Ko turime išmokyti savo dukteris

 (1)
Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Duktė pamato, kada mama nustojo rūpintis savimi; kada mama suprato, kad ji jau per sena kai kuriems dalykams ir nutarė, jog gyvenimas iš esmės jau baigtas; kai mama suprato, kad yra neverta dovanų, gėlių, gero elgesio savo atžvilgiu; kada mama nustojo pirktis sau daiktus, kurie jai patiko; kaip mama žvelgia į save, kokiais žodžiais apie save kalba?

Čia svarbu ne vien tai, kas vyksta mergaitės akyse. Vaikai, ypač mergaitės, subtiliai jaučia netgi tai, kaip jūs bendraujate su savimi, būdama viena, jie labai jautriai atpažįsta jūsų nuotaiką.

Jeigu šiandien jūs, stovėdama vonioje, priekabiai save apžiūrėjote ir bent jau mintyse išvadinote save riebia karve, bjaurybe ir sene, nesistebėkite, jei po 20-30 metų tuos pačius žodžius išgirsite iš dukters. Tik sakys ji juos jau sau. Kaip jūsų mažylė ir princesė staiga tapo karve, baidykle? Iš kur ji to išmoko?

Paklausite, kaip tai įmanoma? Jos juk nebuvo šalia tuo momentu, kai tai pagalvojote. Tačiau ji visa tai iš jūsų „nuskaitė“, įsiminė ir pritaikė sau.

Kokiu būdu? Nieko sudėtingo.

- Ji matė, kaip slapstotės nuo fotoaparatų ir nemėgstate žiūrėti į savo nuotraukas;

- Ji matė, kokius drabužius ir su kokia nuotaika dėvite;

- Ji pastebi, kad jūs jau seniai nebesisukinėjate prie veidrodžio ir nežvelgiate patenkinta į savo atspindį;

- Ji girdi jūsų tylius atodūsius, kai pastebite naujas raukšleles ant kaktos;

- Ji vaikšto kartu su jumis į parduotuvę ir mato, kad viską išleidžiate kitiems, nieko nepalikdama sau;

- Ji mato ir tai, kad jei vaisių ant stalo mažiau, negu žmonių, jūs pirmoji jų atsisakote, netgi jei tai jūsų mėgstamas vaisius. Atseit, aš apsieisiu...

- Ji pastebi, su kokiu pavydu žvelgiate į jaunesnes moteris;

- Ji girdi ir jūsų baimes, apie kurias juokais užsimenate vyrui („tikriausiai jau tu mane greitai paliksi...“);

- Ji yra šalia, kai jūs su pasibjaurėjimu skundžiatės, kad „vėl tos sagos neužsisega“;

- Ji jau nepamena, kada nuoširdžiai švytėjote iš laimės. Mama jos realybėje – labiausiai nusikankinusi ir pavargusi moteris pasaulyje;

- Ji labai retai mato jus pasipuošusią, pasitempusią ir gražią. Tik ypatingomis progomis. Paprastai jūs rengiatės patogiai ir praktiškai;

- Ji girdėjo ir tai, kaip jūs barėte vyrą už gėlėms išleistus pinigus, nes esą yra svarbesnių reikalų;

- Ji supranta ir tai, kad jūs užsikrovusi ant pečių didelę šeimos rūpesčių naštą, nepasitikite kitais, nepasakote „ne" ir savęs nevertinate.

Tačiau jūs esate jos mama, o tai reiškia, kad būtent jūs esate šios mergaitės idealas. Tokia, kokia esate.

Viskas, ką jūs darote, dukros akyse yra teisinga ir gera. Viską, ką ji mato, ji įsisąmonina kaip normą. Ir tai – būsimasis jos gyvenimas.

O dabar pasižiūrėkite į save ir pagalvokite, ar norėtumėte po 20-30 metų matyti savo dukrą lygiai tokią pat? Sąžiningai. Norėtumėte?

Vaikai – pats tobuliausias „kopijavimo aparatas“. Jie pasiima viską: ir kas mums savyje patinka, ir kas nepatinka. Ir mes negalime šito vaizdo jų širdyje pakoreguoti, pagražinti ir pasakyti: „Paimk, dukrele, štai šį mano gabalą, čia aš labai puiki, kaip moteris. O štai šito jokiais būdais neliesk!" Lygiai taip pat jūs neuždrausite vaikui rūkyti, pati sėdėdama su degančia cigarete dantyse.

Jūsų mergaitė pasiims viską. Sulaukusi 5-7 metų, ji sugers į save jus visą: jūsų požiūrį į ją, į vyrus, į pasaulį, į pinigus ir taip toliau. Ji kruopščiai šią informaciją išsisaugos ir pagal ją gyvens suaugusi.

Gali būti, kad ji iš naujo gyvens jūsų gyvenimą, patirs jūsų likimą, taikys jūsų sąveikavimo su pasauliu metodus. Visa tai, ką jūs ir pati lygiai taip pat nusikopijavote iš savo mamos, o ji pasiėmė iš jūsų senelės ir t.t.

Todėl jeigu norite, kad jūsų mergaitė būtų laiminga, pradėkite nuo savęs. Nemėginkite spręsti savų problemų per ją, nebandykite „padaryti iš jos žmogų" ir nesistenkite apsaugoti jos ateityje. Pradėkite nuo savęs. Pradėkite kitaip žvelgti į save. Pagalvokite, kokį vaizdą mato jūsų mažoji ir leiskite jai pamatyti priešais save harmoningą moterį, laimingą, gerą, pilnavertę, šiltą, gyvą. Kuri save myli ir priima.

Tai geriausias dalykas, kurį mes galime duoti savo mažosioms princesėms.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (24)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Perkate šunį ar katę dėl vaiko? – Įsiklausykite, ką sako specialistė (1)

Turėti šuniuką ar kačiuką yra turbūt kiekvieno vaiko svajonė. Vieni teigia, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau vaikų jaučiasi vieniši, kiti – jog šis noras yra užprogramuotas.