Kaip geriau vaikui: eiti į darželį ar ne?

 (27)
Šiandien ne vienai šeimai kyla dilema, ar leisti mažylį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar vis dėlto auginti vaiką namuose. Ugdymo specialistai ir tėvai sutinka, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Tačiau neabejojama, kad viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo kokybę tėvai gali garantuoti savo vaikui namuose.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Karolina Bajoriūnienė, psichologė:

"Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla klausimas, ar vaiko socializacijai ir ugdymui, pradedant eiti į mokyklą, turi reikšmės darželio lankymas? Atsakyčiau - ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo aplinkybių ir sąlygų, artimiausių žmonių, kurie vaiką ugdo namuose arba darželyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Siamo dvynukai: išskirtinė gyvenimo istorija
Nėštumo metu verslą įkūrusi kaunietė nepabijojo iššūkių

Tarkim, jeigu vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir auga su močiute, kuri yra „senoviško sukirpimo" ir rūpinasi tik svarbiausiais vaiko poreikiais - tinkamai pamaitinti, pamigdyti ir aprengti, žinoma, toks vaikas nesiugdo ir nesocializuojasi. Tačiau močiutė močiutei (kaip ir auklė auklei) nėra lygi.

Taigi, vaikas, augdamas su aktyvia ir išprususia močiute ar aukle, gali niekuo nesiskirti, o netgi įgyti pranašesnį ugdymą nei vaikas, lankantis darželį. Pavyzdžiui, jei vaikas, augdamas namuose, yra vedamas į kiemą, kur jis turi daug draugų, lanko įvairius užsiėmimus, su juo daug bendraujama šeimoje, toks vaikas lengvai socializuosis ir mokykloje, o jo ikimokyklinio ugdymo lygis nebus žemesnis. Manyčiau, svarbiausia, kad vaikas lankytų priešmokyklinę grupę prieš mokyklą. Joje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir mokosi koncentruoti dėmesį, laikytis susitarimų ir kitų naudingų dalykų, rengiantis mokyklai".

Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė:

"Tėvų apsisprendimą nevesti vaiko į darželį gali nulemti labai daug priežasčių. Mano nuomone, vaikams reikėtų lankyti darželį - nesvarbu, valstybinį ar privatų. Šiose įstaigose jiems yra sukuriama jų amžių atitinkanti ugdomoji aplinka, su jais dirba specialistai. Vaikams be galo svarbu būti tarp bendraamžių, kad galėtų ugdytis ir bendrauti. Tai padeda jiems bręsti socialiai.

Aišku, vaiko ugdymas namuose gali būti lygiavertė alternatyva ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Tik tokiu atveju tėvai turėtų skirti itin daug dėmesio vaiko lavinimui, juo užsiimti. Darželiuose vaikai yra vedami į ekskursijas, vyksta specialios vaikų kūrybiškumą skatinančios programos. Todėl ir tėvams reikėtų nepamiršti teatrų ir kitų kultūrinių programų.

Auginant vaiką namuose, taip pat reikėtų žinoti, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Į pirmąją klasę vaikai turi ateiti pasirengę tapti mokiniais. Priešmokykliniais metais vaikai neprivalo išmokti skaičiuoti ir rašyti, tačiau dauguma tokio amžiaus vaikų jau domisi raidėmis ir skaičiais, todėl tą domėjimąsi reikėtų skatinti. Jei tėvai susipažins su ugdymo programomis ir imsis atsakomybės ugdyti tokius gebėjimus, tai vaikui šiuo aspektu žalos neturėtų būti padaryta.

Esminis mano pastebėtas dalykas yra tai, kad lankantys darželį vaikai yra drąsesni. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau pripranta prie permainų. Matydama tokias situacijas tarp darželinukų, galėčiau daryti išvadą, kad atėjęs į pirmąją klasę darželio nelankęs vaikas jausis labai nejaukiai, nedrąsiai. Kyla grėsmė net būti atstumtam bendraamžių, nes jis nebus „užgrūdintas" vaikams įprastų socialinių santykių-situacijų.

Todėl patarčiau tėvams, kurie vaikus augina namuose, juos vedžioti į lavinimo mokyklėles ar būrelius, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų tarp savo bendraamžių. Taip jis pripras pie jų elgesio, tad nebus ir tokio šoko, pradėjus lankyti mokyklą".

Nijolė Semionovienė, pradinių klasių pedagogė:

"Mano praktika rodo, kad vaikai atėję iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra labiau socialiai paruošti mokyklai: jie moka geriau bendrauti, bendradarbiauti, išsakyti nuomonę, apsiginti. Be to, jie geriau susikaupia pamokose, greičiau supranta aprašymus ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje. „Namų" vaikai dažniau būna vienišiai, jautresni, „neužgrūdinti" darbui ir bendradarbiavimui mokykloje. Tokiems vaikams reikia ilgesnio laiko ir adaptacijai.

Svarbus aspektas ir tai, kad vaikas, būdamas namuose, tarsi izoliuojamas, nes nemato ir teigiamos, ir neigiamos vaikų bendravimo pusės.

Be to, vaikų darželyje ugdymas paprastai būna įvairiapusis, o namuose - dažnai vienakryptis, nes vaiko ugdymas priklauso nuo tėvų pomėgių ir jų profesijos. Pavyzdžiui, darželyje yra organizuojamos įvairiausios veiklos ir būreliai: dailės, muzikos, sporto. Iš namų į mokyklą atėjęs vaikas daugiau būna susipažinęs su viena sritimi, pavyzdžiui, daile arba muzika".

Jūratė Mikalkėnienė, 3 m. 10 mėn. Elzės mama, turinti patirties ugdant vaiką ir namuose, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje:

"Auginant vaiką namuose, kiekviena situacija yra individuali, tad ir privalumai bei trūkumai kaskart yra skirtingi. Ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visada yra tikslingas. Norėčiau išskirti vieną iš pagrindinių darželio funkcijų - tai socializacija. Kiemo draugai taip pat turi įtakos socializacijai, tačiau čia bendravimo santykis yra visai kitoks. Vaikas pats gali rinktis, kaip artimai bendrauti kieme ir kiek laiko tam skirti. Be to, visada šalia yra suaugęs žmogus, kuris gali patarti ar pagelbėti. Darželyje susiduriama su didesniais išbandymais. Vaikas pats savarankiškai turi nuspręsti, kaip jam pasielgti, kad būtų kitų išgirstas, suprastas ir saugiai jaustųsi. Vienaip ar kitaip darželis ugdo vaiko savarankiškumą.

Lankydamas darželį, vaikas ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais, tobulina socialinius įgūdžius, bet ir išmoksta disciplinos, tvarkos. Be to, darželiuose dirbantys pedagogai skatina vaikų kultūrinį švietimą.

Beje, dažnai tėvams kyla klausimų, kokį darželį rinktis - privatų ar valstybinį. Manau, sprendimą lemia pati darželio aplinka, kaip vaikas toje aplinkoje jaučiasi, dirbančių auklėtojų požiūris į vaikus. Labai svarbu ir vaiko ryšys su auklėtoja. Net ir lankant privatų darželį, vaikas gali neturėti kontakto ar artimo ryšio su auklėtoja, nesijausti saugiai".

Ala Karpavičienė, 4 m. Džiugo ir 6 mėn. Aldo mama, auginanti juos namuose:

"Savo vyresnėlio į darželį neleidau, nes pati tuo metu nedirbau, buvau namuose. Mano pozicija ir tuomet, ir šiandien yra tokia - jei tik yra noro, yra daug priemonių lavinti vaiką namuose ir tinkamai parengti jį mokyklai. Tereikia domėtis! Pavyzdžiui, mes su Džiugu skaitome knygeles, piešiame, lipdome, atliekame užduotis iš jo amžiui skirtų lavinamųjų knygelių, mokomės eilėraščių ir dainelių. Visada atsižvelgiu į sūnų dominančius pomėgius ir stengiuosi juos lavinti, nors nepamirštame ir užsiėmimų kitiems būtiniems gebėjimams ugdyti. Stengiuosi nuolat kaitalioti veiklą, kad vaikui nebūtų nuobodu.

Mes aktyviai draugaujame su giminaičių ir draugų vaikais, kieme mažylis mielai žaidžia ir lengvai užmezga kontaktą su savo bendraamžiais. Mano nuomone, namuose auginamas vaikas toli gražu nėra socialiai izoliuotas, ko labiausiai baiminasi daugelis tėvų, svarstydami, ar leisti vaikutį į darželį, ar imtis atsakomybės už jo ugdymą patiems. Be to, prieš nuspręsdami ugdyti vaiką namuose, tėvai pirmiausiai turėtų objektyviai įvertinti galimybes pilnavertiškai parengti vaiką tolesniam ugdymosi etapui - mokyklai".

Tai tik kelios subjektyvios nuomonės, atskleidžiančios „už" ir „prieš", keliant vaikų ugdymo klausimą. Visgi, akivaizdu, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų įdirbiu ir veikiančia ugdymo sistema neabejojama. Daugiau diskusijų kelia vaiko ugdymas namuose, pradedant, kas turėtų būti atsakingas už vaiko ugdymą - mama, tėvas, giminaitis ar auklė, ar toks ugdytojas yra tinkamos kompetencijos imtis šios atsakomybės, baigiant vaiko socializacijos poreikio patenkinimu ir tinkamu pasirengimu mokyklai. Šeimų, ugdančių vaikus namuose, šalyje gana daug, tad gal vertėtų pamąstyti apie galimybę profesionaliems ikimokyklinio amžiaus pedagogams konsultuoti tėvus, auginančius vaikus namuose? Galbūt įmanoma surasti „aukso vidurį"?

Neringa Urtė, Sonata Chranovskienė, Jovita Čepauskaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Stilingas vaiko kambarys – natūralumo pojūtį sustiprina ekologiški tapetai

Geriausiai savo kambaryje vaikas jaučiasi tada, kai jį supantis pasaulis atitinka jo interesus. Aplinka veikia jaunojo gyventojo savijautą, nuotaiką ir ugdo pojūčius. Todėl tėvai stengiasi sukurti jaukų, švarų ir stilingą vaiko kambarį. O ekologiški tapetai – sprendimas visiems, kurie siekia suderinti sveiką aplinką, praktiškumą ir stilingumą.

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (25)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.