Kaip lavinti emocinį intelektą: paprasti, bet veiksmingi patarimai

Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą namuose ir darželyje, pasakoja vaikų darželio "Šilagėlė" psichologė Ramunė Narkevičiūtė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama.

Jau vieno mėnesio kūdikis, reikšdamas tam tikras emocijas, parodo, kai jam yra malonu arba nemalonu. Dvejų - trejų metų vaikai supranta pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir gali juos išreikšti žodžiais.

Vis dažniau knygose, internete bei tėvelių užduodamuose klausimuose greta gerai žinomos IQ santrumpos atsiranda emocinio intelekto pavadinimas.

Emocijų ir proto sąjunga. Plačiai vartojamas intelekto koeficientas (IQ) apima vaiko pažintinius arba kitaip – bendruosius protinius gebėjimus - įsiminimą, samprotavimą ir kt. Emocinis intelektas labiau atspindi emocinius bei socialinius įgūdžius, tokius kaip emocijų supratimas, atpažinimas, valdymas, mokėjimas bendrauti, ir kt. Svarbu, kad vaiko pažintiniai gebėjimai labiau nulemti genetinių veiksnių ir išlieka gana stabilūs.

Tuo tarpu emocinis intelektas yra lankstesnis, todėl jį galima lavinti labiau nei bendrąjį intelektą. Nepaisant minėtų skirtumų, vaiko bendrasis ir emocinis intelektas yra susiję. Stipriai išsigandusiam vaikui nebus toks įdomus rodomas žaidimas, nes baimė jam trukdo susikaupti ir įsiminti, o būdamas linksmai nusiteikęs jis, tikėtina, tą patį žaidimą išmoks greičiau. Taigi emocinio intelekto ugdymas gali padėti vaikui ne tik geriau pažinti save ir kitus, bet ir labiau realizuoti turimus protinius gebėjimus.

Emocinio intelekto ugdymas šeimoje. Šeima – pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Pateikiu keletą pavyzdžių, kaip galima būtų lavinti vaiko emocinį intelektą šeimoje:

  • Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, tačiau ir su kitais šeimos nariais. Rodykite ne tik malonius, tačiau ir kitokius jausmus, juos įvardykite, sakydami „aš liūdžiu“, „aš pykstu“. Svarbiausia, paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Tokiu būdu vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.

  • Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Pastebėję, kad jūsų mažylis nusiminęs, prieikite ir paklauskite jo, kas nutiko. Jeigu vaikas yra labai mažas, jis gali nesugebėti įvardinti savo emocijų, tuomet paprašykite nupiešti. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius.

  • Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Tėvų atvirumas, domėjimasis ir pagarba vaiko jausmams svarbu, kuriant artimus tėvų ir vaikų santykius. Jeigu vaikas supyko ir apsiverkė, kai draugas atėmė iš jo žaislą, leiskite vaikui pykti, nenuvertinkite jo jausmų, sakydami: „Viskas gerai, nieko nenutiko“. Pajutę tėvų supratingumą, vaikai suvokia, kad jie tėvams rūpi ir gali bet kada į juos atsiremti. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.

    Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Tėvų atvirumas, domėjimasis ir pagarba vaiko jausmams svarbu, kuriant artimus tėvų ir vaikų santykius.
    Vaikų darželio "Šilagėlė" pedagogė Ramunė Narkevičiūtė
  • Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Tačiau siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Žinoma, neaiškios situacijos kažkiek baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks jūsų mažyliui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.

Emocinio intelekto ugdymas darželyje. Darželio aplinka – puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų. Kur gali būti palankesnės, o svarbiausia, saugios sąlygos mokytis geriau pažinti save bei kitus, bendrauti ir patiems spręsti problemas?! Štai keletas idėjų auklėtojoms, kaip vaiko emocinis intelektas gali būti ugdomas darželyje:

  • Mokykite vaikus įvardinti savo emocijas, jausmus. Tą galima daryti dviem būdais, kurie veiksmingiausi naudojami kartu. Pirmiausia, susėdus rate kartu su vaikais aptarkite problemines situacijas ir kaip į jas galima būtų reaguoti. Pavyzdžiui, „jeigu kitas vaikas atima iš tavęs žaislą, pasakyk jam „man nepatinka“, „man pikta" arba pranešk auklėtojai“. Susitarkite, kad išgirdę tokius žodžius, vaikai turi nustoti netinkamai elgtis. Kitas būdas – tuojau pat reaguokite į konfliktinę situaciją. Pastebėję konfliktą, prieikite prie vaikų, išsiaiškinkite, kas nutiko, ir priminkite tai, ką buvote aptarę susibūrimo metu. Kadangi stiprios emocijos vargina, ne mažiau svarbu mokyti vaikus išveikti susikaupusias emocijas ir atsipalaiduoti. Vienus vaikus labiau atpalaiduoja rami (kvėpavimo pratimai, muzikos klausymasis, piešimas), kitus judri, triukšminga (popieriaus plėšymas, balionų sprogdinimas, aktyvi mankšta, šaukimas) veikla.

  • Skaitydami knygutes, žaisdami žaidimus, padėkite vaikui geriau suprasti kitų jausmus. Skaitydami knygutes, aptarkite veikėjų išgyvenimus: kaip jie jaučiasi, kas sukelia tokius jausmus (auklėtojos gali pasiūlyti variantus). Su vyresniais (5 - 6 metų) vaikais galima pakalbėti, ar jie kada nors panašiai jautėsi. Kadangi mažiems vaikams lengviau kalbėti apie jausmus per vaizdinius, naudinga jiems rodyti veidelius, nuotraukas ar paveikslėlius, kuriuose būtų pavaizduotos probleminės situacijos arba pagrindinės emocijos (džiaugsmas, liūdesys, pyktis). Klauskite vaiko apie kitų veikėjų išgyvenimus, mėginkite priskirti emocijas reiškiančius veidukus paveikslėliams su situacijomis.

  • Skatinkite vaiką už gerą elgesį. Tai aktualu ir tėveliams. Visi mėgstame būti pagirti, apdovanoti, kai padarome kažką gero. Pastebėję, kad grupės draugui atėmus žaislą, vaikas jam ne kumšteli, o pasako „man nepatinka, atiduok“, iš karto pagirkite jį už draugišką poelgį. Tačiau vaikas turi suprasti, už ką yra giriamas - neužtenka pasakyti „koks tu geras“. Nesupratęs pagyrimo reikšmės, mažylis gali sutrikti ir jo nepriimti. Taigi aiškiai įvardinkite vaikui, už ką jį giriate (pvz., „kaip tu gražiai šiandien paguodei ir apkabinai draugą, kai jam buvo liūdna“).

Mieli tėveliai ir auklėtojai, būkime autoritetu, pavyzdžiu vaikui, kuris daugiausia išmoksta stebėdamas kiekvieną mūsų žingsnį. Todėl tarp mūsų elgesio ir vaikui duodamų pamokymų neturėtų atsirasti prieštaros.

Jeigu suaugusieji aiškina vaikui, kad susipykus su draugu, muštis nedera, o patys supykę ant vaiko skelia jam antausį, tokios pamokos bus bevertės. Stenkimės sau priminti: „Vaikas visuomet mane stebi ir iš manęs mokosi“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (1)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.