Kodėl būtina atsakyti į vaikų klausimus, net jei nežinote atsakymo

O kodėl lietus yra šlapias? Kas yra begalybė? Ir kodėl reikia eiti į darželį? Tai kasdieniai mažųjų kodėlčių klausimai tėvams, tetoms, auklėms, seneliams... Toks jau vaikų raidos etapas - klausinėjimas. Tėvų didžiausias iššūkis – ką daryti su tais klausimais: atsakyti, perleisti juos auklėtojams ar tiesiog negirdėti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikų smalsumą gvildena ir aptarinėja psichologai, pedagogai ir patys vaikų tėvai. Ne paslaptis, kad nežinodami, ką atsakyti tėvai dažnai veja vaikus šalį, perduoda klausimus seneliams, o kai kurie ieško informacijos internete. Kai kurios mamos puola į neviltį ar jaučiasi beviltiškai, kai nežino atsakymų į, atrodytų, paprasčiausius vaikų klausimus: kodėl jūra tokia didelė; kodėl vaivorykštė spalvota; kur yra angelas sargas, jei jo nematome?

TAIP PAT SKAITYKITE:
vaikas nenori eiti iš darželio namo, ką daryti?
Kaip vyrui tapti geru tėčiu

Vaikų klausinėjimą aptarėme su Vilma Juškiene – tinklaraščio www.jievaikai.lt autore, pozityvios tėvystės lektore. Sunkius klausimus ji klasifikuoja į tokius, kai atsakymo greičiausiai nežino niekas šiame pasaulyje ir tokius, kai atsakymo nežino tėvai. Kai klausimas yra sunkiai atsakomas arba moksliškai neišaiškintas (arba vaikui toks atsakymas būtų per sudėtingas), tėvai gali paties vaiko paklausti: o kaip tu galvoji? „Dažnai vaikas pasamprotauja ir pats į tokį klausimą atsako, o jei ir neatsako, tai bent užveda ant kelio, ką jis norėtų išgirsti kaip atsakymą į tokį klausimą.

Jei tėvai nusiteikę gerai, galima pafantazuoti. Fantazuoti galima įvairiai, pagal kiekvienos šeimos vaizduotės lygį, kūrybiškumą, požiūrį į pasaulį, tikėjimą. Konkretaus patarimo, ką atsakyti, nėra. Visos šeimos individualios gyvenimo būdu ir požiūriu," – pasakoja Vilma Juškienė.

Kai atsakyti į vaiko klausimą per sunku, tėvams nereikėtų jaustis menkaverčiais. Galima drąsiai prisipažinti: šito aš nežinau, bet galime paieškoti atsakymo. Patariama informacijos ieškoti kartu - nesvarbu, ar ieškosite internete, o gal turite kokią knygą ar enciklopediją – įtraukite į šį procesą ir vaiką. Tai paskatins jo pažinimo troškimą ir bus įdomus užsiėmimas. Vilma dar pataria: „Pasitaiko, kad vaikas klausia kažko, ko tėvai nežino, bet tikrai žino senelis, krikšto tėtis ar kažkas iš artimų draugų. Galima jiems čia ir dabar iš karto paskambinti ir paklausti. Taip stiprinamas vaiko ryšys su kitais žmonėmis, taip pat atsiranda suvokimas, kad jei kažko nežinai, yra pasaulyje kitų žmonių, kurie gali padėti."

Taip pat reikėtų vaiką nuraminti, jog jis ne vienas toks, kuriam tai rūpi, reikėtų apie tai diskutuoti. Yra nemažai knygų, kurių veikėjai yra tokie patys kodėlčiukai. Vieni iš jų taip pat maži vaikai, kiti - personifikuoti gyvūnėliai, kurie elgiasi irgi kaip maži vaikai. Bene geriausiai žinoma knyga – Vytauto Petkevičiaus „Kodėlčius" (pirmą kartą 1974 m. išleido „Vaga"), kurioje trumpais apsakymais pasakojama apie mažą berniuką ir jo kasdienius klausimus. Šiandien taip pat gausu naujų kūrinių, kuriuose kalbama apie personažų smalsumą. Vienas jų – iš prancūzų kalbos versta Ramonos Bădescu knyga „Pomelui kyla daugybė klausimų" (2015 m., „Nieko rimto").

Vaikų klausimų pobūdis priklauso nuo raidos, ugdymo, žingeidumo. Pradėjęs savo jausmus ir smalsumą reikšti žodžiais vaikas ima klausinėti KAS čia, augant vėliau pereinama prie sudėtingesnių KODĖL klausimų. Jie gali būti gyvenimiški, pavyzdžiui, kodėl reikia valgyti sriubą?, bet ir labai filosofiški – „kas yra begalybė?“

Vilma Juškienė pažymi svarbiausią dalyką: „Vaikui reikalingas ne atsakymas, o tėvų dėmesys." Taigi, tuomet, kai vaikas tiesiog klausinėja, nelaukdamas atsakymų, pats juos žino arba nuolat kartoja nereikšmingus klausimus, reikėtų ne atsakinėti, bet skirti vaikui laiko – pažaisti, pasijuokti, padiskutuoti kartu bei skatinti vaiką galvoti ir pačiam rasti atsakymus. Jei vaikui kažkuria tema kilo klausimas pirmą kartą, Vilma teigia, kad užtektų minimalaus logiško paaiškinimo. Jei laikui bėgant vaikas ir toliau domisi, aiškinasi, derėtų jam atsakyti plačiau, rimčiau, galbūt įsigyti kokią vaikišką knygą ar enciklopediją ta tema. Klausimai rodo vaiko smalsumą ir domėjimąsi pasauliu, tačiau jei jis neklausinėja, tai dar nereiškia, kad nesusipažįsta su aplinka. Galbūt jis atsakymų ieško savarankiškai, stebi gamtą, maišo dažus, liečia, ragauja, o kartais ir pagadina kokį daiktą – tokiu atveju vėlgi nederėtų pykti, drausti ar kitaip žaboti vaiko žingeidumo. Vertėtų pasikalbėti, paaiškinti, skatinti vaiką domėtis ir visada klausti.

Kodėl būtina atsakyti į vaikų klausimus, net jei nežinote atsakymo
Vilma Juškienė: "Vaikui reikalingas ne atsakymas, o tėvų dėmesys"
© Vida Press

O ką gi daryti, jei vis dėlto nėra laiko ir jėgų atsakinėti į nepaliaujamus vaikų klausimus? Pirmiausia tėvams reikėtų suprasti, kodėl vaikai su savo klausimais kreipiasi į juos. Ogi todėl, kad tėvai jiems yra didžiausias autoritetas, mažyliai pasitiki jais. Jei neatsakinėsite vaikui, jis ims nepasitikėti jumis ir savimi, bijos klausti ir domėtis, tokiu atveju būdami nepakantūs mažiesiems, suaugusieji sumenkina vaiko smalsumą.

 „Į klausimus reaguoti ir atsakinėti reikia, neišgirstų jų palikti jokiu būdu negalima“, – sako pozityvios tėvystės lektorė V. Juškienė. O jei nežinote atsakymo, savęs graužti ar gėdytis nereikėtų. Juk galima atsakyti vaizdingai, nors ir netiksliai,  vėliau vaikas išsiaiškins ar paklaus dar kartą. „Vaikas myli tėvus tokius, kokie jie yra, ir nesitiki, kad atsakinėdami į klausimus jie nustos buvę savimi“, – teigia lektorė. Taigi, net nežinodami atsakymų į kai kuriuos klausimus, vis tiek būsite didžiausi vaikų autoritetai, o kaip padėjėjus galite pasikviesti kantrią močiutę ar auklę bei griebtis knygos.

Karolina Katinaitė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (2)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.