Kada iš tiesų reikia kreiptis į logopedą?

 (2)
Neretai tenka išgirsti, kad nereikia perdėtai rūpintis, jeigu trejų metų vaikas dar nekalba ar prastai surezga sakinį. Berniukus auginančios mamos dažniausiai guodžiasi tuo, kad jie pradeda kalbėti vėliau nei mergaitės, o darželį pradėjusio lankyti trimečio tėvai viliasi, kad jis kalbėti išmoks ugdymo įstaigoje. Ar toks požiūris teisingas? Ką apie tai mano specialistai?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnio autorė - Sonata Chranovskienė

Kai pasikeičia planuotos kelionės maršrutas

Kaip bebūtų keista, bet kartais tėveliai nesikreipia į specialistus, galinčius nustatyti vaiko kalbos sutrikimus, vien dėl to, kad bijo išgirsti nemalonias žinias ar naujienas. Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų šiame gyvenime, taip ir šiuo, viskas dažniausiai priklauso nuo požiūrio.

Štai Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos vyriausioji logopedė Aušra Baublytė ne tik sutiko pasidalinti savo darbo patirtimi, bet ir pateikė gražų palyginimą iš perskaitytos esė „Kelionė į Olandiją". Jos autorė Emily Perl Kingsley pati užaugino neįgalų vaiką. Kūdikio laukimą, svajones ir lūkesčius ji lygina su pasirengimu kelionei į Italiją, kada perkami kelionės vadovai ir galvojama, kad greitai žavėsiesi Koliziejumi, Venecijos gondolomis ir Mikelandželo darbais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 dalykų, kuriuos neišvengiamai darysite tapę tėvais
Įspūdingoje fotosesijoje įamžinti vos kelių dienų naujagimiai

Tačiau lėktuvui nusileidus, išgirsti, kad atvykai į Olandiją. Skrydžio planas buvo pakeistas. Tenka pirkti naujus vadovus, mokytis kitos kalbos. Gali gyventi prislėgtas, kad nenuvykai į Italiją, tačiau tai nesutrukdys atrasti, kas vertinga Olandijoje. Juk šioje šalyje yra vėjo malūnai, tulpių laukai ir net Rembrantas. Lygiai taip pat, tėvams sužinojus, kad jų vaikas bus kitoks nei jie tikėjosi, tenka pažinti naują pasaulį.

Kas lemia kalbos sutrikimus?

Pasak A.Baublytės, kalbos ir komunikacijos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tam tikros kalbos ypatybės gali būti nulemtos genetinių priežasčių. „Specialistai kruopščiai renka anamnezės duomenis, domisi visomis moters nėštumo aplinkybėmis ir aptaria rizikos veiksnius. Aiškinasi, ar grėsė persileidimas, ar sirgo mažakraujyste, ar nebuvo padidėjęs kraujospūdis. Visi šie duomenys yra labai svarbūs, nes, pavyzdžiui, būsimai mamai sergant mažakraujyste, vaisius gauna nepakankamą maitinimą. Jei tuo metu vystosi galvos smegenų zona, atsakinga už kalbą, būsimas vaikas gali turėti kalbos sutrikimų", - pasakojo specialistė.

Gimdymo eiga taip pat labai svarbi vėlesnei vaiko raidai. Itin greitas (iki 1 valandos) ar užsitęsęs (ilgiau nei 18 valandų) gimdymas jau gali būti rizikos faktoriumi. Gimdymo metu patirtos traumos, deguonies stygius gali nulemti ne tik kalbos sutrikimus, bet dažnai ir pažintinių procesų neišlavėjimą, emocijų, elgesio ir socialinės raidos ypatumus.

Kalbos formavimuisi turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos bei jų komplikacijos. Pavyzdžiui, pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį gydytojai nustato raumenų tonuso sutrikimą, jam pasireiškus, vaikas yra glebus, nenoriai sėdasi. Toks sutrikimas lemia ir kalbos vystimąsi - jeigu raumenų tonusas išlieka žemas, logopedas dažnai stebi pasyvų liežuvį, nejudrias lūpas. Tokiu atveju labai svarbu laiku suteikti reikalingą pagalbą.

Anot vyriausios logopedės A. Baublytės, mažylio kalbos raidai įtaką daro ir artimų žmonių kalba. Jeigu šeimoje kalbama rišliai, taisyklingai, vartojant turtingą žodyną, vaikas natūraliai to mokosi. Specialistė priduria, kad šilti šeimos narių santykiai ir malonus bendravimas - būtinos sąlygos ne tik sėkmingai kalbos plėtotei, bet ir asmenybės formavimuisi.

Kokiais etapais vystosi vaiko kalba?

Pirmieji vaiko raidos sutrikimo požymiai pasireiškia jau kūdikystėje, o vėliau atsispindi jo kalboje. Vaikui augant, tėvai stebi, ar laiku jis pradeda sėstis, verstis, ar guguoja, kaip reaguoja į kalbinimą. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į periodą, kuomet vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius - būtina sekti, kaip vaikas reiškia savo mintis, ar vartoja sakinius, ar tik pavienius žodžius, frazes.

Pasak Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistės Linos Palačionienės, ypač svarbu atkreipti dėmesį, kokiame amžiaus tarpsnyje atsirado vaiko kalbos ir komunikacijos sutrikimai. 

Pirmaisiais dviem vaiko gyvenimo metais nereikia iš mažylio tikėtis raiškios kalbos ir plataus žodyno. „Šiuo periodu svarbiau yra tai, kaip vaikas supranta žodžius, gestus, kaip siekia ir geba perteikti emocijas ir poreikius, nei jo žodyno gausumas, t. y. kiek jis taria žodžių", - teigė L.Palačionienė.

Mažylio kalbos raidai įtaką daro ir artimų žmonių kalba. Jeigu šeimoje kalbama rišliai, taisyklingai, vartojant turtingą žodyną, vaikas natūraliai to mokosi. Šilti šeimos narių santykiai ir malonus bendravimas - būtinos sąlygos ne tik sėkmingai kalbos plėtotei, bet ir asmenybės formavimuisi.
Logopedė A.Baublytė

Nuo dviejų iki keturių metų vaiko žodynas kas šeši mėnesiai padvigubėja - t.y. vaikas išmoksta po kelis žodžius per dieną. Trejų metų vaikas gali žinoti vidutiniškai 1000 - 1200 žodžių. Jis pradeda vartoti visas kalbos dalis, tarp kurių vyrauja daiktavardžiai, veiksmažodžiai, tobulėja prielinksnių valdymas. Be to, šiuo periodu vaikas pradeda mąstyti vaizdiniais. Iki tol mąstymas yra susijęs tik su tais objektais, kuriuos mažylis matė ar jautė.

Nors trejų su puse - ketverių metų vaikų kalbos raida yra natūralaus fiziologinio šveplavimo periode, tačiau tokio amžiaus mažyliai turėtų teisingai tarti visus gimtosios kalbos balsius ir dvibalsius. Be to,  jie jau skiria daiktavardžio vienaskaitą, daugiskaitą, linksnių reikšmes.

„Tokio amžiaus vaikai vis geriau suvokia daiktavardžių priesagas, ekspresyvioje kalboje vartoja jų mažybines formas, daro mažiau žodžių derinimo klaidų", - teigia L. Palačionienė.

Pasak A.Baublytės, jei trejų metų vaikas netaria sudėtingų lietuvių kalbos garsų, tokių kaip „r", „c", „č", „dž", tai gali būti tik fiziologinis šveplavimas. Ateityje šiuos garsus vaikas gali pradėti tarti ir be logopedo pagalbos. Bet kokiu atveju, reikia kad specialistas nustatytų, ar vaiko kalba -kaip sistema, yra susiformavusi ir, jeigu jo kalbos raida netolygi, suteiktų reikiamą pagalbą.

Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos vyriausioji logopedė teigia, kad klaidinga manyti, jog nereikia skubėti kreiptis į specialistą, jeigu vaikas kalba garsų junginiais ar savos kalbos žodžiais, suprantamais tik šeimos nariams.

„Vėluojanti kalbos raida gali būti ne vienintelis, tačiau labiausiai pastebimas požymis, išryškinantis kitų procesų netolygų formavimąsi. Tokiems vaikams svarbu atlikti visapusišką raidos vertinimą, kuris atskleistų jų smulkiosios ir bendrosios motorikos išlavėjimą, kalbos supratimą bei kalbos raišką, girdimąjį ir regimąjį dėmesį bei atmintį, savarankiškumą ir socialinę adaptaciją", -  sakė Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos vyriausioji logopedė.  

Būtent į šią tarnybą ir kreipiasi tėveliai dėl vėluojančios arba neišsivysčiusios vaikų kalbos. Jei tarnybos specialistai nustato sulėtėjusią vaiko kalbos raidą, tada rekomenduoja logopedo pagalbą ir siūlo vertinimą kartoti po metų. Nustačius kalbos neišsivystymą, rekomenduojama intensyvi logopedo pagalba. Kai kuriais atvejais prisireikia ir individualios pedagogo ar kitų specialistų pagalbos.  

Tarnybos specialistė A. Baublytė atkreipė dėmesį, kad penkerių metų vaikai jau turi taisyklingai tarti kalbos garsus, vartoti tikslias sąvokas ir formuluoti taisyklingus sakinius.

Kalbos neišsivystymas - kas tai?

„Kalbos neišsivystymas - tai visos kalbos sistemos nepakankamas susiformavimas, apimantis garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyno, kalbos gramatinės sandaros bei rišlaus pasakojimo plėtrą" - teigia Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos vyriausia logopedė. Ji išskiria tris kalbos neišsivystymo lygius:

Žymus kalbos neišsivystymas

Vaikas taria tik kai kuriuos kalbos garsus. Kartodamas trumpina žodžius, iš žodžio gali likti vienas skiemuo. Dažniausiai vartoja tik garsažodžius ir savos kalbos žodžius, nors bendraamžiai jau kalba suprantamai.

Vidutinis kalbos neišsivystymas

Tardamas žodžius, vaikas grubiai keičia žodžio skiemenų bei garsų struktūrą. Spontaninė kalba išlieka nesuprantama. Neskiria panašiai skambančių garsų (p-b, t-d, k-g). Įvardina tik dažniausiai aplinkoje matomus daiktus bei paprasčiausius veiksmus. Nežino apibendrinančių sąvokų (pvz., žaislai, indai, drabužiai). Nurodo tik pagrindines daiktų savybes, dažniausiai - dydį ir spalvą.

Sakinių struktūra itin netaisyklinga. Praleidžia veikėją, nederina žodžių galūnių, nevartoja prielinksnių. Kitų žmonių kalbą supranta ir gali vykdyti prašymus.

Nežymus kalbos neišsivystymas

Vaikas netaisyklingai taria kalbos garsus. Kartais gali ištarti izoliuotus garsus, bet painioja juos kalbėdamas. Neskiria panašiai skambančių garsų. Silpni garsų analizės žodžiuose įgūdžiai. Geba įvardinti aplinkos daiktus, bet pasitaiko netikslių sąvokų. Nežino kai kurių apibendrinančių žodžių. Ribotas sinonimų kiekis. Sakiniuose vis dar pasitaiko derinimo, prielinksnių parinkimo klaidų. Savarankiškos minties raiška išlieka nepakankama.

Svarbu tinkamai atskirti kalbos neišsivystymą nuo sulėtėjusios kalbos raidos,  kai raida yra netolygi - iš pradžių vėluoja, o vėliau sparčiai artėja prie amžiaus normos.

Kur tėvai turėtų kreiptis pagalbos?

Kai kuriais atvejais vaiko raidos sutrikimai matomi iškart, o kartais išryškėja daug vėliau. Pirmiausia pediatrai, tėvai gali pastebėti psichomotorinį kūdikio atsilikimą. Informacija apie kūdikio ar vaiko fiziologinį vystymąsi yra ypatingai svarbi specialistams, ieškantiems kalbos sutrikimo priežasčių.

Penkerių metų vaikai jau turi taisyklingai tarti kalbos garsus, vartoti tikslias sąvokas ir formuluoti taisyklingus sakinius.
Logopedė A.Baublytė

Pastebėję, kad kūdikis sunkiai apsiverčia, nenoriai sėdasi, nereaguoja į objektus ar nedaro kitų jo amžiui būdingų veiksmų, tėvai turi kreiptis į Ankstyvosios reabilitacijos tarnybą ar Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyrių, kur tiriami mažų vaikų sutrikimai.

Pirminį kalbos sutrikimo vertinimą gali atlikti ugdymo įstaigos ar poliklinikos logopedas. Jei švietimo įstaigoje nėra specialisto, o vaikas turi ugdymo sunkumų, tėvai turėtų kreiptis į Pedagoginę-psichologinę tarnybą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo.

Tarnyboje vaiko kalbą vertina logopedai, konsultuoja neurologė, esant poreikiui, specialieji pedagogai ar psichologai. Anot vyriausios šios tarnybos logopedės A.Baublytės, kompleksinis sutrikimų vertinimas atskleidžia ne tik mažylio problemas, bet ir stipriąsias sritis, kurios padeda efektyviau išmokti naujus dalykus. 

Ankstyvas kalbos ir komunikacijos sutrikimų nustatymas, logopedo bei tėvų bendros pastangos sėkmingai padeda vaikui tobulinti kalbos įgūdžius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (24)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?

TOP 10 žaislų po eglute 2017

Kalėdinės dovanos vaikams – tai kažkas, apie ką jau tikrai galvoja ne tik tėvai, seneliai, bet taip pat krikštatėviai, dėdės ir tetos. Nors šiandien žaislų pasiūla išties yra didžiulė, labai dažnai pritrūkstame idėjų ir minčių, ką padovanoti mažiesiems ir kaip juos nustebinti.

Vaikas klauso tėvų tik pakėlus balsą: kodėl nesiseka susitarti gražiuoju

Pastebėjusi, kad vaikas reaguoja tik į pakeltą toną, mama klausia – ką daryti, kad būtų galima to išvengti ir susitarti su keturmete pavyktų ramiai?

Vaikas išveda iš kantrybės: 10 greičiausių būdų nusiraminti (7)

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti drauge.

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (11)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?