Kaip geriau vaikui: eiti į darželį ar ne?

 (27)
Šiandien ne vienai šeimai kyla dilema, ar leisti mažylį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar vis dėlto auginti vaiką namuose. Ugdymo specialistai ir tėvai sutinka, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Tačiau neabejojama, kad viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo kokybę tėvai gali garantuoti savo vaikui namuose.
© Shutterstock nuotr.

Karolina Bajoriūnienė, psichologė:

"Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla klausimas, ar vaiko socializacijai ir ugdymui, pradedant eiti į mokyklą, turi reikšmės darželio lankymas? Atsakyčiau - ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo aplinkybių ir sąlygų, artimiausių žmonių, kurie vaiką ugdo namuose arba darželyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Siamo dvynukai: išskirtinė gyvenimo istorija
Nėštumo metu verslą įkūrusi kaunietė nepabijojo iššūkių

Tarkim, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir auga su močiute, kuri yra „senoviško sukirpimo" ir rūpinasi tik svarbiausiais vaiko poreikiais - tinkamai pamaitinti, pamigdyti ir aprengti, žinoma, toks vaikas nesiugdo ir nesocializuojasi. Tačiau močiutė močiutei (kaip ir auklė auklei) nėra lygi.

Taigi, vaikas, augdamas su aktyvia ir išprususia močiute ar aukle, gali niekuo nesiskirti, o netgi įgyti pranašesnį ugdymą nei vaikas, lankantis darželį. Pavyzdžiui, jei vaikas, augdamas namuose, yra vedamas į kiemą, kur jis turi daug draugų, lanko įvairius užsiėmimus, su juo daug bendraujama šeimoje, toks vaikas lengvai socializuosis ir mokykloje, o jo ikimokyklinio ugdymo lygis nebus žemesnis. Manyčiau, svarbiausia, kad vaikas lankytų priešmokyklinę grupę prieš mokyklą. Joje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir mokosi koncentruoti dėmesį, laikytis susitarimų ir kitų naudingų dalykų, rengiantis mokyklai".

Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė:

"Tėvų apsisprendimą nevesti vaiko į darželį gali nulemti labai daug priežasčių. Mano nuomone, vaikams reikėtų lankyti darželį - nesvarbu, valstybinį ar privatų. Šiose įstaigose jiems yra sukuriama jų amžių atitinkanti ugdomoji aplinka, su jais dirba specialistai. Vaikams be galo svarbu būti tarp bendraamžių, kad galėtų ugdytis ir bendrauti. Tai padeda jiems bręsti socialiai.

Aišku, vaiko ugdymas namuose gali būti lygiavertė alternatyva ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Tik tokiu atveju tėvai turėtų skirti itin daug dėmesio vaiko lavinimui, juo užsiimti. Darželiuose vaikai yra vedami į ekskursijas, vyksta specialios vaikų kūrybiškumą skatinančios programos. Todėl ir tėvams reikėtų nepamiršti teatrų ir kitų kultūrinių programų.

Auginant vaiką namuose, taip pat reikėtų žinoti, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Į pirmąją klasę vaikai turi ateiti pasirengę tapti mokiniais. Priešmokykliniais metais vaikai neprivalo išmokti skaičiuoti ir rašyti, tačiau dauguma tokio amžiaus vaikų jau domisi raidėmis ir skaičiais, todėl tą domėjimąsi reikėtų skatinti. Jei tėvai susipažins su ugdymo programomis ir imsis atsakomybės ugdyti tokius gebėjimus, tai vaikui šiuo aspektu žalos neturėtų būti padaryta.

Esminis mano pastebėtas dalykas yra tai, kad lankantys darželį vaikai yra drąsesni. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau pripranta prie permainų. Matydama tokias situacijas tarp darželinukų, galėčiau daryti išvadą, kad atėjęs į pirmąją klasę darželio nelankęs vaikas jausis labai nejaukiai, nedrąsiai. Kyla grėsmė net būti atstumtam bendraamžių, nes jis nebus „užgrūdintas" vaikams įprastų socialinių santykių-situacijų.

Todėl patarčiau tėvams, kurie vaikus augina namuose, juos vedžioti į lavinimo mokyklėles ar būrelius, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų tarp savo bendraamžių. Taip jis pripras pie jų elgesio, tad nebus ir tokio šoko, pradėjus lankyti mokyklą".

Nijolė Semionovienė, pradinių klasių pedagogė:

"Mano praktika rodo, kad vaikai atėję iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra labiau socialiai paruošti mokyklai: jie moka geriau bendrauti, bendradarbiauti, išsakyti nuomonę, apsiginti. Be to, jie geriau susikaupia pamokose, greičiau supranta aprašymus ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje. „Namų" vaikai dažniau būna vienišiai, jautresni, „neužgrūdinti" darbui ir bendradarbiavimui mokykloje. Tokiems vaikams reikia ilgesnio laiko ir adaptacijai.

Svarbus aspektas ir tai, kad vaikas, būdamas namuose, tarsi izoliuojamas, nes nemato ir teigiamos, ir neigiamos vaikų bendravimo pusės.

Be to, vaikų darželyje ugdymas paprastai būna įvairiapusis, o namuose - dažnai vienakryptis, nes vaiko ugdymas priklauso nuo tėvų pomėgių ir jų profesijos. Pavyzdžiui, darželyje yra organizuojamos įvairiausios veiklos ir būreliai: dailės, muzikos, sporto. Iš namų į mokyklą atėjęs vaikas daugiau būna susipažinęs su viena sritimi, pavyzdžiui, daile arba muzika".

Jūratė Mikalkėnienė, 3 m. 10 mėn. Elzės mama, turinti patirties ugdant vaiką ir namuose, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje:

"Auginant vaiką namuose, kiekviena situacija yra individuali, tad ir privalumai bei trūkumai kaskart yra skirtingi. Ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visada yra tikslingas. Norėčiau išskirti vieną iš pagrindinių darželio funkcijų - tai socializacija. Kiemo draugai taip pat turi įtakos socializacijai, tačiau čia bendravimo santykis yra visai kitoks. Vaikas pats gali rinktis, kaip artimai bendrauti kieme ir kiek laiko tam skirti. Be to, visada šalia yra suaugęs žmogus, kuris gali patarti ar pagelbėti. Darželyje susiduriama su didesniais išbandymais. Vaikas pats savarankiškai turi nuspręsti, kaip jam pasielgti, kad būtų kitų išgirstas, suprastas ir saugiai jaustųsi. Vienaip ar kitaip darželis ugdo vaiko savarankiškumą.

Lankydamas darželį, vaikas ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais, tobulina socialinius įgūdžius, bet ir išmoksta disciplinos, tvarkos. Be to, darželiuose dirbantys pedagogai skatina vaikų kultūrinį švietimą.

Beje, dažnai tėvams kyla klausimų, kokį darželį rinktis - privatų ar valstybinį. Manau, sprendimą lemia pati darželio aplinka, kaip vaikas toje aplinkoje jaučiasi, dirbančių auklėtojų požiūris į vaikus. Labai svarbu ir vaiko ryšys su auklėtoja. Net ir lankant privatų darželį, vaikas gali neturėti kontakto ar artimo ryšio su auklėtoja, nesijausti saugiai".

Ala Karpavičienė, 4 m. Džiugo ir 6 mėn. Aldo mama, auginanti juos namuose:

"Savo vyresnėlio į darželį neleidau, nes pati tuo metu nedirbau, buvau namuose. Mano pozicija ir tuomet, ir šiandien yra tokia - jei tik yra noro, yra daug priemonių lavinti vaiką namuose ir tinkamai parengti jį mokyklai. Tereikia domėtis! Pavyzdžiui, mes su Džiugu skaitome knygeles, piešiame, lipdome, atliekame užduotis iš jo amžiui skirtų lavinamųjų knygelių, mokomės eilėraščių ir dainelių. Visada atsižvelgiu į sūnų dominančius pomėgius ir stengiuosi juos lavinti, nors nepamirštame ir užsiėmimų kitiems būtiniems gebėjimams ugdyti. Stengiuosi nuolat kaitalioti veiklą, kad vaikui nebūtų nuobodu.

Mes aktyviai draugaujame su giminaičių ir draugų vaikais, kieme mažylis mielai žaidžia ir lengvai užmezga kontaktą su savo bendraamžiais. Mano nuomone, namuose auginamas vaikas toli gražu nėra socialiai izoliuotas, ko labiausiai baiminasi daugelis tėvų, svarstydami, ar leisti vaikutį į darželį, ar imtis atsakomybės už jo ugdymą patiems. Be to, prieš nuspręsdami ugdyti vaiką namuose, tėvai pirmiausiai turėtų objektyviai įvertinti galimybes pilnavertiškai parengti vaiką tolesniam ugdymosi etapui - mokyklai".

Tai tik kelios subjektyvios nuomonės, atskleidžiančios „už" ir „prieš", keliant vaikų ugdymo klausimą. Visgi, akivaizdu, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų įdirbiu ir veikiančia ugdymo sistema neabejojama. Daugiau diskusijų kelia vaiko ugdymas namuose, pradedant, kas turėtų būti atsakingas už vaiko ugdymą - mama, tėvas, giminaitis ar auklė, ar toks ugdytojas yra tinkamos kompetencijos imtis šios atsakomybės, baigiant vaiko socializacijos poreikio patenkinimu ir tinkamu pasirengimu mokyklai. Šeimų, ugdančių vaikus namuose, šalyje gana daug, tad gal vertėtų pamąstyti apie galimybę profesionaliems ikimokyklinio amžiaus pedagogams konsultuoti tėvus, auginančius vaikus namuose? Galbūt įmanoma surasti „aukso vidurį"?

Neringa Urtė, Sonata Chranovskienė, Jovita Čepauskaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti (1)

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.