Knygas skaitanti 3 m. Austėja stebina neeiliniais gebėjimais FOTO

 (96)
Kai vilnietė Irma Norkūnienė (27) su savo trejų metų dukrele Austėja nueina į parduotuvę, ir mažylė ima skaityti prekių etiketes ir reklamas, aplinkiniai nustebę atsisuka: „Ji ką, skaityti moka?". Tada mamai telieka patvirtinti, kad iš tiesų jos dukrytė neįprastai anksti išmoko skaityti.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmieji mokslai - mamos pilve

Mama Irma juokaudama sako, kad jos Austėja mokslus krimsti pradėjo dar mamos pilve. Mat nėštumo metu moteris įstojo studijuoti į magistrantūrą, ir į paskaitas eidavo jau dviese - ji ir pilvelio gyventoja. „Mėgstu skaityti garsiai, ypač, kai mokausi, todėl visai gali būti, kad "prisiskaičiau", - juokiasi moteris, kalbėdama apie savo pirmagimės dukrytės neįprastai anksti gimusį pomėgį skaityti. Gimus Austėjai, ji bandė jau nuo kelių mėnesių skaityti mažylei pasakas, tačiau ši skaitymu nesidomėjo, jai labiau rūpėjo palamdyti knygų puslapius, tad jauna mama atidėjo pasakėlių skaitymą vėlesniam laikui.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip iš piešinio suprasti vaiko emocijas ir savijautą?

Kruopos dydžio gumbelis apvertė jaunos mamos gyvenimą

Po pertraukos, kai Austėjai dar nebuvo suėję vieneri metukai, ji pati pradėjo nešti knygutes ir baksnoti jose pirštuku, taip tarsi prašydama: „Mama, paskaityk!". Taip ir prasidėjo mažylės pažintis su knygomis.


Austėja skaito mylimam meškinui. Asmeninio archyvo nuotr.

M ir A yra MA, o MA ir MA yra MAMA

„Austėjai labai patikdavo, kai aš jai skaitydavau knygeles. Netrukus ji pradėjo klausinėti, kaip vadinasi viena ar kita raidė. Aš atsakydavau. Kai dukrytei buvo dveji metukai, ji jau mokėjo visą abėcėlę. Išmoko natūraliai, nepirkom jokios specialios abėcėlės, tiesiog ji besdavo pirštuku į kokią nors raidę, klausdama, kokia čia, ir aš jai atsakydavau. Tada po kiek laiko paklausiu jos to paties, ji atsako.

Tada pasiūliau jai žaidžiant pasimokyti skaityti skiemenukais" - pasakoja mama Irma. - Tiesiog užrašydavau popieriuje skiemenis iš priebalsio ir balsio - KA, MA, SA ir panašiai. Taip ir žaidėm. Kartą pasiūliau jai ateiti prie kompiuterio, nes juo rašyti yra daugiau galimybių. Būdavo, parašau vieną skiemenuką, kurį ji jau moka, šalia - kitą. Taip savaime išėjo, kad ji pradėjo skaityti žodelius. Iš pradžių dviejų skiemenų, tada ilgesnius. Dabar ji perskaito ir ilgus žodžius, ir sudėtingus sakinius. Taip, tam skyrėme daug laiko, tačiau tai nebuvo prievarta, kad „ateik, dabar mokysimės skaityti", tai buvo tiesiog smagus laiko leidimas".

Knygos įdomesnės už lėles

Supratusi, kad moka „prakalbinti raides", mažylė tuo niekaip negalėjo atsidžiaugti - skaitė viską ir visur. „Einame gatve, ji mato visokias iškabas, užrašus, ir juos skaito. Tai jai yra „kažkas"! Labai dažnai parduotuvėse ji skaito, kas užrašyta etiketėse. Tada aplinkiniai stebisi: „Ar ji tikrai moka skaityti?". Kai patvirtinu, reakcija būna didžiulė - žmonės ima stebėtis.

Ji yra tokia mergaitė, kuri vietoj to, kad žaistų su lėlėmis,visada rinkdavosi knygutes. Labai mėgsta spręsti visokias užduotėles, nespėjam pirkti tokių knygelių. Ji gali valandų valandas prie jų praleisti. Dabar perkame jau skirtas šešiamečiams, nes visos kitos yra per lengvos", - pasakoja mama Irma.


Šį laišką Austėja parašė specialiai mums. Kaip sako mama, ji garsiai taria žodį ir tada jį užrašo. Asmeninio archyvo nuotr.

Iki trejų su puse metų Austėja augo namuose, tada išėjo į vaikų darželį, kur puikiai pritapo ir labai mėgsta eiti. Mažylė moka skaičiuoti iki šimto, sudėti ir atimti mintyse iki penkių, tačiau vis dėl to labiau negu matematika jai patinka skaitymas ir rašymas.

Šiandien Austėjai - treji metai ir dešimt mėnesių. Ji neužsikirsdama perskaito ir tokius sakinius kaip "Trys karaliai - tarpušvenčio pabaiga", pati su užsidegimu skaito pasakų knygeles.

Pedagogės talentas - įgimtas

Klausantis Irmos atrodo, kad ji turi įgimtą pedagogės talentą, nors jos pačios pasirinkta specialybė nė iš tolo į tai nepanaši. „Ne, nesu mokytoja. Gal ir norėjau ja tapti, bet mano mama, mokytoja, atkalbėjo. Suprantu, kad kiekvienai mamai jos vaikas atrodo nuostabiausias ir geriausias, tačiau labai džiaugiuosi, kad dukrytė skaitymu domisi pati, niekieno neverčiama. Visi sako, kad tai išskirtinis atvejis. Kai Austėja pradėjo lankyti darželį, tai ir auklėtojos maloniai nustebo, kad mūsų vaikas ir skaityti, ir rašyti moka. Ji turi išskirtinių gabumų.

Darželio grupėje - trejų ir ketverių metų vaikai, jie daugiausiai žaidžia, šoka, dainuoja, mokytis iš pratybų jiems dar per anksti. Vos grįžusi namo Austėja ima knygutes, daro užduotėles, skaito. Ir taip kiekvieną vakarą. Niekieno neskatinama ji pati labai tuo domisi. Kol ji nori, nedraudžiam" - sako jauna mama.


Mama Irma pasakoja, kad trejų Austėja gali valandų valandas praleisti su knygomis. Asmeninio archyvo nuotr.

„O ką ji veiks pirmoje klasėje?"

Tokį klausimą Austėjos mama girdi tikrai dažnai. Ji ir pati šiek tiek nerimauja dėl to.

„Juk gali būti taip, kad nueis į mokyklą, seniai mokėdama skaityti ir rašyti, ir tai jos nemotyvuos, ji nedės pastangų į tobulėjimą. Toji ateitis kelia man daug klausimų. Svarstau galimybę leisti dukrytę į pirmą klasę ne septynerių, o šešerių metų.

Būtų įdomu paskaityti specialistų nuomonių, kaip toliau ugdyti gabų vaiką, nes iki šiol neskaičiau tokių patarimų. Tiesą sakant, tuo dar nesidomėjau, nesikonsultavau su niekuo, nenorėdama atrodyti savo vaiką pervertinančia mama.

Žinau, kad mažiems vaikams labai greitai praeina susidomėjimas. Dabar, kol ji pati nori, neribojam jos pomėgio. Nors nežinau, tai blogai ar gerai" - sako pašnekovė.




Kas vakarą trimetė savo noru imasi spręsti įvairias užduotėlių knygas. Savo amžiaus vaikų knygos visos jau "perkrimstos", tad dabar mama perka skirtąsias šešiamečiams. Asmeninio archyvo nuotr.

Specialisto komentaras

Konsultuoja ikimokyklinio ugdymo pedagogė, vaikų lopšelio darželio „Žemyna" direktorė Jolanta Danilevičienė.

Negalima slopinti vaiko iniciatyvos

Tai, kad trejų metų vaikas ne tik domisi raidėmis, jas išmoksta, bet ir ima jas jungti į skiemenis bei išmoksta skaityti, yra labai retas atvejis. Tokių vaikų pasitaiko, bet nedažnai. Tai priklauso nuo vaiko pažintinių gebėjimų, kiek jis sugeba ir nori tyrinėti bei pažinti pasaulį.

Pirma mano reakcija į šią istoriją - jokiais būdais negalima slopinti tokio vaiko noro. Jei jį sustabdysi, neatsakysi į klausimus, uždrausi skaityti, tai bus vaiko norų nepaisymas ir jo ignoravimas. Juk taip vaikas elgiasi nevalingai, jis nežino, kad dabar „reikia" ar „nereikia" to daryti. Jis tiesiog toks yra.

Gabių vaikų bruožai

Svarbiausia yra tai, kad gabus vaikas ne tik domisi ir klausinėja, bet ir įsisavina tai, kas jam sakoma. Vaikai yra smalsūs ir jiems įdomūs įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, šešiametis labai domisi enciklopedinėmis žiniomis, susidomėjęs klausia, kas yra tas perlas, ir kodėl jis kriauklėje. Bet jam tai įdomu tik tą akimirką, ilgiau neužsilieka galvoje, ir jei po penkių dienų paklausi apie perlą, jis jau bus išvis tai pamiršęs. Gabūs vaikai kitokie - jiems įdomu, ir jie įsisavina tą informaciją. Tokių vaikų nėra daug.

Pavyzdžiui, būna, mama sako: „mano dviejų metų vaikas moka skaičiuoti", tačiau neretai jis skaičiuoja automatiškai, garsiniu būdu, išmokęs kaip eilėraštį. Jei paprašysi paskaičiuoti nuo penkių iki aštuonių, jis susipainios ir vėl skaičiuos iš pradžių „vienas, du, trys, keturi.." Jis skaičiuoja nesąmoningai. Visi vaikai yra smalsūs, daug klausinėja, tačiau apie vaiko gabumus galima spręsti iš to, kiek informacijos jie įsisavina.

Svarbu - neperspausti vaiko

Gabių vaikų tėvai pastebi, kad ateina toks amžiaus tarpsnis, kai vaikams, kuriems buvo viskas labai įdomu, staiga pasidaro niekas neįdomu. Jie sukaupia per daug žinių ir tarsi „perdega". Čia labai svarbu ugdytojams ir tėvams „neperlaužti" ypatingų gabumų vaiko, neduoti per daug informacijos arba tokios, kurios jis nepajėgus suprasti dėl savo amžiaus. Toks pavojus išlieka, nes gabus vaikas lyg kempinė geria visą iš aplinkos ateinančią informaciją.

Dvejų metų vaikui nereikia dalykų aiškinti taip, kaip kalbėtumėte su šešerių metų vaiku. Itin gabus vaikas yra specialiųjų poreikių vaikas, todėl reikia mokėti elgtis su juo.

Svarbu išlaikyti lavinimo tęstinumą

Mama svarsto, gal leisti dukrytę į mokyklą šešerių metų, ir aš tam pritarčiau. Kai labai gabūs vaikai išeina į mokyklą, pirmoje klasėje paprastai dar nekyla problemų. Tačiau antroje ir vėlesnėse klasėse jie gali prarasti savo įgūdžius ir smalsumą ir net gali nebenorėti eiti į mokyklą, nes jiems nebėra ten ką veikti.

Taip, tėtis ir mama gali papildomai užsiimti su vaiku, duoti jam papildomų užduotėlių, bet mokykloje kažin ar norės mokytoja klasėje individualiai su juo užsiimti. Gerai, jei norės, bet yra visokių pedagogų. Pirmoje klasėje vaikui niekas neaiškins trečios klasės kurso, nors jis ir būtų tam subrendęs. Yra galimybė peršokti vienos klasės kursą, pavyzdžiui, po pirmos iš karto lankyti trečią klasę. Bet nelabai turiu informacijos, ką tai duoda vaikui.

Kitose šalyse yra mokyklose, kuriose nuo mažų dienų renkamos gabių vaikų klasės. Pas mus labiau diferencijuojamas mokymas vėliau, kai stojama į gimnazijas.

Vos pradėjusi dirbti pedagoge, turėjau be galo gabų berniuką. Jis buvo iš tų, kur parodai - jis jau žino, pasakai - jis atsimena. Būdavo, eilėraštį perskaitau ilgiausią, jis jau mintinai jį deklamuoja. Kai išėjo į mokyklą, buvo labai smalsu, kaip jam seksis toliau? Susitinku mamą po trejų metų, klausiu, kaip Dainius? „Blogai", - atsako. Suklusau. Pasirodo, pirmoje klasėje jis neturėjo ką veikti. Antrą dar kažkaip „prabuvo", o trečioje pradėjo bėgioti iš pamokų, meluoti tėvams... Štai kaip viskas pasisuko kardinaliai į priešingą pusę.

Visada yra lengviau kalbėti apie vaikus, kurie yra gabūs vienoje srityje - muzikoje arba sporte. Šių sričių gabumus pas mus yra galimybė vystyti. O kai vaikas visapusiškai gabus? Labai svarbu pastebėjus vaiko gabumus išlaikyti aukštą jo lavinimo lygį. Tai - Dievo dovana, kurią tėvams turėti yra ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.