Kaip geriau vaikui: eiti į darželį ar ne?

 (27)
Šiandien ne vienai šeimai kyla dilema, ar leisti mažylį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar vis dėlto auginti vaiką namuose. Ugdymo specialistai ir tėvai sutinka, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Tačiau neabejojama, kad viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo kokybę tėvai gali garantuoti savo vaikui namuose.
© Shutterstock nuotr.

Karolina Bajoriūnienė, psichologė:

"Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla klausimas, ar vaiko socializacijai ir ugdymui, pradedant eiti į mokyklą, turi reikšmės darželio lankymas? Atsakyčiau - ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo aplinkybių ir sąlygų, artimiausių žmonių, kurie vaiką ugdo namuose arba darželyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Siamo dvynukai: išskirtinė gyvenimo istorija
Nėštumo metu verslą įkūrusi kaunietė nepabijojo iššūkių

Tarkim, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir auga su močiute, kuri yra „senoviško sukirpimo" ir rūpinasi tik svarbiausiais vaiko poreikiais - tinkamai pamaitinti, pamigdyti ir aprengti, žinoma, toks vaikas nesiugdo ir nesocializuojasi. Tačiau močiutė močiutei (kaip ir auklė auklei) nėra lygi.

Taigi, vaikas, augdamas su aktyvia ir išprususia močiute ar aukle, gali niekuo nesiskirti, o netgi įgyti pranašesnį ugdymą nei vaikas, lankantis darželį. Pavyzdžiui, jei vaikas, augdamas namuose, yra vedamas į kiemą, kur jis turi daug draugų, lanko įvairius užsiėmimus, su juo daug bendraujama šeimoje, toks vaikas lengvai socializuosis ir mokykloje, o jo ikimokyklinio ugdymo lygis nebus žemesnis. Manyčiau, svarbiausia, kad vaikas lankytų priešmokyklinę grupę prieš mokyklą. Joje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir mokosi koncentruoti dėmesį, laikytis susitarimų ir kitų naudingų dalykų, rengiantis mokyklai".

Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė:

"Tėvų apsisprendimą nevesti vaiko į darželį gali nulemti labai daug priežasčių. Mano nuomone, vaikams reikėtų lankyti darželį - nesvarbu, valstybinį ar privatų. Šiose įstaigose jiems yra sukuriama jų amžių atitinkanti ugdomoji aplinka, su jais dirba specialistai. Vaikams be galo svarbu būti tarp bendraamžių, kad galėtų ugdytis ir bendrauti. Tai padeda jiems bręsti socialiai.

Aišku, vaiko ugdymas namuose gali būti lygiavertė alternatyva ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Tik tokiu atveju tėvai turėtų skirti itin daug dėmesio vaiko lavinimui, juo užsiimti. Darželiuose vaikai yra vedami į ekskursijas, vyksta specialios vaikų kūrybiškumą skatinančios programos. Todėl ir tėvams reikėtų nepamiršti teatrų ir kitų kultūrinių programų.

Auginant vaiką namuose, taip pat reikėtų žinoti, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Į pirmąją klasę vaikai turi ateiti pasirengę tapti mokiniais. Priešmokykliniais metais vaikai neprivalo išmokti skaičiuoti ir rašyti, tačiau dauguma tokio amžiaus vaikų jau domisi raidėmis ir skaičiais, todėl tą domėjimąsi reikėtų skatinti. Jei tėvai susipažins su ugdymo programomis ir imsis atsakomybės ugdyti tokius gebėjimus, tai vaikui šiuo aspektu žalos neturėtų būti padaryta.

Esminis mano pastebėtas dalykas yra tai, kad lankantys darželį vaikai yra drąsesni. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau pripranta prie permainų. Matydama tokias situacijas tarp darželinukų, galėčiau daryti išvadą, kad atėjęs į pirmąją klasę darželio nelankęs vaikas jausis labai nejaukiai, nedrąsiai. Kyla grėsmė net būti atstumtam bendraamžių, nes jis nebus „užgrūdintas" vaikams įprastų socialinių santykių-situacijų.

Todėl patarčiau tėvams, kurie vaikus augina namuose, juos vedžioti į lavinimo mokyklėles ar būrelius, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų tarp savo bendraamžių. Taip jis pripras pie jų elgesio, tad nebus ir tokio šoko, pradėjus lankyti mokyklą".

Nijolė Semionovienė, pradinių klasių pedagogė:

"Mano praktika rodo, kad vaikai atėję iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra labiau socialiai paruošti mokyklai: jie moka geriau bendrauti, bendradarbiauti, išsakyti nuomonę, apsiginti. Be to, jie geriau susikaupia pamokose, greičiau supranta aprašymus ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje. „Namų" vaikai dažniau būna vienišiai, jautresni, „neužgrūdinti" darbui ir bendradarbiavimui mokykloje. Tokiems vaikams reikia ilgesnio laiko ir adaptacijai.

Svarbus aspektas ir tai, kad vaikas, būdamas namuose, tarsi izoliuojamas, nes nemato ir teigiamos, ir neigiamos vaikų bendravimo pusės.

Be to, vaikų darželyje ugdymas paprastai būna įvairiapusis, o namuose - dažnai vienakryptis, nes vaiko ugdymas priklauso nuo tėvų pomėgių ir jų profesijos. Pavyzdžiui, darželyje yra organizuojamos įvairiausios veiklos ir būreliai: dailės, muzikos, sporto. Iš namų į mokyklą atėjęs vaikas daugiau būna susipažinęs su viena sritimi, pavyzdžiui, daile arba muzika".

Jūratė Mikalkėnienė, 3 m. 10 mėn. Elzės mama, turinti patirties ugdant vaiką ir namuose, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje:

"Auginant vaiką namuose, kiekviena situacija yra individuali, tad ir privalumai bei trūkumai kaskart yra skirtingi. Ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visada yra tikslingas. Norėčiau išskirti vieną iš pagrindinių darželio funkcijų - tai socializacija. Kiemo draugai taip pat turi įtakos socializacijai, tačiau čia bendravimo santykis yra visai kitoks. Vaikas pats gali rinktis, kaip artimai bendrauti kieme ir kiek laiko tam skirti. Be to, visada šalia yra suaugęs žmogus, kuris gali patarti ar pagelbėti. Darželyje susiduriama su didesniais išbandymais. Vaikas pats savarankiškai turi nuspręsti, kaip jam pasielgti, kad būtų kitų išgirstas, suprastas ir saugiai jaustųsi. Vienaip ar kitaip darželis ugdo vaiko savarankiškumą.

Lankydamas darželį, vaikas ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais, tobulina socialinius įgūdžius, bet ir išmoksta disciplinos, tvarkos. Be to, darželiuose dirbantys pedagogai skatina vaikų kultūrinį švietimą.

Beje, dažnai tėvams kyla klausimų, kokį darželį rinktis - privatų ar valstybinį. Manau, sprendimą lemia pati darželio aplinka, kaip vaikas toje aplinkoje jaučiasi, dirbančių auklėtojų požiūris į vaikus. Labai svarbu ir vaiko ryšys su auklėtoja. Net ir lankant privatų darželį, vaikas gali neturėti kontakto ar artimo ryšio su auklėtoja, nesijausti saugiai".

Ala Karpavičienė, 4 m. Džiugo ir 6 mėn. Aldo mama, auginanti juos namuose:

"Savo vyresnėlio į darželį neleidau, nes pati tuo metu nedirbau, buvau namuose. Mano pozicija ir tuomet, ir šiandien yra tokia - jei tik yra noro, yra daug priemonių lavinti vaiką namuose ir tinkamai parengti jį mokyklai. Tereikia domėtis! Pavyzdžiui, mes su Džiugu skaitome knygeles, piešiame, lipdome, atliekame užduotis iš jo amžiui skirtų lavinamųjų knygelių, mokomės eilėraščių ir dainelių. Visada atsižvelgiu į sūnų dominančius pomėgius ir stengiuosi juos lavinti, nors nepamirštame ir užsiėmimų kitiems būtiniems gebėjimams ugdyti. Stengiuosi nuolat kaitalioti veiklą, kad vaikui nebūtų nuobodu.

Mes aktyviai draugaujame su giminaičių ir draugų vaikais, kieme mažylis mielai žaidžia ir lengvai užmezga kontaktą su savo bendraamžiais. Mano nuomone, namuose auginamas vaikas toli gražu nėra socialiai izoliuotas, ko labiausiai baiminasi daugelis tėvų, svarstydami, ar leisti vaikutį į darželį, ar imtis atsakomybės už jo ugdymą patiems. Be to, prieš nuspręsdami ugdyti vaiką namuose, tėvai pirmiausiai turėtų objektyviai įvertinti galimybes pilnavertiškai parengti vaiką tolesniam ugdymosi etapui - mokyklai".

Tai tik kelios subjektyvios nuomonės, atskleidžiančios „už" ir „prieš", keliant vaikų ugdymo klausimą. Visgi, akivaizdu, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų įdirbiu ir veikiančia ugdymo sistema neabejojama. Daugiau diskusijų kelia vaiko ugdymas namuose, pradedant, kas turėtų būti atsakingas už vaiko ugdymą - mama, tėvas, giminaitis ar auklė, ar toks ugdytojas yra tinkamos kompetencijos imtis šios atsakomybės, baigiant vaiko socializacijos poreikio patenkinimu ir tinkamu pasirengimu mokyklai. Šeimų, ugdančių vaikus namuose, šalyje gana daug, tad gal vertėtų pamąstyti apie galimybę profesionaliems ikimokyklinio amžiaus pedagogams konsultuoti tėvus, auginančius vaikus namuose? Galbūt įmanoma surasti „aukso vidurį"?

Neringa Urtė, Sonata Chranovskienė, Jovita Čepauskaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Penkiametis taisyklingai netaria garsų – laukti, kol išaugs, ar jau metas padėti? (4)

Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus.

Pedagogė: nesistenkite sukurti vaikui šiltnamio sąlygų (2)

Kiekvienų tėvų svajonė, kad jų mažųjų pasaulio tyrinėtojų atradimai ir kopimas į „Olimpo" kalną būtų sėkmingas.

9 idėjos, kaip su vaikais atšvęsti Vasario 16-ąją

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?

A. Kurienė. Skyrybos ir vaikai

Skyrybų statistika negailestinga: 2015 m. duomenimis, skyrybų procentas Lietuvoje siekė 42,6 proc.

Su vaikais gaminame lesyklą: 3 skirtingi būdai

Besitęsiant šalčiams, nepamirškime ir mūsų plunksnuotųjų draugų, kurie liko žiemoti Lietuvoje.

4 tėvų sakomos frazės, kurių vaikui reikia kaip oro (4)

Vaikų auklėjimo ekspertė iš JAV Jim Taylor savo knygoje „Your Childrean are Listening“ kalba apie tai, kaip svarbu efektyviai ir pozityviai kalbėtis su vaikais. Šiuos 4 sakinius specialistė išskiria kaip ypač reikalingus vaikams.

Psichologės įžvalgos apie vaikų mitybą, kurias rekomenduojame perskaityti visiems tėvams (7)

Psichologės Ramunės Narkevičiūtės parengtas straipsnis yra aktualus visiems tėvams. Su vienomis ar kitomis vaiko valgymo problemomis susiduria daugelis šeimų.

J. Tertelis: kaip užauginti kūrybingą vaiką (1)

„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis", – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis.

Psichologė: koks vaikų darželis yra geras (12)

Keletas pastebėjimų, rekomendacijų tiems, kurie ieško savo vaikams darželio.

Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia (23)

Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?

P. Skruibis. Kaip vaikas išgyvena netektį, priklauso nuo suaugusiųjų

Nors ir kaip tėvai norėtų apsaugoti savo vaikus nuo tokio didžiulio skausmo kaip artimojo netektis, to užtikrinti, deja, nė vienas negali.

Kodėl svarbu lavinti įvairias vaiko raidos sritis

Tėvai, auginantys negalią turinčius vaikučius, susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio gydymo ir ugdymo problemų. Priklausomai nuo to, koks vaiko negalios pobūdis, tėvai atitinkamai renkasi vienos srities specialisto pagalbą.

4 Montessori metodo ypatumai, kuriuos verta žinoti kiekvienai mamai ir tėčiui (6)

Kuo Montessori metodas skiriasi nuo kitų ir kaip šios pedagogikos elementus galima taikyti namuose, šeimoje? Jūsų dėmesiui – 4 esminiai Montessori pedagogikos dalykai, kurie padeda atskleisti vaiko potencialą.

11 vaiko auklėjimo taisyklių, kurias pravartu įsidėmėti visiems laikams (6)

Jei būsite nelaimingi, nesukursite su vaiku tokių santykių, kad jis būtų laimingas.

6 svarbios klaidos, kurias tėvai daro netyčia (6)

Tėvai – pirmieji ir svarbiausi mokytojai vaiko gyvenime.