Kiek vaikui reikia drausmės, kad jis užaugtų nekompleksuotas

 (38)
Viena dažniausių į psichologus besikreipiančių tėvų problemų yra nesugebėjimas susitvarkyti su savo vaiku arba dažniausiai jų pačių žodžiais tariant: "neberadimas priemonės, kurią naudojant būtų galima susitvarkyti su vaiku".
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Perkrauti informacija tėvai sutrinka, kaip reikia auginti vaiką? Su meile, reikia duoti rinktis, su vaiku reikia tartis ir dar milijonas „taisyklių", kurių pilnas internetas, knygos ir kaimynų lūpos.

Ypač jauniems, pirmą vaiką auginantiems tėvams nuo tokios informacijos gausos suformuojamas ne visai teisingas vaikų ir tėvų santykių modelis, vaiko auklėjimo stilius.

Kas atsitiko, kad šiandien tiek daug informacijos apie vaiko drausminimą be fizinių bausmių ir griežtos disciplinos? Ar „beržinės košės era" padarė tiek daug žalos, kad apie ją reikia tiek daug kalbėti ir iš pagrindų keisti, ar staiga ėmė gimti „kitokie vaikai", kuriuos reikia kitaip auklėti? Ar taip, kaip buvo perlenkta lazda su „beržine koše", dabar nėra perlenkiama lazda su nuolatinėmis derybomis su vaiku ir per didele perduota atsakomybe vaikui?

Vienareikšmiškai „beržinė košė", kaip ir bet kokia kita smurto prieš vaiką forma, nesvarbu - fizinė (pvz., mušimas) ar psichologinė (pvz. įžeidinėjimas, menkinimas) yra netoleruotina ir neleistina.

Tačiau auginant vaiką su nuolatinėmis derybos ir įsigilinant į jo norus bei jausmus, turi būti aiški disciplina, drausmė ir nustatytos konkrečios ribos. Auginti vaiką be disciplinos yra tarsi kepti pyragą lėkštėje - būtų naivu tikėtis, kad jis savaime iškeps gražios keturkampio formos ir dailiai iškilęs. Tėvų nustatytos ribos ir konkrečios taisyklės vaikui reikalingos kaip ta kepimo forma skystai tešlai.

- Jonuk (3 m.), leisk mergaitėms praeiti pro tiltelį ir patrauk virvę, jos visos laukia.

- Ne.

- Mergaitės praeis ir tu vėl galėsi uždaryti kelią virve.

- Ne.

- Chi, chi, Jonuk, būk geras, mergaitės irgi nori. Chi, chi. (Mamai nepatogu prieš kitas mamas).

- Ne, neleisiu.

Mama ir toliau bando derėtis su Jonuku, tačiau nesėkmingai. Jonukui labai patinka, kad visi sutelkę dėmesį į jį ir kantriai laukia, o mamos derybos leidžia jam pasijausti kontroliuojančiam situaciją. Aplink stovinčios mamos galiausiai ima įkalbinėti savo dukras eiti prie kitų sūpynių, nes akivaizdu, kad situacija su virve ir Jonuku dar greit nepasikeis (jeigu išvis pasikeis).

Kas atsitiko su Jonuku ir jo mama? Mama nusprendžia derėtis, tačiau nėra tvirta ir nusibrėžusi ribos, kiek ilgai derėsis. Jonukas šioje situacijoje yra kategoriškas ir tvirtas, jis aiškiai žino, ko nori, yra užsibrėžęs tikslą ir kryptingai jo laikosi. Jo motyvaciją sustiprina mamos prašymai - „jeigu taip labai mergaitėms norisi pereiti per tiltelį, reiškia man dar labiau reikia joms neleisti to padaryti". Taigi, kas vadovauja šioje situacijoje - Jonukas ar mama? Jonukas nepasidavė mamos prašymams, o ir mergaitės nuėjo žaisti kitur, taip ir nepraėjusios pro jo padarytą užkardą. Tai santykis vaikas - vaikui, kur lemiamą balsą tarė Jonukas. Bet kas atsitiko su trejų metukų Jonuku? Ar mama, savo vaikui norėdama gero, padarė gera? Jonukas liko vienas su virve rankose ir klausiamai žvelgdamas į savo raustelėjusiais skruostais vis dar nepatogiai kikenančią mamą.

Šiandien visur girdėdami apie derybas su vaikais, tėveliai ne iki galo supranta ir įvertina situaciją. Derybų su vaikais temose dažnai, kaip savaime suprantamą dalyką palieka neaprašytą - discipliną.

Vienareikšmiškai su vaiku reikia tartis ir derėtis, privaloma išklausyti jo nuomonę, tačiau galiausiai vaikas turi žinoti, kad vis dėlto „paradui" vadovauja mama ir tėtis.

Auginti vaiką be disciplinos yra tarsi kepti pyragą lėkštėje - būtų naivu tikėtis, kad jis savaime iškeps gražios keturkampio formos ir dailiai iškilęs.
Psichologė Karolina GURSKIENĖ

Vaikas nesijaus saugus, jeigu jam bus užkraunama per didelė atsakomybė dėl bendrų šeimos sprendimų, nors tėvams ir atrodys, kad tai tarimasis, leidimas vaikui dalyvauti svarbiuose šeimos sprendimuose. Vaikas nesijaus saugus, jeigu jam bus visada leidžiama rinktis - kartais jam tiesiog reikia žinoti, kad yra taip ir ne kitaip.

Vaikui reikia žinoti, kad iškilus sunkumams mama ir tėtis visada žinos ir pasakys kaip elgtis, nelaukdami jo pamąstymų ar sprendimų. Derybos vienareikšmiškai reikalingos, jos lavina vaiko gebėjimą laviruoti ir racionaliai siekti užsibrėžto tikslo, tačiau jos turėtų turėti aiškias ribas.

Trejų - keturių metukų vaikas jau gana aiškiai supranta, ką reiškia tartis, jis geba derėtis, kažką siūlyti mainais, lygiai taip pat kaip jis sugeba ginčytis. Ar kasdieninėse situacijose vaikas su Jumis tarsis ar ginčysis, priklauso nuo Jūsų pačių.

Jeigu niekaip neišeina susitarti su trejų metukų Jonuku ir nusprendžiama „ai, tegul, išaugs", kai Jonukui bus trylika, tai padaryti bus dar sunkiau, nebent ir tada jis „ai, išaugs". Skirtumas tik tas, kad Jonukas, pripratęs ginčytis, neims ir probleminėse situacijose staiga nepradės tartis.

Nuoširdžiai linkiu atrasti tą aukso vidurį - kad vaikui netrūktų nei draugės, nei mamos. Juk tokia didelė dovana turėti jas abi!

Psichologė Karolina Gurskienė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?