos spalvingos, traukia akį, patogios žaisti, tad esame tikrai patenkinti. Medinio metimo kauliuko nepasirinkome dėl prasto ridenimosi, tad kauliukas žaidime yra įprastas stalo žaidimų kauliukas.

Sunkiausia užduotimi tapo pakavimas. Patys esame tėvai ir matome, kaip dėlionių ir panašios dėžutės greitai yra vaikų sugadinamos, jos suplyšta, tad žaidimai nebeturi vietos. Todėl priėmėme sprendimą - mūsų žaidimas visada turės savo vietą ir vaikai taip lengvai jo nesugadins: „DinoTino" apsigyveno kartoninėje tūtoje. Tūta tvirta, pažaidus į ją sudedi žaidimą, įmeti kauliukus, uždarai ir padedi kur tik randi vietos. Kol kas nepardavinėjame jo masiškai. Jei matysime, kad yra paklausa, tada – būtinai.

Administratore iki motinystės dirbusi Aurelija nė nesapnavo, kad sukurs žaidimą, kuris patiks ne tik jai, bet ir kitiems žmonėms.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ką patartumėte tėvams, kurie jau galvoja apie dovanas vaikams per Kalėdas: iš jūsų patirties, kokių klaidų nedaryti ir kaip sukurti šventę namuose?

Kalėdos mums - gražiausia metų šventė. Ruoštis joms, puošti namus ir gaminti šventinius patiekalus stenkitės visi kartu- juk tai šeimos šventė. Vaikai, jei nors ir smulkmenomis bus prisidėję prie šventinės atmosferos sukūrimo, jų nuotaika ir požiūris į Kalėdas bus visai kitoks.

Ieškodami dovanų, nepulkite pirkti pirmo pasitaikiusio žaislo, vien tik kad būtų kažkas tai nupirkta. Tegu dovana būna kažkuo ypatinga, kitokia, nei visais metais perkate. Aišku, pasirinkimas žaislų dabar yra didžiulis, tad išsirinkti labai sunku. Bet pagalvojus, paieškojus, tikrai atrasite kažką ypatingo.

Aurelija, šį žaidimą sukurti jus įkvėpė vaikai, noras atitraukti juos nuo technologijų, o kokių dar naujų patirčių Jums davė motinystė?

Motinystė mane daug ko išmokė ir vis dar moko... Išmokau būti kantri, nepykti dėl nereikšmingų smulkmenų. Augindama vaikus supratau, kad iš jų mes galime išmokti labai daug, tik reikia jiems leisti mus mokyti arba mokytis drauge. Tik augdami, klysdami ir pasitaisydami vaikai užaugs, o mes, tėvai, turime stengtis tame procese kuo daugiau dalyvauti. 

Bus dar visko, ir smagių akimirkų, ir nuovargio dienų, bet motinystės džiaugsmo neužgoš niekas. Ypač kai vaikas ateina tave, apkabina, ir pasako: "Myliu tave, mamyte".

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis