Kaip iš piešinio suprasti vaiko savijautą ir emocijas?

 (1)
Ar tikrai piešiniai atspindi vaiko savijautą, emocijas? Kaip išmokti „skaityti" vaiko piešinius ir laiku pastebėti, kad kažkas jam yra ne taip?
© AFP/Scanpix

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama Laura augina ketverių metų mergaitę. Ji pastebėjo, kad mergaitė labai mėgsta mėlyną spalvą. Paprastai tokio amžiaus mergaitės nori būti princesėmis ir rožinė, raudona būna jų mėgstamiausia, o štai Smiltei patinka tik mėlyna spalva.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologės patarimai, kaip pagerinti santykius su anyta
Lietuvės mamos atvirauja apie žindymą: dažniausios jo bėdos

Be to, įdomu, kad piešdama piešinius ji dažnai piešia mamą, tėtį, save, kartais - būna močiutė, o mažojo broliuko, kuriam penki mėnesiai, dažnai nenupiešia. Ar tiesa, kad vaiko piešinys gali atspindėti jo emocinę būklę, todėl jei piešinyje nėra brolio, tai ženklas, kad Smiltė pavydi mažam broliui dėmesio? Šiuos ir kitus klausimus pateikėme pedagogei Brigitai.

 Konsultuoja vaikų lopšelio darželio „Šilagėlė" ikimokyklinio ugdymo pedagogė Brigita Geringaitė.

Piešinys - langas į vaiko sielą

Dažnas tėvelis, pamatęs savo pradedančią piešti atžalą, kuri jau nulaiko rankute bet kokią piešimo (ar rašymo) priemonę, puola vertinti, bando „skaityti" mažųjų darbelius, nors tai būna tik paprasčiausios keverzonės. Tačiau vaikams ūgtelėjus, kuomet jie labiau suvokia juos supantį pasaulį, vaikai piešia tai, ką mato aplinkui, apie ką svajoja. Tuomet piešinių „šifravimas" prasmingesnis - kiekvienas mažųjų piešinys, pasak psichologų, atskleidžia, kaip vaikas mato ar jaučia save, atspindi vidinį jų pasaulį, išgyvenimus, tarsi tai langas į vaiko sielą, nes jis nepajėgus sudėtingas emocijas nusakyti žodžiais.

Žinoma, nieko nesako vienas ar kitas brūkšnelis, bet parenkamos spalvos, figūros ir jų išdėstymas erdvėje - tai tartum užkoduota simbolių ir vaizdinių kalba, galinti suteikti nepaprastai daug informacijos apie mažojo jausmus, džiaugsmus ir išgyvenimus, esamas ar iškilsiančias psichologines problemas.

Spalvų reikšmė vaiko piešinyje

Spalvos - bene svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms, ypač toms, kurias labai sunku apsakyti; per spalvas vaikai bando išreikšti save. Kaip teigia psichologai, piešimas tamsiomis, niūriomis spalvomis suintensyvėja sunkiais vaiko periodais: šeimoje gimus dar vienam vaikui, pradėjus lankyti darželį, persikrausčius gyventi į kitą vietą, praradus artimą žmogų, mylimą augintinį.

Jūs, Laura, nenurodėte, ar Smiltei mėlyna spalva pradėjo patikti dar prieš broliuko gimimą ar jau jam gimus. Nes vyraujanti mėlyna spalva, matyt reiškia, jog mergaitė liūdi, jai baugu, neramu. Tokią mergaitės būseną galima paaiškinti taip, kad ji pavydi broliukui, o tai yra visiškai natūralus dalykas.

Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais.
Brigita Geringaitė

Kuomet namuose atsiranda mažasis šeimos narys, dažnai vyresnysis vaikas jį priima su smalsumu, galvodamas apie mažylį kaip apie naują žaisliuką. Tačiau greitai jam tenka nusivilti: atsiranda tam tikrų pareigų, o didžioji dalis mamos ir tėčio dėmesio atitenka naujagimiui ir jis jau nebėra dėmesio centre.

Vyresnysis vaikas, apkrautas pareigomis ir atsakomybės jausmu, nejučia ima pavydėti mažajam „lengvo" gyvenimo ir visapusiško tėvų rūpesčio. Todėl Smiltė savo liūdesį, nusivylimą išreiškia piešiniais - mėlyna spalva, ir dažniausiai visai nenupiešdama mažojo broliuko šalia visų šeimos narių. O jeigu ir patalpina jį popieriaus lape, matyt, jis būna mažytis ir visai nuošalyje nuo Smiltės, mamos, tėčio (Jūs nenurodėte, kokį nupiešia broliuką).

Šeimos nariai vaiko piešinyje

Paprastai vaiko piešinio centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. 

Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus - didesnius. Tačiau jeigu Smiltei mėlyna spalva patiko dar prieš broliuko atsiradimą, gali reikšti, jog ji yra uždara ir rami.

Tamsios ir baltos spalvos kontrastas

Iš tikrųjų, nereiktų visiškai tikėti tokiais šios spalvos paaiškinimais, nes tokio amžiaus vaikams patinka piešti tamsiomis spalvomis baltame popieriaus lape, dėl to, kad jie mato didesnį kontrastą. Taip pat vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos - tokios yra juoda, mėlyna, raudona. 

Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą.

Nereikėtų daryti išvadų, remiantis vienu piešiniu - juk labai daug renkantis spalvas lemia vaiko savijauta, nuotaika, netgi vieta kurioje jis piešia, kitaip tariant, reikia žinoti kontekstą. Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais. 

Ne mažiau svarbu kalbėti su atžala apie jo piešiamus vaizdus, o dar geriau, kad jis pats pasakotų, ką turėjo galvoje piešdamas, kokias emocijas buvo patyręs.

Psichologinių teorijų yra labai daug, ir jos labai skirtingai interpretuoja vaikų piešinius.Daugiau apie vaikų piešinius galite pasiskaityti šiose knygose: Violet Oaklender „Langas į vaiko pasaulį", Inger Brochman „Vaikų piešinių paslaptys".

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.