Kaip iš piešinio suprasti vaiko savijautą ir emocijas?

 (1)
Ar tikrai piešiniai atspindi vaiko savijautą, emocijas? Kaip išmokti „skaityti" vaiko piešinius ir laiku pastebėti, kad kažkas jam yra ne taip?
© AFP/Scanpix

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama Laura augina ketverių metų mergaitę. Ji pastebėjo, kad mergaitė labai mėgsta mėlyną spalvą. Paprastai tokio amžiaus mergaitės nori būti princesėmis ir rožinė, raudona būna jų mėgstamiausia, o štai Smiltei patinka tik mėlyna spalva.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologės patarimai, kaip pagerinti santykius su anyta
Lietuvės mamos atvirauja apie žindymą: dažniausios jo bėdos

Be to, įdomu, kad piešdama piešinius ji dažnai piešia mamą, tėtį, save, kartais - būna močiutė, o mažojo broliuko, kuriam penki mėnesiai, dažnai nenupiešia. Ar tiesa, kad vaiko piešinys gali atspindėti jo emocinę būklę, todėl jei piešinyje nėra brolio, tai ženklas, kad Smiltė pavydi mažam broliui dėmesio? Šiuos ir kitus klausimus pateikėme pedagogei Brigitai.

 Konsultuoja vaikų lopšelio darželio „Šilagėlė" ikimokyklinio ugdymo pedagogė Brigita Geringaitė.

Piešinys - langas į vaiko sielą

Dažnas tėvelis, pamatęs savo pradedančią piešti atžalą, kuri jau nulaiko rankute bet kokią piešimo (ar rašymo) priemonę, puola vertinti, bando „skaityti" mažųjų darbelius, nors tai būna tik paprasčiausios keverzonės. Tačiau vaikams ūgtelėjus, kuomet jie labiau suvokia juos supantį pasaulį, vaikai piešia tai, ką mato aplinkui, apie ką svajoja. Tuomet piešinių „šifravimas" prasmingesnis - kiekvienas mažųjų piešinys, pasak psichologų, atskleidžia, kaip vaikas mato ar jaučia save, atspindi vidinį jų pasaulį, išgyvenimus, tarsi tai langas į vaiko sielą, nes jis nepajėgus sudėtingas emocijas nusakyti žodžiais.

Žinoma, nieko nesako vienas ar kitas brūkšnelis, bet parenkamos spalvos, figūros ir jų išdėstymas erdvėje - tai tartum užkoduota simbolių ir vaizdinių kalba, galinti suteikti nepaprastai daug informacijos apie mažojo jausmus, džiaugsmus ir išgyvenimus, esamas ar iškilsiančias psichologines problemas.

Spalvų reikšmė vaiko piešinyje

Spalvos - bene svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms, ypač toms, kurias labai sunku apsakyti; per spalvas vaikai bando išreikšti save. Kaip teigia psichologai, piešimas tamsiomis, niūriomis spalvomis suintensyvėja sunkiais vaiko periodais: šeimoje gimus dar vienam vaikui, pradėjus lankyti darželį, persikrausčius gyventi į kitą vietą, praradus artimą žmogų, mylimą augintinį.

Jūs, Laura, nenurodėte, ar Smiltei mėlyna spalva pradėjo patikti dar prieš broliuko gimimą ar jau jam gimus. Nes vyraujanti mėlyna spalva, matyt reiškia, jog mergaitė liūdi, jai baugu, neramu. Tokią mergaitės būseną galima paaiškinti taip, kad ji pavydi broliukui, o tai yra visiškai natūralus dalykas.

Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais.
Brigita Geringaitė

Kuomet namuose atsiranda mažasis šeimos narys, dažnai vyresnysis vaikas jį priima su smalsumu, galvodamas apie mažylį kaip apie naują žaisliuką. Tačiau greitai jam tenka nusivilti: atsiranda tam tikrų pareigų, o didžioji dalis mamos ir tėčio dėmesio atitenka naujagimiui ir jis jau nebėra dėmesio centre.

Vyresnysis vaikas, apkrautas pareigomis ir atsakomybės jausmu, nejučia ima pavydėti mažajam „lengvo" gyvenimo ir visapusiško tėvų rūpesčio. Todėl Smiltė savo liūdesį, nusivylimą išreiškia piešiniais - mėlyna spalva, ir dažniausiai visai nenupiešdama mažojo broliuko šalia visų šeimos narių. O jeigu ir patalpina jį popieriaus lape, matyt, jis būna mažytis ir visai nuošalyje nuo Smiltės, mamos, tėčio (Jūs nenurodėte, kokį nupiešia broliuką).

Šeimos nariai vaiko piešinyje

Paprastai vaiko piešinio centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. 

Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus - didesnius. Tačiau jeigu Smiltei mėlyna spalva patiko dar prieš broliuko atsiradimą, gali reikšti, jog ji yra uždara ir rami.

Tamsios ir baltos spalvos kontrastas

Iš tikrųjų, nereiktų visiškai tikėti tokiais šios spalvos paaiškinimais, nes tokio amžiaus vaikams patinka piešti tamsiomis spalvomis baltame popieriaus lape, dėl to, kad jie mato didesnį kontrastą. Taip pat vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos - tokios yra juoda, mėlyna, raudona. 

Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą.

Nereikėtų daryti išvadų, remiantis vienu piešiniu - juk labai daug renkantis spalvas lemia vaiko savijauta, nuotaika, netgi vieta kurioje jis piešia, kitaip tariant, reikia žinoti kontekstą. Geriausias būdas „perskaityti" mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais. 

Ne mažiau svarbu kalbėti su atžala apie jo piešiamus vaizdus, o dar geriau, kad jis pats pasakotų, ką turėjo galvoje piešdamas, kokias emocijas buvo patyręs.

Psichologinių teorijų yra labai daug, ir jos labai skirtingai interpretuoja vaikų piešinius.Daugiau apie vaikų piešinius galite pasiskaityti šiose knygose: Violet Oaklender „Langas į vaiko pasaulį", Inger Brochman „Vaikų piešinių paslaptys".

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?