Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams

 (7)
Penkerių metų sūnų auginančiai mamai atrodo, kad jos sūnus auga pernelyg nedrąsus. Tačiau jos išbandyti būdai, kaip padrąsinti vaiką, neveikia.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kristina klausia:

„Norėčiau paklausti, kaip pakelti penkiamečio pasitikėjimą savimi? Šiaip labai guvus ir garsiakalbis vaikas, bet jei ko paklausiu, pvz., 2+2, atsakymą sumurma tyliai, tyliai vos sau po nosim. Ilgai užtrukau, kol išsiaiškinau, kad priežastis būtent čia. Bandau, pvz., sakyti „atsistok prie veidrodžio ir pasakyk sau "aš drąsus" ar panašiai, bet jis kategoriškai atsisako tai daryti.. Manau, turėčiau jam padėti ne tokiais tiesioginiais būdais. Deja, nesugalvoju kaip“.

Atsako Milda Čeikienė, individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė, www.ipi.lt.

Neseniai žiūrėjau filmą „ Ponas kūdikis". Ten pagrindinis herojus yra kūdikis, kuris elgiasi kaip suaugęs žmogus. Kartais man atrodo, kad mes savo vaikus stengiamės užauginti per vieną naktį. Kad tik kuo greičiau išmoktų skaičiuoti, skaityti, kad tik kuo greičiau taptų savarankiški. Kad tik spėtų su ta konkurencinga visuomene, kad tik prasimuštų į „grietinėlę"... Deja, viskam savo laikas.

Penkiamečiai paprastai yra susitelkę į savo pusiausvyros ir judėjimo, stambiosios motorikos vystymą. O štai septynmetis jau pradeda domėtis skaičiais, mokosi apibendrinti. Prisimenu su šypsena, kai mano vaikas grįžo iš mokyklos visas pasipiktinęs su tuo pačiu klausimu: „Na, kodėl 2+2 yra 4? Du ančiukai plius du šuniukai, tai bus keturi kas? Arba dvi karvės plius dvi gatvės?"

Suma, atimtis, dalyba, daugyba - tai jau pirmas žingsnis į abstrakcijas, į apibendrinimus. Ir ne kiekvienam jis būna sklandus, nes... vaikas dar užsiėmęs savo kitų savybių ugdymu. Kiekvienam procesui reikia daugiau ar mažiau laiko. Pvz., kaip ir dantų užauginimui, suvokimui, kas yra 2+2 ar savarankiškam išėjimui į sceną. Jei pradėsime skubinti vieną procesą, kitą pamiršdami, tai gausis kaip kad su išstypusiu, peraugusiu į viršų augalėliu, kuris priaugino daug lapų, žiedų, bet neturi jėgų atlaikyti vėjo. Taip ir su vaiko raida – reikia siekti darnaus augimo, kad visos „dalys", tokios kaip fizinė, intelektuali, emocinė ir kt. raida galėtų vystytis kartu. Bėda, kad fizinės raidos etapus lengva pamatyti ir įvertinti, o štai emocinę, socialinę - daug sunkiau. Juk pagal ūgį išsirikiuoti daug paprasčiau nei pagal sąžiningumą, arba gerumą... Todėl čia daug kas priklauso nuo pačių tėvų pasitikėjimo savimi, pasauliu, likimu ir pagaliau vaiku.

Pasitikėjimas savimi – kas tai?

Pirmaisiais metais kūdikis auga apsuptas besąlygiškos meilės ir globos. Jis net nesupranta, ar pasitiki savimi, ar ne. ir dažniausiai mes, tėvai, net neturime lūkesčio, kad jis pasitikėtų - priimame jį su visais netobulumais, negebėjimais. Kažkaip žinome, tikime, kad anksčiau ar vėliau jis pradės verstis, ropoti, vaikščioti, kalbėti, skaičiuoti.

Kai vaikas pradeda nebeatitikti tėvų lūkesčių (kurie būna suformuoti savo asmeninės patirties, gydytojų, močiučių, kaimynų, interneto, šio straipsnio ir pan.), tai jis pamato pirmiausia savo tėvų akyse. „Oi, mano vaikas visai nevalgo nesusmulkinto maisto" , „Oi, mano vaikas dar neskaito...", "Oi, mano visai neropoja". Natūralu yra žmogui, kuris praleidžia daugiausia laiko su vaiku, stebėti vaiko raidą, domėtis ir išmanyti ją, tačiau reikia būti objektyviems ir kilus įtarimams neskubėti „nurašyti" vaiko, o pasitarti su kitais suaugusiais. Kas bus, jei mes nuolat prašysime trimečio parodyti, ar gerai jis vaikšto, bėga? Stebėsime tai susirūpinusiu žvilgsniu, caksėsime liežuviu ir linguosime galvą. Kas, jei ne mes, tėvai, tokiu elgesiu pasėsime vaikui abejonę - kažkas su manimi turbūt labai negerai... Juk vaikai suvokimą, kas jie yra ar kas nėra, kokie jie yra ar kokie nėra, visada yra pirmiausia perima iš mūsų, tėvų, mokytojų nuostatų.

Internete vis dar sklando labai gražus filmukas apie mamos padrąsinimą Edisonui, kai jį mokytojai atsisakė mokyti mokykloje.
Deja, mes dažniausiai tokioje situacijoje pasiduodame baimei, kad vaikas iš tiesų yra "atsilikęs" ir pradedame egzaminuoti jį, tai kiek bus "du plius du?" Abejojančio, nepasitikinčio vaiko nepadrąsinsime toliau jam rodydami, ko jis nemoka. Tuo labiau jam liepdami kartoti „ Aš esu drąsus". Kam gi guviam, garsiakalbiui berniukui reikia tai sakyti? Juk jis žino, kad yra drąsus. Tada, kai reikia bėgioti, lakstyti ir jo niekas neklausia, kiek bus du plius du. O štai skaičiuoti, panašu, jam dar sunkiau sekasi. To jam dar reikės išmokti. Tik tiek. Jei esu labai ištroškęs ir sakysiu sau: "Tik negalvok apie tai, kad esi ištroškęs, galvok, kad esi vandenyje", kiek ilgai galėsiu save apgaudinėti? Anksčiau ar vėliau reikės susidurti su troškuliu ir jį patenkinti. Taip ir su posakiu „esu drąsus". Apie dabar ypač populiarios pozityviosios psichologijos trūkumus galime paskaityti knygoje „Psichologai irgi klysta".

Tai kaip ugdyti pasitikėjimą vaiku?

Pirmiausia reiktų auginti pasitikėjimą savimi ir pasauliu, kitais žmonėmis. Tai – nuolatinis sąmoningumo siekimo procesas.

Vienas iš būdų - savo dienos refleksija. Kasdien siekti pažinti save tam tikrose situacijose, pažvelgti tarsi atsitraukus, iš šono. Skirti vakare laiko įvardinti, ką šiandien veikiau, perbėgti per dienos įvykius ir suprasti, kokias emocijas jos sukėlė. Kokios mano savybės šiandien toje situacijoje padėjo siekti užsibrėžto tikslo, kokios trukdė. Ko aš galiu išmokti iš savo klaidos? Ką aš norėčiau pakeisti? Ką aš galiu pakeisti? Švelnesnis variantas šeimai - prie vakarienės stalo pasakyti po vieną dalyką, ką jums šiandien pavyko įgyvendinti, kuo galite pasidžiaugti? Juokai juokais, bet tai būna taip sunku... Iš pradžių.

Dar labai svarbu yra suprasti, kad yra daugiau nei vienas problemos sprendimo būdų, kad yra daugiau galimybių, nei veikti įprastai. Pvz., kai mane įskaudina, aš... užsidarau, atsitraukiu. O gal visada kimbu į atlapus, kovoju? Kodėl tai svarbu? Suprasdami, kad yra kitokių būdų, sugebėsime pamatyti, kad vieni veiksmai labiau padeda pasiekti tikslo, kiti mažiau. Pvz., užsidarymas, vengimas nepadės susirasti draugų. Antra vertus, tai padės suprasti, kad skirtingi žmonės siekia tų pačių tikslų skirtingomis priemonėmis. Pvz., jums svarbu jaustis reikšminga ir tai jūs darote garsiai išsakydama savo nuomonę, demonstruodama savo intelektualias žinias. O štai penkiametis vaikas, galbūt to paties tikslo siekia demonstruodamas savo gebėjimus užlipti į aukštą medį.

Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams
Pirmiausia reiktų auginti pasitikėjimą savimi ir pasauliu, kitais žmonėmis. Tai – nuolatinis sąmoningumo siekimo procesas.
© Adobe Stock

Ir vėl pagyrimai su padrąsinimais

Kitas sąmoningumo žingsnis - atskirti pagyrimus nuo padrąsinimų. Ir pradėti sakyti padrąsinimų daugiau nei pagyrimų. Tiek sau, tiek kitiems. Apie tai jau rašyta daug kur, kad ir mano straipsnyje Ko vaikui reikia labiau, kad jis augtų laimingas: pagyrimo ar padrąsinimo. O dabar dar kartą trumpai apie juos - pagyrimai neaugina savivertės. Jie daro žmogų priklausomą nuo kitų nuotaikos, kitų nuomonės. "Koks tu šaunuolis, koks nuostabus..." Paradoksas, bet žmogus, sakantis tokius pagyrimus, pagrindine žvaigžde padaro ne tą, kuriam tai sako, bet save - vertintoją, teisėją, asmenį, kuris turi teisę duoti 10 balų. Iki šiol nešiojuosi ir su visais dalinuosi vieno berniuko klausimą: „O kodėl aš šaunuolis?" Štai čia, atsakius į klausimą prasideda padrąsinimas - įvardinimas, kokios vaiko savybės, veiksmai padėjo jam pasiekti tikslą. „Oho, reikėjo daug kantrybės, kad užbaigtum šį piešinį. Panašu, kad įdėjai daug darbo. Matau, esi patenkintas savo rezultatu." Svarbiausia čia yra vaikas ir jo pastangos, o ne jūsų įvertinimas. Tas pats sąmoningumas, kurio jau išmokote pirmame etape. Norite pasitikrinti? Testas jums: įvardinkite 5 dalykus, kodėl esate pakankamai gera mama?

Tad mano patarimas į jūsų klausimą, ką daryti, būtų toks – neklauskite penkiamečio tokių tiesioginių klausimų, kurie jam yra, matyt, dar per sunkūs. Vaikai, ypač ikimokyklinukai ir pradinukai mokosi per žaidimą, per ritmą, per pasakas. Pvz., Valdorfo darželyje suma ir atimtis kuo puikiausiai išmokstama skaičiuojant, kiek vaikų yra darželyje, ko nėra, kiek berniukų, kiek mergaičių. Arba skaičiuojant laiptus.

Prisiminiau istoriją iš, berods, "Kodėlčiaus" knygos, kai matematiką Danukas greitai išmoko skaičiuodamas ricinos lašus. Ką noriu tuo pasakyti? Kad vaikas tikrai išmoks skaičiuoti, o ir dabar panašu, kad moka. O jei vaikas bijo mamos klausimo, tai gal toji mama kelia labai didelius reikalavimus, gal abejoja vaiko gebėjimais?

Auginkite pasitikėjimą savimi, savo vaiku, gerai įsižiūrėti į savo sūnų ir surašykite bent 10 dalykų, ką jis geba, kas jam sekasi. Kodėl jis yra guvus ir garsiakalbis? Prisimenate klausimą „Kodėl aš šaunuolis"? Pagrįskite tai pavyzdžiais iš jo kasdienybės, veiksmų. O tada pasikalbėkite ir nuspręskite, kodėl jis yra drąsus. O kokiose situacijose jis nėra drąsus. Bet tai jau nebus problema, taip?

Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams
Pagyrimai neaugina savivertės. Jie daro žmogų priklausomą nuo kitų nuotaikos, kitų nuomonės. "Koks tu šaunuolis, koks nuostabus..." Paradoksas, bet žmogus, sakantis tokius pagyrimus, pagrindine žvaigžde padaro ne tą, kuriam tai sako, bet save - vertintoją, teisėją, asmenį, kuris turi teisę duoti 10 balų.
© Adobe Stock
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.