Kas yra hiperaktyvus vaikas, ir kaip su juo bendrauti?

Su kokiomis problemomis susiduria hiperaktyvų vaiką auginantys tėvai? Kaip bendrauti ir elgtis su hiperaktyviu vaiku, kad būtų išvengta konfliktų, kaip jį skatinti užsiimti įdomia veikla, ugdytis dėmesingumą, savikontrolę? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - straipsnyje.

Prof. dr. Ona Monkevičienė, Lietuvos edukologijos universitetas.

Su kokiomis problemomis susiduria tėvai, auginantys hiperaktyvius vaikus?

Nuolatinė įtampa ir nuovargis. Hiperaktyvus vaikas nuolat juda, bėgioja, lipa, lenda, čiumpa daiktus, regis, visai netyčia padaro žalos ir pan.

Penkiametis Domas su mama eina iš darželio. Vaikas bėga šaligatviu, šūkauja, mėgdžioja stabdančios mašinos garsą. Labai nutolsta nuo mamos. Artėja prie sankryžos. Mama skuba, jį vejasi, mato, kad nesuspės, ir su siaubu galvoja - ar vaikas sustos, ar nepuls bėgti per gatvę. Prie pat kelio pačiumpa vaiką už rankos. Pereina gatvę. Bando berniuką vestis už rankos. Tačiau vaikas ranką ištraukia ir vėl bėga. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
Paskelbti populiariausi 2014 metų vaikų vardai
Pedagogė apie adaptaciją vaikų darželyje: tėvų jaudulys persiduoda vaikui

Penkerių su puse Nojus namie laksto, dunda, pažadina ką tik užmigusią sesutę. Mergaitė pradeda verkti. Mama ilgai ramina mažylę, prašydama sūnų žaisti ramiau.

Penkiametis Domas žaidžia kieme. Užlenda už kieme stovinčių automobilių. Tuo metu jo mama kalbasi su kaimyne. Staiga jos pamato, kad kaimynas atveda galvą nuleidusį Domą. Pasirodo, šis akmeniu išdaužė jo mašinos žibintą.  

Patyrę tokias situacijas hiperaktyvių vaikų tėvai vėliau negali atsipalaiduoti, pailsėti, atsigauti. Kartais jie neturi galimybės net ramiai pavalgyti, išgerti puodelio kavos. Todėl gyvena įsitempę, pervargsta, neištvėrę bara ar net baudžia vaiką.

Baimė dėl vaiko saugumo. Hiperaktyvus vaikas smalsus, impulsyvus, norintis pažinti, tačiau dažnai tyrinėja ir eksperimentuoja, rizikuodamas savo sveikata.

Ketverių Dovilė pačiumpa dideles žirkles. Dairosi, ką galėtų perkirpti. Pamato laidą, kuriuo veikiantis televizorius įjungtas į rozetę, ir kerpa jį. Pliūpteli liepsna. Žirklės iškrenta mergaitei iš rankų. Prie mergaitės išsigandęs prišoka tėtis. Laimei, mažylė nenukentėjo.

Su hiperaktyviu vaiku tėvams sunku pasirodyti parduotuvėje, visuomeniniame transporte, svečiuose. Vaikas nenustygsta, bėgioja, viską čiumpa. Autobuse ar troleibuse neišsėdi vietoje, lipa ant sėdynių, garsiai šūkauja. Svečiuose tuoj pat prikrečia aibių. Tėvai dažnai girdi, kad vaikas yra neišauklėtas.Prof. Ona Monkevičienė

Kol mama viename kambaryje krūtimi maitina kūdikį, Nojus, suradęs degtukus, vaikų kambaryje uždega mažylės vystyklus. Vaikas žino, kad didelė liepsna - negerai. Bando ją užgesinti, bet nepavyksta. Tada įkiša galvą pro duris į mamos kambarį ir praneša „Dega". Sekundę kitą mama nesusigaudo, kas vyksta, bet staiga pašoka, įbėga į vaikų kambarį ir mato liepsnojančius vystyklus. Mama čiumpa vaiko lovelės užtiesalą ir užgesina ugnį.

Keturmetės Dovilės mama serga. Jos temperatūra labai aukšta. Mama išgeria vaistų ir nueina pagulėti. Paprašo Dovilės žaisti namuose. Mergaitei greitai pabosta žaisti vienai. Ji tyliai pasistato kėdę prie durų, pasilipa ant jos ir atsuka spynos užraktą. Po to atsidaro duris ir pusplikė išbėga į pirmojo sniego nubalintą kiemą. Mama keliasi iš lovos, susiranda vaiką, vėl prašo būti namie. Bet mergaitė pabėga dar du kartus. 

Augindami hiperaktyvų vaiką, tėvai nuolat baiminasi dėl jo saugumo. Vaiko nė minutei negalima išleisti iš akių. Jis dažnai griūva, nusibrozdina, ką nors nuverčia, nukrinta, smalsaudamas neatsargiai elgiasi su daiktais ir pan.

Nepabaigiamas skalbimas, tvarkymas, valymas... Hiperaktyvūs vaikai greičiau išsipurvina bei sutepa drabužėlius. Kartais juos tenka keisti keletą kartų per dieną. Norint vaiką iš darželio parsivesti tvarkingai apsirengusį, reikia jam atnešti kitą aprangos komplektą. Be to, dėl netikslingų judesių vaikas dažniau ką nors išpila, numeta, sudaužo. Žaisdamas jis ant grindų išverčia daugybę žaislų, tačiau niekada pats jų nesutvarko.

Domas su tėčiu keliauja į darželį. Vaikas eidamas braukia ranka per tvoras. Kol jie pasiekia darželį, vaiko ranka ne tik dulkėta, purvina, bet ir pažaliavusi. Auklėtojai gali atrodyti, kad vaikas yra neprausiamas.

Dovilė su močiute ruošiasi eiti į koncertą. Pasipuošusi mergaitė striksi kieme. Staiga visu ūgiu griūna į purviną balą. Atsistoja, o nuo drabužių varva purvas.

Taigi, tėvai, augindami tokius vaikus, žymiai daugiau laiko turi skirti tvarkymuisi, vaiko prausimui bei maudymui, išmėtytų daiktų bei žaislų surinkimui ir kt.

Nusivylimas dėl laukiamo veiklos rezultato. Tėvai jaučia, kad vaikas protingas, kūrybiškas, tačiau turiningų ir pabaigtų darbelių iš jo nesulaukia. Daugelis jo piešinių neatlikti iki galo - tik pabraukymai, dėmės, teplionės. Vaikas negali ilgesnį laiką susikoncentruoti ties kruopštumo reikalaujančia veikla.

Domas spalvina piešinį pratybų knygelėje. Linijos retos, „išeina už kontūro", vaikas neuždažo viso ploto. Vaikas pakeičia kelias spalvas, todėl piešinėlis - išraiškingas. Tačiau tėvai norėtų, kad vaikas spalvindamas neperžengtų kontūro ir taip rengtųsi mokytis rašyti.

Nojus klijuoja spalvotus skrituliukus, kvadratėlius, stačiakampius ant popieriaus lapo. Klijais išteplioja popierių, klijuojamas geometrines figūrėles suglamžo, aplanksto kraštus.

Tėvai mato, kad vaiko bendraamžiai darbelius atlieka dailiau, tiksliau, todėl jaudinasi, ar mažyliui seksis mokykloje mokytis rašyti bei atlikti kitą tikslių rankos judesių bei kantrybės reikalaujančią veiklą.

Neklusnumas.Hiperaktyvų vaiką galima greitai sujaudinti, jis smarkiai užsiplieskia bei sunkiai kontroliuoja emocijas. Toks vaikas gali priešgyniauti ne tik bendraamžiams, bet ir suaugusiems. Baramas, baudžiamas dažniausiai tik dar labiau užsispiria. Susikalbėti su vaiku galima tik aiškinantis geranoriškai, ramiai, taikiai.

Pamačiusi, kad Ignas vėl išmėtė ką tik sutvarkytus žaislus, mama liepė tučtuojau juos surinkti. Ignas užsispyrė ir nepajudėjo iš vietos. Išvargusi, kantrybės netekusi mama nusprendė diržu priversti vaiką paklusti. Tačiau greitai suprato, kad tai nepadės - vaikas verkė, bet nė neketino paklusti. Daugiau mama niekada nebandė bausti vaiko fizinėmis bausmėmis.

Hiperaktyvūs vaikai supykę draugams, broliams, sesėms suduoda dažniau nei kiti vaikai, nors tikrai nėra nei agresyvesni, nei piktesni. Jie tiesiog sunkiau kontroliuoja emocijas. Jei tėvai hiperaktyvų vaiką muša, situacija dar pablogėja, nes tokiu atveju vaikas kitiems suduoda dažniau ir stipriau.

Hiperkatyvūs vaikai nėra agresyvesni, jie dažniau mušasi todėl, kad nemoka kontroliuoti savo emocijų.
Shutterstock nuotr.

Bejėgiškumas.Su hiperaktyviu vaiku tėvams sunku pasirodyti parduotuvėje, visuomeniniame transporte, svečiuose. Vaikas nenustygsta, bėgioja, viską čiumpa. Parduotuvėje jis nori pamatyto spalvingesnį daiktą, ima prekes, jas nuverčia, reikalauja pirkti. Autobuse ar troleibuse neišsėdi vietoje, lipa ant sėdynių, garsiai šūkauja. Svečiuose tuoj pat prikrečia aibių. Tėvai dažnai girdi, kad vaikas yra neišauklėtas. Pasigirsta siūlymų su juo elgtis griežčiau, išperti kailį. Tėvai jaučiasi kaltinami dėl netinkamo vaiko auklėjimo, o kartais juos pačius apima bejėgiškumas, kankina abejonės „O gal iš tiesų mes nemokame jo auklėti?". Tai mažina ryžtą bandyti suvaldyti situaciją.

Kaip „suvaldyti" hiperaktyvų vaiką?

Svarbu mokytis atskirti neklusnumą nuo problemų, kurios kyla dėl hiperaktyvumo sindromo. Daugelis tėvų, auginančių hiperaktyvų vaiką, intuityviai skiria, koks jo elgesys sietinas su vaiko turimomis problemomis, o koks yra paprasčiausias neklusnumas. Pavyzdžiui, paprašius surinkti išmėtytus žaislus, įprastas hiperaktyvaus vaiko elgesys būtų toks: jis geranoriškai imtųsi darbo, tačiau kelis žaislus padėjęs į vietą, vėl susidomėtų kuriuo nors iš žaislų ir pradėtų su juo žaisti, arba tvarkymasis jam labai greitai atsibostų ir jis mestų darbą. Be to, jei žaislų būtų išmėtyta nedaug, vaikas tvarkytųsi noriau, jei daug - jį gąsdintų numanomo darbo kiekis ir tvarkytis gal net nepradėtų. Tokį vaiko elgesį tiesiogiai lemia hiperaktyvumo sindromas.

Kita vertus, hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti, greitai išmoksta manipuliuoti suaugusiųjų supratingumu bei atlaidumu. Hiperaktyvus vaikas, nenorėdamas tvarkytis, gali nepaklusti - jis net nepabando bent vieno žaisliuko padėti į vietą, stovi ar sėdi nepatenkinta veido mina arba atvirai atsikalbinėja. Toks elgesys nėra vien hiperaktyvumo pasekmė. Šiuo atveju reiškiasi vaiko neklusnumas. Todėl su vaiku reikėtų elgtis kitaip, nei tuomet, kai jis meta tvarkytis, nes negali ilgai atlikti monotoniškos veiklos ar impulsyviai susidomi kokiu nors žaislu.

Kokios klaidos daromos, auginant hiperaktyvius vaikus?

Vieni tėvai iš hiperaktyvaus vaiko tikisi elgesio, būdingo savireguliacijos bei savikontrolės problemų neturintiems jo bendraamžiais, todėl labai dažnai atžalos elgesį interpretuoja kaip neklusnumą ir vaiką baudžia. Tai skatina vaiką priešintis, taip sukeliant dar daugiau elgesio problemų.

Hiperaktyvūs vaikai yra labai judrūs, impulsyvūs, nedėmesingi, tėvai turi daug sunkumų juos augindami bei ugdydami. Jie patiria nuolatinę įtampą ir nuovargį, baiminasi dėl vaiko saugumo, jaučiasi bejėgiai susidūrę su jo neklusnumu ir kt. Nusivylę visomis auklėjimo priemonėmis, tėvai dažniau tokį vaiką baudžia, taip sukedami priešišką jo elgesį.Prof. Ona Monkevičienė

Kiti tėvai net aiškų vaiko neklusnumą, manipuliavimą savo negebėjimu ką nors daryti supranta kaip neišvengiamas hiperaktyvumo pasekmes. Todėl vaikui netaikomos jokios priemonės, galinčios sudrausminti. Vaikui formuojasi supratimas, kad jam viskas leidžiama, nes jis yra kitoks. Šie bruožai gali įsitvirtinti ir labai apsunkinti bendravimą su vaiku. Kartais tėvai tiesiog pavargsta nuo komplikuotų paieškų, kaip elgtis su vaiku, ir leidžia įvykiams klostytis savaime. Taigi nustojama vaiką auklėti. Kokių rezultatų galime tikėtis tuomet?

Abu paminėti bendravimo su hiperaktyviu vaiku būdai nėra derami. Tėvai kiekvienoje situacijoje turėtų įvertinti, ar vaikas nepajėgė pasielgti tinkamai dėl jam būdingų savybių, ar dėl neklusnumo.

Jei vaikas netinkamai pasielgė dėl hiperaktyvumo sindromo, jam turi būti suteikta pagalba, parama.

Pavyzdžiui, paprašytas sutvarkyti žaislus, vaikas energingai ėmėsi veiklos, bet greitai tapo vangus, nusiminė, pradėjo sėdiniuoti. Aišku, kad jam per sunku sutvarkyti visus žaislus. Tuomet galima vaiką pagirti, pasiūlant pagalbą: „Šaunu, tu pasistengei ir dalį žaislų sudėliojai į vietas. Dabar aš tau padėsiu ir mes abu greitai pabaigsime tvarkytis".Šiuo atveju svarbu tvarkytis kartu su vaiku, o ne viską daryti už jį. Tvarkymąsi galima paversti žaismingu procesu: „Kur gyvena kiškutis? Strykt, ir užšoko ant lentynos. O kur mašinų garažas? Suvažiuoja visos mašinos. „Labanakt", - sako greitoji pagalba. „Labanakt", - sako raudonasis automobiliukas".

Jei vaikas nepradeda tvarkytis, nes žaislų išmėtyta daug ir jį slegia ilgo monotoniško darbo nuojauta, galime pasakyti: „Ignai, pradėk tvarkyti žaislus. Netrukus aš baigsiu plauti indus ir tau padėsiu". Tai turėtų paskatinti vaiką pradėti tvarkytis. Tačiau savo žodį turime ištesėti ir greitai prisijungti prie žaislus tvarkančio vaiko.

Jei vaikas netinkamai elgiasi dėl neklusnumo, turi būti taikomi visi įprasti būdai jam įveikti.

Tarkime, paprašytas susitvarkyti žaislus, vaikas aiškiai priešinasi ir siekia, kad viską už jį padarytų tėvai. Tuomet galima pasiūlyti jam pasirinkimą: „Ignai, jei tu dabar pradėsi tvarkyti žaislus pats, netrukus aš tau padėsiu. Mes greitai susitvarkysime ir liks laiko pažiūrėti filmuką. Jei tu nepradėsi tvarkyti žaislų dabar pats, aš tau nepadėsiu. Tu turėsi juos tvarkyti vienas. Tuomet filmukui laiko nebeliks". Tai gali paskatinti vaiką pradėti tvarkytis.

Kai pastebime, kad vaikas priešinasi mūsų prašymams, taisyklėms, tvarkai, galima su juo nuoširdžiai pasikalbėti, kodėl svarbu elgtis taip, kaip prašome. Pavyzdžiui, vaikas vakare nori žiūrėti televizorių ir nepaklūsta raginimui eiti miegoti. Galime pasikalbėti su juo apie tai, kad miegodamas jis auga, stiprėja, išsimiegojęs būna linksmesnis, jam geriau sekasi susikaupti ir kt. Hiperaktyvūs vaikai paprastai įsiklauso į aiškinimus ir nuoširdžiai bando elgtis tinkamai.

Svarbu sukurti saugią namų aplinką, pašalinti netinkamą elgesį skatinančias priežastis.

Kadangi hiperaktyvus vaikas dūksta, laksto, bėgioja, karstosi, grindys niekur namuose neturi būti slidžios, reikėtų vengti aštrių baldų kampų, greitai virstančių ar galinčių nukristi daiktų. Spintos, spintelės, komodos, kuriose laikomi vertingi daiktai, turėtų būti rakinamos. Vaikui prieinamose vietose negalima laikyti buitinių cheminių medžiagų, vaistų ir kt. Elektros lizdams būtini kištukai. Taip išvengsime vaiko traumų ir neprarasime mums brangių daiktų. Be to, nereikės patirti neigiamų emocijų, kad vaikas vėl kažką numetė, sudaužė ir pan.

Renkantis poilsio formas taip reikėtų pagalvoti, kada kils mažiau rūpesčių. Iškyla į gamtą (pavyzdžiui, miško aikštelę, pievelę) suteiks progą pailsėti, nes hiperaktyvus vaikas galės laisvai, be ypatingos priežiūros palakstyti, padūkti. O štai ilgesnė kelionė visuomeniniu transportu gali gerokai apkarsti tiek vaikui, tiek tėvams.

Hiperaktyvus vaikas daug bėgioja, juda, karstosi, dūksta.
Shutterstock nuotr.

Namuose verta stebėti, kokios situacijos išprovokuoja netinkamą hiperaktyvaus vaiko elgesį ir stengtis jų vengti. Pavyzdžiui, vaikas nemėgsta drabužių su daugybe sagų, batų su raišteliais, nes hiperkinezės trukdo greitai ir tvarkingai apsirengti, apsiauti batus. Keiskime vaiko aprangą bei avalynę, kad jis galėtų savarankiškiau susitvarkyti pats.

Pateikime dar vieną pavyzdį. Hiperaktyvaus vaiko savybė žaisti su daugybe žaislų bei juos chaotiškai išmėtyti erzina jo sesutę, kuri mėgsta juos tvarkingai sudėlioti, išrikiuoti. Vaikai dėl to dažnai susipyksta, susipeša. Bandykime namuose rasti du atskirus kampelius vaikų žaislams: vieną - hiperaktyviam vaikui, kitą - jo broliui ar seseriai.

Hiperaktyvūs vaikai dažnai taip įsiaudrina, kad negali ramiai pavalgyti, ilgai neužmiega, vartosi lovoje. Keliolika minučių prieš valgį ar miegą galima jam paleisti raminančią muziką. Muzika vaiką nuramina, pagerėja jo apetitas, sumažėja blaškymasis. Prieš miegą tinka vaikui padainuoti, paskaityti.

Hiperaktyvaus vaiko elgesio reguliavimui svarbios ne „stop" komandos, bet į tinkamą veiklą orientuojantys pasiūlymai, nuorodos.

Pastebėkime, ką iš mūsų, tėvų, girdi hiperaktyvus vaikas: „Liaukis triukšmavęs", „Nebėgiok, nugriūsi ir užsigausi", „Pasėdėk ramiai", „Neskriausk broliuko". Tai yra taip vadinamos „stop" komandos. Jos vaikui nusako, ko jis neturi daryti. Tačiau nepadeda suprasti, ką daryti jis turi. Pavyzdžiui, pamatę, kad vaikas nori pajudėti ir pradeda nesaugiai bėgioti, galime pasiūlyti - „Gali palaipioti karstykle" (jei tik yra galimybė, namuose reikėtų įrengti saugią karstyklę, suteikiančią galimybę pajudėti), arba „Apsirenk, eisime pabėgioti į kiemą".

Dažniau galime vaikams pasiūlyti piešti, lipdyti, pavartyti knygutes, atlikti užduotėles pratybų knygelėse. Tokią veiklą patys vaikai renkasi rečiau. Jei reikia, turime būti pasirengę vaikui padėti. Jau vien suaugusiojo buvimas greta, dėmesys jo darbeliui, pagyrimas padeda vaikui susikoncentruoti, ilgiau pasėdėti prie vienos veiklos, sukurti sudėtingesnį, gražesnį piešinį ar lipdinį, kuriuo džiaugiasi ir patys mažylis. Pavyzdžiui, ruošdami valgį, į virtuvę galime pakviesti ir hiperaktyvų vaiką, pasiūlyti jam atlikti kantrybės reikalaujantį kūrybinį darbelį. Taip vienu metu nuveiksime du darbus ir vaikui nereiks skirti papildomo mūsų laiko.

Hiperaktyvų vaiką auginantys tėvai greitai išmoksta atpažinti vaiko būsenas, kai jis nėra įsitraukęs į veiklą, o tik vaikštinėja, dairinėjasi, rausiasi, jaukia, jo judesiai ir veiksmai betiksliai. Tuomet svarbu sustabdyti vaiką ir pasiteirauti: „Ko ieškai?". Vaikas dažniausiai ir pats to nežino. Tuomet jam siūloma „Pagalvok, ką norėtum veikti? Kas tau būtų įdomu?". Su vaiku kalbamasi tol, kol jam pačiam šauna į galvą gerų sumanymų tolimesnei veiklai ar žaidimams arba tų idėjų pasiūlo tėvai.

Jeigu vaikas pradeda žaisti per daug agresyviai ar pavojingai, galima įsitraukti į jo žaidimus kaip partneriui ir pakreipti juos taikesne linkme. Pavyzdžiui, vaikas žaidžia kautynes su kardu ir pačiupęs pagalį neatsargiai skeryčiojasi aplink. Galima tapti kitu kovotoju ir pasiūlyti sugalvoti taisykles, kaip bus kovojama. Po kurio laiko galima pasiūlyti pasirašyti taikos sutartį ir suorganizuoti puotą. Taip netiesiogiai nukreipsime vaiką nuo pavojingų veiksmų.

Tėvams svarbu pasirūpinti savimi

Hiperaktyvaus vaiko auginimas pilnas iššūkių, įtampos, nerimo. Tai sekina tėvų jėgas, jie pervargsta tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tėvams taip pat reikia atokvėpio. Jie galėtų tartis su seneliais ar kitais giminaičiais, kad pastarieji bent kartą per savaitę paimtų vaiką pagloboti, leisdami tėvams atsipūsti. Pailsėję tėvai turėtų daugiau entuziazmo ir ištvermės tvarkytis su hiperaktyviu vaiku.

Aplinkiniai taip pat galėtų padėti tėvams viešose vietose, kai vaikas elgiasi netinkamai. Viešajame transporte galima pakalbinti vaiką, kuo nors sudominti, kad jis ramiau sėdėtų savo vietoje. Poliklinikoje - užleisti eilę, kad vaikui su tėvais nereikėtų ilgai laukti. Kuo ilgiau hiperaktyvus vaikas turi laukti, tuo triukšmingesnis, neramesnis jis darosi. Žaidimų aikštelėje, parke, kai hiperaktyvus vaikas žaidžia su kitais vaikais, galima stebėti vaikų santykius ir laiku užbėgti problemoms už akių.

Tinkamai bendraujant su hiperaktyviu vaiku galima lengviau įveikti visus iššūkius. Nors jų, žinoma, bus daug ir įvairių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis