Kaip užauginti laimingą vaiką net ir būnant beprotiškai užsiėmusiu mama ar tėčiu

 (6)
"Neturiu laiko", "Labai daug dirbu", "Tas beprotiškas gyvenimo tempas" - taip dažnai teisinamės, kai kalbame apie vaikų auklėjimą ir laiko, dėmesio jiems skyrimą. Tačiau specialistai sako, kad labai svarbu ne kiekybė, o kokybė, tai yra, kaip mes bendraujame tomis akimirkomis, kai būname kartu.Šeimų konsultantės, socialinės darbuotojos dr. Lauros Varžinskienės parengta informacija bus naudinga kiekvienai mamai ir tėčiui.
© Shutterstock nuotr.

Kai vaikai nenori bendrauti su tėvais...

-  Mano vaikas visai su manimi nenori bendrauti, - su ašaromis akyse ir skausmu balse kartą tarė viena mama mano kabinete.

- O kada paskutinį kartą jūs veikėte ką nors, kas jums abiems ir visai šeimai būtų smagu? - paklausiau aš.

Mamos akys išsiplėtė, ašaros nudžiūvo.

-   Neatsimenu...

Ko gero daugelis sutiktų su faktu, kad mūsų vaikai auga kitokiose šeimose, nei augome mes, ar augo mūsų tėvai ar seneliai. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
Rekordinio svorio naujagimė nustebino visko mačiusius medikus
Kūno kalba: kaip suprasti kūdikį be žodžių

Kitokia šeima šiandien ne tik dėl to, kad nedaugelis mūsų turi daugiau nei vieną ar du brolius ar seseris (kai mūsų seneliai augino po 7-12 vaikų), ne tik dėl to, kad daugelis vaikų šiandien pažįsta savo prosenelius, nors anksčiau tai būdavo itin retai, net ne dėl to, kad vis daugiau tėvų pasirenka kitokius vaikų auklėjimo modelius, nei tai darė jų tėvai. 

Šiandieninė šeima  nuo ankstesniųjų kartų skiriasi pirmiausia gyvenimo tempu ir laiko stygiumi. Šeimoms įtemptoje dienotvarkėje vis sunkiau rasti laiko pabuvimui kartu ir pasimėgavimui vienas kitu.

Darbas namuose

Labai dažnai darbo reikalai „įsiveržia" į mūsų namus (juk daug laiko neužtrunka, kol patikrini elektroninį paštą, nes vakare turi ateiti labai svarbus laiškas iš kito pasaulio krašto), atimdami mūsų laisvo laiko iš šeimos.  Panašūs procesai vyksta ir vaikų gyvenime. Pamokos mokykloje, pamokų ruoša, užklasinė veikla beveik nepalieka vaikui laisvo laiko. Neretai ypač vyresniųjų klasių vaikai į namus grįžta ne ką anksčiau nei jų tėvai. 

Tokiu būdu tampa akivaizdu, kad šeimai lieka vis mažiau laiko, kurį ji gali praleisti kartu, o neretai net ir šį iš mūsų atima šiuolaikiniai technikos stebuklai - kompiuteris su internetu, socialiniais tinklais, žaidimais, televizorius, mobilusis telefonas.  Šiuo atveju šeimos nariai tarsi ir būna kartu, bet tuo pačiu kiekvienas atskirai ir laikas šeimoje praleidžiamas tokiu būdu gali būti apibūdinamas kaip nekokybiškas.

Kokybiškas laikas yra toks laikas, kurį mes praleidžiame veikdami kažką, kas yra prasminga vaikams ir tėvams. Tai laikas, kai šeimos nariai iš tiesų geriau pažįsta vienas kitą.
dr. Laura Varžinskienė

Jūs galite paklausti, o kas gi yra kokybiškas laikas šeimoje? Kokybiškas laikas yra toks laikas, kurį mes praleidžiame veikdami kažką, kas yra prasminga vaikams ir tėvams. Tai laikas, kai šeimos nariai iš tiesų geriau pažįsta vienas kitą. Tai laikas, kurį mes praleidžiame kreipdami dėmesį į kitus šeimos narius, dalinamės su jais mintimis ir jausmais, būname ne tik viename kambaryje, bet viename pokalbyje, vienoje veikloje.  

Nenoriu pamokslauti apie tai, kiek daug šiandien mes dirbame ar mažai praleidžiame laiko su vaikais. Nesu iš tų, kurie sako, kad darbas ir tėvystė yra nesuderinami. Pagerinti laiko, praleidžiamo kartu, kokybę galime tiesiog skirdami daugiau dėmesio tam, ką ir taip veikiame kartu ir stengdamiesi išnaudoti tą laiką vienas kitam.

Kasdienės veiklos šeimoje

Kasdienės veiklos šeimoje, kurias mes visi atliekame gali būti smagi ir naudinga patirtis ir suaugusiesiems ir vaikams: apsirengimas ir pasiruošimas išvykti į darbus, mokyklas, darželius, dienos įvykių aptarimas, iškilusios problemos sprendimo ieškojimas, bendravimas su žmonėmis už šeimos ribų, maudymasis, valgymas - tai veiklos, kurių metu mes turime visas galimybes skirti kokybišką laiką savo šeimos nariams, o ypač vaikams. 

Jie vakare skirsime kelias minutes diskusijai su mažesniaisiais vaikais, ką jie rytoj norėtų rengtis, ryte nekils barnių dėl garderobo pasirinkimo, greičiau išsiruošime, o vaikai jausis išgirsti ir suprasti. Pusryčiai, net jei jie trunka 10 minučių, gali būti puikus laikas šeimos nariams pasidalinti naujos dienos planais. Jei vežant vaikus į darbą ar mokyklą klausysimės ne radijo, o vieni kitų - tai gali būti neįkainojamas laikas, kai galima pasikalbėti visomis rūpimomis temomis.  

Susirinkus po dienos darbų ir pasistengus susėsti prie vakarienės stalo ne kiekvienam savo laiku, o visiems kartu ir aptariant dienos įvykius, galime išspręsti daug šeimai rūpimų klausimų: pasidalinti savo dienos įspūdžiais, suplanuoti atostogas ar savaitgalį, o gal tiesiog pasidžiaugti vieni kitais.

Iš laiko, kurį mes leidžiame kartu su šeima, mūsų vaikai išmoksta daug jų gyvenime svarbių dalykų: kai gimsta broliukas ar sesutė, vaikai išmoksta apie gimimą ir rūpinimąsi vieni kitais; šeimoje vaikai išmoksta apie netektis ir kaip su jomis galima susidoroti; stebėdami tėvų bendravimą, mokosi apie santuoką ir tarpusavio santykius;  išmoksta dalintis, ginti savo teises, mylėti kitus asmenis. Iš to, kaip suaugusieji bendrauja su vaikais, jie sužino daug svarbios informacijos apie save. Kai tėvai kasdienėse veiklose gerbia ir vertina vaikus, jie išmoksta vertinti save, įgyja orumo ir savigarbos; kai tėvai jais pasitiki, vaikai mokosi pasitikėti kitais asmenimis.

Štai keletas patarimų, kaip bendravimą ir veikimą kartu šeimoje padaryti kokybiškesniu:

Kai bendraujate su šeimos nariu, žiūrėkite jam ar jai į akis, atidžiai klausykite tai, ką jis ar ji sako ir rodykite nuoširdų susidomėjimą;

Kurkite naujas šeimos tradicijas ir skirkite joms laiko - pavyzdžiui, sekmadienio pirmąją dienos pusę praleiskite gamtoje;

Leiskite laiką kartu atlikdami kasdienius darbus, tegu vakarienės gamyba tampa smagiu visos šeimos įpročiu;

Paskirkite vieną dieną vienam šeimos nariui, tegul jis ar ji nusprendžia, ką šeima tą dieną veiks kartu; tegu kiekvienas šeimos narys retkarčiais turi po tokią dieną;

Žiūrėdami televizorių, visi kartu aptarkite tai, ką matėte;

Grįžę iš darbo pasistenkite išjungti mobilųjį telefoną. Tegul darbas nepavagia laiko skirto šeimai. Jūs to nusipelnėte.

Tai tik keletas patarimų. Naudokitės savo išradingumu, įsiklausykite į savo jausmus ir nepajusite, kaip jūsų šeima taps laimingesne, o vaikai tiesiog nekantraus norėdami su jumis bendrauti.

Straipsnį parengė šeimų konsultantė, socialinė darbuotoja dr. Laura Varžinskienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Mieli tėvai, kada paskutinį kartą atsiprašėte savo vaikų?

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.