Kaip iš piešinio suprasti vaiko savijautą ir emocijas?

 (1)
Ar tikrai piešiniai atspindi vaiko savijautą, emocijas? Kaip išmokti „skaityti" vaiko piešinius ir laiku pastebėti, kad kažkas jam yra ne taip?
© AFP/Scanpix

Mama Laura augina ketverių metų mergaitę. Ji pastebėjo, kad mergaitė labai mėgsta mėlyną spalvą. Paprastai tokio amžiaus mergaitės nori būti princesėmis ir rožinė, raudona būna jų mėgstamiausia, o štai Smiltei patinka tik mėlyna spalva.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologės patarimai, kaip pagerinti santykius su anyta
Lietuvės mamos atvirauja apie žindymą: dažniausios jo bėdos

Be to, įdomu, kad piešdama piešinius ji dažnai piešia mamą, tėtį, save, kartais - būna močiutė, o mažojo broliuko, kuriam penki mėnesiai, dažnai nenupiešia. Ar tiesa, kad vaiko piešinys gali atspindėti jo emocinę būklę, todėl jei piešinyje nėra brolio, tai ženklas, kad Smiltė pavydi mažam broliui dėmesio? Šiuos ir kitus klausimus pateikėme pedagogei Brigitai.

 Konsultuoja vaikų lopšelio darželio „Šilagėlė" ikimokyklinio ugdymo pedagogė Brigita Geringaitė.

Piešinys - langas į vaiko sielą

Dažnas tėvelis, pamatęs savo pradedančią piešti atžalą, kuri jau nulaiko rankute bet kokią piešimo (ar rašymo) priemonę, puola vertinti, bando „skaityti" mažųjų darbelius, nors tai būna tik paprasčiausios keverzonės. Tačiau vaikams ūgtelėjus, kuomet jie labiau suvokia juos supantį pasaulį, vaikai piešia tai, ką mato aplinkui, apie ką svajoja. Tuomet piešinių „šifravimas" prasmingesnis - kiekvienas mažųjų piešinys, pasak psichologų, atskleidžia, kaip vaikas mato ar jaučia save, atspindi vidinį jų pasaulį, išgyvenimus, tarsi tai langas į vaiko sielą, nes jis nepajėgus sudėtingas emocijas nusakyti žodžiais.

Žinoma, nieko nesako vienas ar kitas brūkšnelis, bet parenkamos spalvos, figūros ir jų išdėstymas erdvėje - tai tartum užkoduota simbolių ir vaizdinių kalba, galinti suteikti nepaprastai daug informacijos apie mažojo jausmus, džiaugsmus ir išgyvenimus, esamas ar iškilsiančias psichologines problemas.

Spalvų reikšmė vaiko piešinyje

Spalvos - bene svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms, ypač toms, kurias labai sunku apsakyti; per spalvas vaikai bando išreikšti save. Kaip teigia psichologai, piešimas tamsiomis, niūriomis spalvomis suintensyvėja sunkiais vaiko periodais: šeimoje gimus dar vienam vaikui, pradėjus lankyti darželį, persikrausčius gyventi į kitą vietą, praradus artimą žmogų, mylimą augintinį.

Jūs, Laura, nenurodėte, ar Smiltei mėlyna spalva pradėjo patikti dar prieš broliuko gimimą ar jau jam gimus. Nes vyraujanti mėlyna spalva, matyt reiškia, jog mergaitė liūdi, jai baugu, neramu. Tokią mergaitės būseną galima paaiškinti taip, kad ji pavydi broliukui, o tai yra visiškai natūralus dalykas.

Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais.
Brigita Geringaitė

Kuomet namuose atsiranda mažasis šeimos narys, dažnai vyresnysis vaikas jį priima su smalsumu, galvodamas apie mažylį kaip apie naują žaisliuką. Tačiau greitai jam tenka nusivilti: atsiranda tam tikrų pareigų, o didžioji dalis mamos ir tėčio dėmesio atitenka naujagimiui ir jis jau nebėra dėmesio centre.

Vyresnysis vaikas, apkrautas pareigomis ir atsakomybės jausmu, nejučia ima pavydėti mažajam „lengvo" gyvenimo ir visapusiško tėvų rūpesčio. Todėl Smiltė savo liūdesį, nusivylimą išreiškia piešiniais - mėlyna spalva, ir dažniausiai visai nenupiešdama mažojo broliuko šalia visų šeimos narių. O jeigu ir patalpina jį popieriaus lape, matyt, jis būna mažytis ir visai nuošalyje nuo Smiltės, mamos, tėčio (Jūs nenurodėte, kokį nupiešia broliuką).

Šeimos nariai vaiko piešinyje

Paprastai vaiko piešinio centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. 

Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus - didesnius. Tačiau jeigu Smiltei mėlyna spalva patiko dar prieš broliuko atsiradimą, gali reikšti, jog ji yra uždara ir rami.

Tamsios ir baltos spalvos kontrastas

Iš tikrųjų, nereiktų visiškai tikėti tokiais šios spalvos paaiškinimais, nes tokio amžiaus vaikams patinka piešti tamsiomis spalvomis baltame popieriaus lape, dėl to, kad jie mato didesnį kontrastą. Taip pat vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos - tokios yra juoda, mėlyna, raudona. 

Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą.

Nereikėtų daryti išvadų, remiantis vienu piešiniu - juk labai daug renkantis spalvas lemia vaiko savijauta, nuotaika, netgi vieta kurioje jis piešia, kitaip tariant, reikia žinoti kontekstą. Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais. 

Ne mažiau svarbu kalbėti su atžala apie jo piešiamus vaizdus, o dar geriau, kad jis pats pasakotų, ką turėjo galvoje piešdamas, kokias emocijas buvo patyręs.

Psichologinių teorijų yra labai daug, ir jos labai skirtingai interpretuoja vaikų piešinius.Daugiau apie vaikų piešinius galite pasiskaityti šiose knygose: Violet Oaklender „Langas į vaiko pasaulį", Inger Brochman „Vaikų piešinių paslaptys".

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Trys dažnos tėvų klaidos, kurios trukdo vaikui augti

Trys klaidos, kurias darome daugelis. Kartais - iš nežinojimo, kartais - iš didelės meilės ir noro duoti vaikui daugiau, negu patys gavome, o kartais - visai nejučia.

Kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti (1)

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.