Kaip tėvai užprogramuoja vaiką nesėkmei

 (21)
Visi tėvai, jei jie yra normalūs ir sveiko proto, nori savo vaikams tik gero.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš pačių geriausių paskatų, stengdamiesi apsaugoti mylimą atžalą nuo gyvenimo negandų, jie kasdien duoda vaikui patarimų, ką daryti ir ko nedaryti šiame pasaulyje, nukreipia, jų manymu, teisingu keliu. Kiekviena šeima naudoja skirtingus auklėjimo būdus. Dažnai būtent šie tėvų nuolat kartojami pamokymai užprogramuoja visą vaikų tolesnį gyvenimą, kartais labai stipriai jį apsunkindami. O mes savo ruožtu vaikystėje tvirtai įsiminę tėvų priesakus, galime sąmoningai ar nesąmoningai perduoti juos jau savo augantiems vaikams.

Negyvenk!"

„Man nereikia tokios blogos mergaitės!", „Kaip aš nuo tavęs pavargau...", „Kad tu prasmegtum, netikęs vaike!" Tokie ir panašūs žodžiai, kuriuos tėvai neapgalvotai sviedžia vaikui, gali paskatinti jį įsisavinti baisią direktyvą „Negyvenk!". Ją taip pat skatina ir nuolat besikartojantys motinos pasakojimai apie tai, kiek jėgų sūnaus ar dukros auklėjimui ji skiria, kiek dalykų jai teko paaukoti, ko gimus vaikui jai teko atsisakyti: „Jei ne tu, būčiau baigusi mokslus...", „Buvau perspektyvi aktorė, bet gimei tu..."

Reguliariai tai girdėdamas, mažas žmogutis nusprendžia, kad būtent jis yra visų tėvų problemų šaltinis, jų vilčių griovėjas ir apskritai – akivaizdžiai nereikalingas šiame pasaulyje.

Nuolat jausdamas kaltę, vaikas padaro nesąmoningą išvadą, kad turi būti nubaustas. Ir ima pasąmoningai siekti tas bausmes pritraukti. Tokie vaikai gali būti labiau linkę į traumas, jie nuolat įsivelia į peštynes, jiems būdingas neapgalvotas, pavojų gyvybei keliantis elgesys.

Kai užauga, šios direktyvos „Negyvenk!" aukos turi polinkį į įvairius susinaikinimo būdus. Jie gali įjunkti į alkoholį, narkotikus, rinktis kriminalinį kelią. Jie jaučiasi nenaudingi, niekam nereikalingi, neverti meilės, tad labai dažnai susimąsto apie savižudybę.

„Nedaryk!"

„Nebėgiok – pargriūsi!", „Neatidaryk lango – peršalsi!", „Nežaisk futbolo – suprakaituosi!" Tokius įspėjimus šios direktyvos aukos girdėjo po šimtą kartų per dieną iš savo pernelyg globėjiškų ir nerimo kamuojamų tėvų. Priesakas „Nedaryk!" reiškia „Nedaryk be manęs, nes aš geriau žinau, kaip reikia daryti!"

Tad galiausiai tokie žmonės, net jau seniai išaugę iš trumpų kelnyčių, labai sunkiai priima savarankiškus sprendimus.

Su motinos pienu perduotas devizas „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – nukirpk!" verčia juos vis „matuoti", ir galiausiai jie taip nė karto ir „nenukerpa". Tokiems žmonėms būdinga atidėlioti net paprasčiausias užduotis, pavyzdžiui, nusipirkti naujus batus ar nueiti į kiną, jau nekalbant apie tokius lemiamus sprendimus, kaip vedybos arba perėjimas į naują darbą.

Nebūk vaikas!"

Ši direktyva puikiai žinoma šeimų vyresnėliams. Vos spėję pasidžiaugti gimusiu jaunesniu broliuku ar sesute, jie sužino, kad dabar jau tapo „visiškai suaugę", todėl turi nusileisti, padėti, viskuo dalintis ir rodyti pavyzdį.

Dažniausiai tokie vaikai užaugę tampa perdėtai atsakingi, jiems būdingi specifiniai sunkumai: jiems sunku atsipalaiduoti, dažniausiai jie draudžia sau malonumus ir užslopina savo „vaikiškus" jausmus bei poreikius, o net jei pasiduoda mažytėms silpnybėms, po to ilgai jaučia kaltę.

Išsilaisvinti nuo užkeikimo

Negalvok", „Nebūk savimi", „Nejausk", „Neišsiskirk iš kitų", „Nepasiek sėkmės"... Vaikystėje gautų paslėptų priesakų sąrašą galima tęsti be galo. Mūsų tėvai, tempiantys savo kompleksų naštą, perdavė juos mums, o jiems perdavė tokie pat kompleksuoti jų tėvai. Jie neišmanė psichologijos teorijų, bet bandė kaip mokėjo išmokyti mus gyventi. Tačiau kaip žinome, išmokyti galima tik to, ką moki pats...

O ar mes, savo ruožtu, auklėdami savo vaikus visada sugebėsime nuspėti, kaip atsilieps mūsų ištartas žodis? Ar mums pavyks savo šeimose sukurti tobulą auklėjimo terpę be direktyvų? Vargu ar tai įmanoma, juk mes esame tik žmonės, ir toli gražu nesame visagaliai...

Tačiau kiekvienas iš mūsų turi teisę pakeisti vaikystėje priimtus nesąmoningus sprendimus, daryti savo pasirinkimus, laisvus nuo tėvų programų, eiti savo keliu. Ir dar – suteikti galimybę rinktis savo kelią savo vaikams, padėti jiems atsikratyti direktyvų, kurias mes patys jiems ir įpiršome.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.