Tokie vaikai greičiau supranta, ko iš jų norima, pirmi pradeda atlikinėti užduotį, nesidairo į kitus, iš karto veikia. Kitiems belieka sekti jų pavyzdžiu, nes jie dar neišmoko galvoti ir patys ieškoti sprendimų arba bijo būti iniciatyvūs, nes jau yra sulaukę kritikos. Lyderiai užkrečia savo entuziazmu, jie dažniau šypsosi, yra savimi patenkinti, bet tik tada, kai kiti jaučiasi komfortiškai jų draugijoje. Tai ne savimeilė, kai žmogus laiko save geriausiu, o visus kitus – kvailiais. Lyderiai moka sudominti, vesti paskui save, o tai garantuoja sėkmę suaugus.
Psichologai tvirtina, kad būsimi lyderiai augo šeimose, kuriose buvo skatinama turėti savo nuomonę. Vėliau tokie žmonės visada kliaunasi savo požiūriu, nepasiduoda aplinkinių įtakai.
Vieni jau nuo vaikystės išsiskiria tarp bendraamžių ir veda paskui save tokius pat mažylius, o kitiems lemta visą gyvenimą eiti paskui kitus. Ar tai reiškia, kad lyderiu galima tik gimti? Žinoma, kad ne. Ne visi gali būti lyderiais (o ir neprivalo), tačiau pabandyti išugdyti bent jau šios savybės užuomazgas mažame žmogutyje būtina, kad jam netektų visą gyvenimą eiti paskui ir būti nuo kitų priklausomu. Tad kaip gi elgtis su vaiku, kad padėtume jam augti pasitikinčiu savimi žmogumi?
Skatinkite jo susidomėjimą pasauliu nuo pat vaikystės
Vaikas jaučiasi atradėju ir nori pasidalinti su jumis savo atradimais (tai gali būti neįprastas akmuo, šakelė, stikliukas, vabalėlis ir t. t.). Jeigu jūs vietoj to, kad pasidžiaugtumėte kartu su juo, apžiūrėtumėte šį daiktą, paklausinėtumėte apie jį ar, priešingai, kažką papasakotumėte, pradėsite vaiką barti dėl išteptų rankų ir drabužių, nuliūdinsite jį ir sugadinsite vienas kitam nuotaiką. Drabužiai išsiplauna, rankos nusiplauna, o štai vaiko noras pažinti pasaulį gali nebesugrįžti. Ateityje tokie vaikai, bijodami padaryti kažką ne taip ir tuo pačiu sukelti tėvų pyktį, nusprendžia nieko nedaryti. Vėliau tai gali atsiliepti norui mokytis.
Pagirkite vaiką už bet kokią pergalę, nes tai padės jam ugdyti pasitikėjimą savimi
Pasiekimai ir jūsų pagyrimai įkvėps vaiką ir ves jį į priekį. Netgi kuklūs pasiekimai verti jūsų pagyrimų ir apkabinimų, kadangi tai, kas jums gali atrodyti nesudėtinga, vaikui yra didelė pergalė, nes jis taip stengėsi!
Nederėtų nuolat priminti nesėkmių ir praleistų galimybių, nes vaikas ir taip jas prisimena ir išgyvena
Vis dėlto, kritikuoti galima ir reikia, tik būtinai kritiką derinkite su patarimais. Kartu išsiaiškinkite, kur vaikas padarė klaidą, paaiškinkite jam, kur jis buvo neteisus, o svarbiausia – patarkite, kaip rasti iš to išeitį. Kai jūs su vaiku aptariate jo nesėkmes ir klaidas, tai neturi atrodyti taip, lyg jūs jį bartumėte. Priešingai, tai turi būti panašu į „darbą su klaidomis", nes neigiamas rezultatas – taip pat rezultatas! Taip vaikas išmoks adekvačiai priimti kritiką, jis sieks ištaisyti situaciją, o ne įsižeis ir užsidarys savyje, galvodamas, kad jis nieko nesugeba.
Rimtai išklausykite, kai vaikas dalijasi su jumis savo svajonėmis, net jeigu jos jums atrodo nerealios ir keistos
Nesijuokite iš vaiko ir nesakykite, kad tai kvailystės ir taip nebūna, nepakirskite jam sparnų. Prisiminkite save vaikystėje. Jūsų vaikas taip pat auga, atsiras naujos svajonės, o dabar leiskite jam pafantazuoti, tegul jis mokosi kelti sau tikslus. O kiek pasaulyje žmonių, kuriems pavyko įgyvendinti savo vaikystės svajonę! Lyderį iš daugumos išskiria dar ir tai, kad jis kelia sau tikslą ir siekia jo, o ne švaisto laiką beviltiškiems svarstymams „O kas, jeigu..."
