Kai vaikas pasielgia netinkamai, jokiu būdu nedarykite vienos klaidos

 (1)
Neretai pykdami vaikai, atrodo, peržengia ribą, nes mažais kumštukais ima mušti mamą ar spiria tėčiui. Ką daryti tokiais atvejais, teiraujamės psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmoji situacija

Psichologės kabinete sėdi tėtis su trejų metų berniuku. Staiga trimetis pašoka iš vietos ir pradeda spardyti tėtį vis labiau, vis skaudžiau... Tėtis nedaro nieko, ramiai toliau kalba, tarsi nieko nevyktų...

Mažylis spardė tėtį, nes jį provokavo. Kad būtų didesnis efektas, elgėsi taip svetimo žmogaus akivaizdoje.

Tėčiui reikėjo griežtai pasakyti: „Negalima taip daryti!" Tada suimti vaiką, palaikyti savo glėbyje, kad negalėtų priešintis. O jau tada, kai mažylis nurims, pasakyti, kad dabar jis pyksta, ir paklausti, ką šis pyktis reiškia. Juk ne šiaip sau, ne be priežasties vaikas šitaip elgėsi.

Esant tokiai situacijai – ir dar svetimo žmogaus akivaizdoje taip pasielgęs mažylis norėjo, kad tėtis pasirodytų stiprus ir sudrausmintų.

Kadangi to nesulaukė, spardė iki įtūžio – tol, kol sustabdė psichologė. Berniukui su tokiu niekaip nesielgiančiu pasyviu tėčiu nesaugu, todėl ir nori pakeisti jį taip elgdamasis.

Kitas motyvas – vaikui neramu, kažko negauna, bet tėvai tai praleidžia pro ausis.

Vaiko agresija nekyla todėl, kad jis „štai užsimanė pasimušti“, visada priežastis yra didesnė. Tėvai privalo į tokį elgesį reaguoti ir neleisti mušti nei savęs, nei sesių ar kitų vaikų. Ribas būtina užbrėžti iš karto.

Antroji situacija

Kavinėje atsitiktinai susitikau klasės draugę. Ji buvo su penkerių metų sūnumi. Mes kalbėjomės, juokavome. Staiga priėjo prie manęs jos sūnus ir spjovė į mane. Pasakiau, kad taip elgtis negražu, o jis atkirto: „Tu šū... gabale." Kaip reagavo klasės draugė? Juokėsi sutrikusi.

Ko gero, tokių mamų iš tiesų nedaug. Jai buvo gėda, bet vis tiek nereikėjo juoktis, o atsiprašyti ir sudrausminti sūnų.

Juokas paskatina vaiką ir toliau elgtis kaip tik taip. Atrodytų, mamos reakcija nekalta, bet pastiprina netinkamą vaiko elgesį. Mažieji visada pasitikrina, kokią aplinkinių reakciją sukelia jų elgesys.

Juk išgirstą keiksmažodį mažylis irgi gali pakartoti. Jei suaugusieji nusijuokia, vaikas žino, kad tai juokinga, ir vartos tuos žodžius kitą kartą.

Juokas paskatina vaiką ir toliau elgtis kaip tik taip. Atrodytų, mamos reakcija nekalta, bet pastiprina netinkamą vaiko elgesį. Mažieji visada pasitikrina, kokią aplinkinių reakciją sukelia jų elgesys.

Tėvai neretai svetimų žmonių akivaizdoje nenori bausti savo vaiko, o namuose taiko vieną ar kitą bausmę. Tai nėra gerai. Ikimokyklinukas taip ilgai savo poelgio neprisimena ir netikslinga jam sakyti ilgiausią „pamokslą" jau po įvykio.

Mažas vaikas ilgiausiai 10 min. sutelkia dėmesį ir jeigu tėvai skaito ilgas „litanijas", nieko nebegirdi. Jam tas pats, tarsi prie ausies zvimbtų musė.

Paprasčiausiai jeigu vaikas pasielgė netinkamai, o tėvai sureaguoja iš karto, vaikas supranta, už ką buvo sudrausmintas. Per vėlu taikyti drausminimo pasekmes po valandos ar dviejų. Na, nebent iš karto pasakytumėte, kad namuose nežiūrės filmuko už tokį savo poelgį. Svarbu bausmę įvardyti „čia" ir „dabar".

Kodėl maži ir tėvų mylimi vaikai pyksta?

Vaikams būtina jausti tėvų autoritetą, nes tik tada patys jaučiasi saugūs.

Tėvai negali būti žmogiškuoju požiūriu mažiau verti už vaikus. Labai daug kalbama apie vaikų teises, bet pamirštamos pareigos, kurias turi net ir mažas vaikas. Viena jų – įsiklausyti į tėvų reikalavimus. Vaiko teisės būtinos, privalu jų laikytis, bet teises turi ir tėvai.

Vaikai nėra tokie stiprūs kaip tėvai vien jau dėl savo amžiaus, dėl žinių ir patirties stokos. Išoriškai jie silpni, vidumi jaučiasi neliečiami ir tai didžiulis neatitikimas tarp galimybių ir tikrovės.

Suaugusieji neturi virsti orbitomis, besisukančiomis apie vaiką, Turėtų būti tvirti medžiai, į kuriuos mažylis galėtų atsiremti.

Vaiką nuo mažų dienų reikėtų mokyti reikšti emocijas. Kad jis pats suprastų, jog dabar pyksta, ir mokyti pasakyti, kodėl. Nes visi mes turime teisę pykti, bet svarbu išmokti tą pyktį reikšti nesispardant ir nesimušant.

Kai vaikas pasako: „Aš piktas", nereikia sakyti: „Nepyk." Pasakykite: „Taip, tu dabar pyksti, paskui pasikalbėsime, kodėl." Ne iš karto trypiantis iš pykčio mažylis supras, kas jam darosi.

Tėvų pareiga įvardyti, kad šiuo metu jis pyksta. Iškart gal ir nepavyks su mažyliu susitarti, kad nesispardytų, bet nuosekliai mokant kitokio elgesio tikrai įsisąmonins, jog geriau tiesiog pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis, o ne spirti jam ar spjauti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?