Kada ir Lietuva turės lauko mokyklą?

 (1)
Per šiek tiek daugiau nei metus pirmojo Lietuvos Lauko darželio pedagogai spėjo aplankyti ne vieną lauko darželį vakarų Europoje, o grįžę mielai dalinasi savo įspūdžiais su bendraminčiais. Šį kartą Vilniaus ir Kauno Lauko darželių auklėtojai nusitaikė į atšiauriąją Islandiją bei lauko pedagogikos pionierę Švediją, kur aplankė bent po tris ugdymo įstaigas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiose šalyse lauko pedagogikos principai taikomi ne tik vaikų darželiuose, bet ir priešmokyklinėse grupėse bei pradinėse mokyklose. Lietuviai sulaukė kolegų palaikymo ir paskatinimo Vilniuje kurti priešmokyklinę grupę lauke.

Lauko mokykla - mokytis reikia visur, bet galima sveikai ir įdomiai

Vaikystę lauko darželiuose leidę Švedijos seneliai į tokius pat darželius lydi jau ir savo anūkus - šioje šalyje subrendo trečia lauko darželio ugdytinių karta. „Pirmasis Švedijos lauko darželis „I ur och skur" („Lietus ar saulė"), įkurtas 1985 m., išsiplėtė ir tapo lauko pedagogiką taikančias institucijas vienijančia organizacija, kuri rūpinasi auklėtojų ir mokytojų švietimu, dalinasi literatūra ugdymo lauke tema, organizuoja tarptautinius kursus ir seminarus, dalinasi naujausia informacija su pasaulinio tinklo nariais," - pasakoja Švedijos lauko mokyklą ir darželius lankęs pirmojo Lietuvos Lauko darželio kūrėjas Žilvinas Karpis. Švedijoje lauko pedagogika taikoma jau ne tik su ikimokyklinukais: čia veikia 7 lauko mokyklos su priešmokyklinėmis grupėmis ir daugiau nei 200 lauko darželių.

Pasitikėjimas pedagogu - ugdymo lauke išskirtinumas

Ugdymo lauke centrai Islandijoje ir Švedijoje veikia ištisus metus. Ir čia toli gražu ne santūrių termometro rodiklių, menkų kritulių ar vėjo švelnumo, o rūpestingų ir atsakingų pedagogų požiūrio į vaikus nuopelnas.

Šių šalių lauko darželiuose bei mokyklose lankęsi Vilniaus ir Kauno Lauko darželio auklėtojai negaili pagyrų vietiniams pedagogams, kuriais beatodairiškai pasitiki ir vaikų tėvai. Stebėdami vaikus, jų savijautą, lauko darželių auklėtojai kiekvieną dieną sprendžia, kiek laiko gali būti praleidžiama lauke. Vieną dieną Švedijos lauko darželio vaikai gali pietauti lauke, o kitą dieną, pasikeitus oro sąlygoms ar vaikų dienotvarkei pietūs perkeliami į vidų.

„Abiejuose lankytuose Švedijos darželiuose buvimo lauke politika ta pati - vaikai lauke turi būti tiek, kiek jiems ten būti yra smagu. Jei pasidaro nebemalonu, per šalta, per drėgna, einama į vidų ir veikla tęsiama patalpose," - pasakoja dviejuose Švedijos lauko darželiuose viešėjusi Vilniaus Lauko darželio auklėtoja Dovilė Parniauskaitė-Lobanova.

Taip pat ir Švedijos lauko mokykloje vyrauja mokytojo laisvė, juo pasitikima kaip specialistu, suteikiama galimybė rinktis: vesti pamokas lauke ar patalpose, svarbiausia įgyvendinti tos dienos tikslus ir įsisavinti užsibrėžtą informacijos kiekį. „Lauko mokykla ten įrengta taip, kad klasės, valgykla, salės driekiasi skirtinguose pastatuose, tad vaikai bent pereidami į kitas patalpas gali pakvėpuoti grynu oru. Lauke įrengta mokymuisi pritaikyta infrastruktūra: lauko pavėsinėse įrengtos klasės, lentos, suolai. O vidinėse klasėse - dauguma priemonių atneštos iš lauko: laikrodis iš sudžiūvusių lapų, paveikslėliai iš pagaliukų ir pan. Po pamokų, vaikai turi galimybę likusią dienos dalį praleisti lauke kartu su mokytojais, taip tėvams nereikia rūpintis popietinėmis grupėmis, o vaikams užtenka laiko aktyviam poilsiui," - įspūdžiais dalinasi Žilvinas Karpis.

Nuotraukos iš viešnagės:

Pamokos gamtoje - pasiruošimas mokyklai

Švedijos tėveliai, kaip ir Lietuvoje, nori, kad vaikai kuo anksčiau pradėtų pažinti raides ir skaičius. Tačiau užsiėmimai lauko darželyje organizuojami labai įvairiapusiškai. „Specialių pamokų, nukreiptų į vieną ar kitą discipliną nėra, siekiama bendrai supažindinti su muzikos, dailės estetika ir raiškos priemonėmis, su literatūra, matematika. Švedijoje lankytuose darželiuose per užsiėmimus stengiamasi suteikti kiek įmanoma daugiau dėmesio vaiko keliamiems klausimams ir suteikti laisvės jo raiškai, o ne akcentuoti raidžių ir skaičių mokymąsi. Nėra tiesioginių pamokų, viskas daroma per žaidimą," - įspūdžiais dalinasi auklėtoja Dovilė. Dauguma lauko darželio ugdytinių itin anksti išmoksta pažinti skaičius, raides, spalvas net nelankydami tam skirtų pamokų. Piešimas ant sniego, obuolių skaičiavimas, raidės iš pagaliukų ugdo ne tik akademines žinias, bet ir kūrybiškumą, loginį mąstymą, gebėjimą priimti sprendimus.

Upės ir kalnai - saugumo mokytojai

Islandijoje, kalnų apsuptyje, upės slėnyje įsikūręs lauko darželis lengvai pakeri ne tik savo grožiu, bet ir aprūpina vaikus bei jų auklėtojus iššūkiais. „Horizonte driekiasi kalnai, aplink teritoriją grubus ir aštrus reljefas (uolos iš lavos), sraunus upelis (greičiau upė) pačiame darželio kieme. Gražu, net atima žadą. Tačiau žadą atima ir tai, jog vaikai laksto upės lieptais be turėklų, kiša pagalius į vandenį, laviruoja ties sausumos ir vandens riba. Islandai pedagogai žiūri į tai visiškai ramiai, o nerimaujantiems tėvams paaiškina, kad vaikai turi ugdytis savisaugos jausmą", - Islandų pedagogų ir tėvų drąsa stebisi Kauno Lauko darželio auklėtoja Irena.

Tiek islandų tiek švedų pedagogai vadovaujasi principu, kad vaikai turi patys įvertinti pavojus ir pajusti saugos taisyklių būtinumą, tuo tarpu auklėtojo vaidmuo - stebėti, įvertinti kiekvieno vaiko sąmoningumą ir pasiruošimą būti lauke, niekada neatsipalaiduojančiu žvilgsniu prižiūrėti procesą, patarti. „Islandijos auklėtojai lauke atlieka daugiau prižiūrėtojo vaidmenį, o mes pratę žaisti ir aktyviai užsiimti su vaikais, todėl Islandijoje buvome gana populiarūs," - apie skirtingą požiūrį į vaikų užimtumą pasakoja auklėtoja Irena. Nerimaujančius galime nuraminti - darželyje skambėjo vien džiaugsmingi klyksmai ir juokas, skausmo ašarų matyti neteko, nes vietiniai lauko darželio auklėtiniai įgudę žaisti saugiai.

Mokytis šlapiomis kojomis?

Nors peršalimo ligų nepavyksta išvengti niekam, Islandijoje vieningai sutariama, kad daugiau laiko praleidžiant lauke vaikai grūdinasi, stiprėja jų imunitetas, organizmas darosi atsparesnis virusams, lengviau susidoroja su peršalimais. „Ligų Švedijoje nebijoma. Vyrauja požiūris, jog vaikas bus sveikas, jeigu daugiau laiko praleis lauke ir visai nesvarbu ar šlapias ar sausas. Posakį „susirgo, nes kojos buvo šlapios" švedai jau seniai nurašė. Kartas nuo karto serga visi, tačiau buvimas lauke dėl to nekaltinamas. Dėmesys skiriamas geresniam fiziniam vaikų pasiruošimui, geresnei psichologinei savijautai, gebėjimui geriau koncentruoti dėmesį perėjus iš lauko darželio į įprastą mokyklą," - apie Švedijos vaikų auklėjimo kultūrą pasakoja auklėtoja Dovilė.

Švedijos ir Islandijos pavyzdžiai įkvėpė Vilniaus Lauko darželį imtis iniciatyvos ir plėtoti lauko pedagogikos idėjas tikslingai ruošiant vaikus mokyklai. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio Vilniuje planuojama įsteigti priešmokyklinę grupę. Tai turėtų tapti pagrindu ir pradinei lauko mokyklai, kuri duris galėtų atverti jau kitais metais.

Parengė Ieva Petruškaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.

Siūloma mamadienius bei tėvadienius skirti ir vieno vaiko tėvams (3)

Ir vieną vaiką auginantiems tėvams siūlomas papildomas laisvadienis.

Iš pirmų lūpų – apie lietuvės gyvenimą ir vaikų auginimą Prancūzijoje (3)

Žurnalistė Goda jau 12 metų gyvena ir dirba Paryžiuje. Ten gimė ir jos Ieva (6 m.). Apie prancūzišką gyvenimo būdą, vaikų auklėjimą prirašyta begalė knygų ir straipsnių, o kaip jaučiasi besilaukianti, o vėliau viena auginanti vaikelį lietuvė? Pasakojimas – iš pirmų lūpų.

KALBA VAIKAI: kad pasakė, tai pasakė!..

Vaikai neretai pasako tokių dalykų, kokių suaugusieji ir norėdami nesugalvoja. Jūsų dėmesiui - 4 metų Ryčio linksmosios kalbelės.