Kodėl būtina atsakyti į vaikų klausimus, net jei nežinote atsakymo

O kodėl lietus yra šlapias? Kas yra begalybė? Ir kodėl reikia eiti į darželį? Tai kasdieniai mažųjų kodėlčių klausimai tėvams, tetoms, auklėms, seneliams... Toks jau vaikų raidos etapas - klausinėjimas. Tėvų didžiausias iššūkis – ką daryti su tais klausimais: atsakyti, perleisti juos auklėtojams ar tiesiog negirdėti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikų smalsumą gvildena ir aptarinėja psichologai, pedagogai ir patys vaikų tėvai. Ne paslaptis, kad nežinodami, ką atsakyti tėvai dažnai veja vaikus šalį, perduoda klausimus seneliams, o kai kurie ieško informacijos internete. Kai kurios mamos puola į neviltį ar jaučiasi beviltiškai, kai nežino atsakymų į, atrodytų, paprasčiausius vaikų klausimus: kodėl jūra tokia didelė; kodėl vaivorykštė spalvota; kur yra angelas sargas, jei jo nematome?

TAIP PAT SKAITYKITE:
vaikas nenori eiti iš darželio namo, ką daryti?
Kaip vyrui tapti geru tėčiu

Vaikų klausinėjimą aptarėme su Vilma Juškiene – tinklaraščio www.jievaikai.lt autore, pozityvios tėvystės lektore. Sunkius klausimus ji klasifikuoja į tokius, kai atsakymo greičiausiai nežino niekas šiame pasaulyje ir tokius, kai atsakymo nežino tėvai. Kai klausimas yra sunkiai atsakomas arba moksliškai neišaiškintas (arba vaikui toks atsakymas būtų per sudėtingas), tėvai gali paties vaiko paklausti: o kaip tu galvoji? „Dažnai vaikas pasamprotauja ir pats į tokį klausimą atsako, o jei ir neatsako, tai bent užveda ant kelio, ką jis norėtų išgirsti kaip atsakymą į tokį klausimą.

Jei tėvai nusiteikę gerai, galima pafantazuoti. Fantazuoti galima įvairiai, pagal kiekvienos šeimos vaizduotės lygį, kūrybiškumą, požiūrį į pasaulį, tikėjimą. Konkretaus patarimo, ką atsakyti, nėra. Visos šeimos individualios gyvenimo būdu ir požiūriu," – pasakoja Vilma Juškienė.

Kai atsakyti į vaiko klausimą per sunku, tėvams nereikėtų jaustis menkaverčiais. Galima drąsiai prisipažinti: šito aš nežinau, bet galime paieškoti atsakymo. Patariama informacijos ieškoti kartu - nesvarbu, ar ieškosite internete, o gal turite kokią knygą ar enciklopediją – įtraukite į šį procesą ir vaiką. Tai paskatins jo pažinimo troškimą ir bus įdomus užsiėmimas. Vilma dar pataria: „Pasitaiko, kad vaikas klausia kažko, ko tėvai nežino, bet tikrai žino senelis, krikšto tėtis ar kažkas iš artimų draugų. Galima jiems čia ir dabar iš karto paskambinti ir paklausti. Taip stiprinamas vaiko ryšys su kitais žmonėmis, taip pat atsiranda suvokimas, kad jei kažko nežinai, yra pasaulyje kitų žmonių, kurie gali padėti."

Taip pat reikėtų vaiką nuraminti, jog jis ne vienas toks, kuriam tai rūpi, reikėtų apie tai diskutuoti. Yra nemažai knygų, kurių veikėjai yra tokie patys kodėlčiukai. Vieni iš jų taip pat maži vaikai, kiti - personifikuoti gyvūnėliai, kurie elgiasi irgi kaip maži vaikai. Bene geriausiai žinoma knyga – Vytauto Petkevičiaus „Kodėlčius" (pirmą kartą 1974 m. išleido „Vaga"), kurioje trumpais apsakymais pasakojama apie mažą berniuką ir jo kasdienius klausimus. Šiandien taip pat gausu naujų kūrinių, kuriuose kalbama apie personažų smalsumą. Vienas jų – iš prancūzų kalbos versta Ramonos Bădescu knyga „Pomelui kyla daugybė klausimų" (2015 m., „Nieko rimto").

Vaikų klausimų pobūdis priklauso nuo raidos, ugdymo, žingeidumo. Pradėjęs savo jausmus ir smalsumą reikšti žodžiais vaikas ima klausinėti KAS čia, augant vėliau pereinama prie sudėtingesnių KODĖL klausimų. Jie gali būti gyvenimiški, pavyzdžiui, kodėl reikia valgyti sriubą?, bet ir labai filosofiški – „kas yra begalybė?“

Vilma Juškienė pažymi svarbiausią dalyką: „Vaikui reikalingas ne atsakymas, o tėvų dėmesys." Taigi, tuomet, kai vaikas tiesiog klausinėja, nelaukdamas atsakymų, pats juos žino arba nuolat kartoja nereikšmingus klausimus, reikėtų ne atsakinėti, bet skirti vaikui laiko – pažaisti, pasijuokti, padiskutuoti kartu bei skatinti vaiką galvoti ir pačiam rasti atsakymus. Jei vaikui kažkuria tema kilo klausimas pirmą kartą, Vilma teigia, kad užtektų minimalaus logiško paaiškinimo. Jei laikui bėgant vaikas ir toliau domisi, aiškinasi, derėtų jam atsakyti plačiau, rimčiau, galbūt įsigyti kokią vaikišką knygą ar enciklopediją ta tema. Klausimai rodo vaiko smalsumą ir domėjimąsi pasauliu, tačiau jei jis neklausinėja, tai dar nereiškia, kad nesusipažįsta su aplinka. Galbūt jis atsakymų ieško savarankiškai, stebi gamtą, maišo dažus, liečia, ragauja, o kartais ir pagadina kokį daiktą – tokiu atveju vėlgi nederėtų pykti, drausti ar kitaip žaboti vaiko žingeidumo. Vertėtų pasikalbėti, paaiškinti, skatinti vaiką domėtis ir visada klausti.

Kodėl būtina atsakyti į vaikų klausimus, net jei nežinote atsakymo
Vilma Juškienė: "Vaikui reikalingas ne atsakymas, o tėvų dėmesys"
© Vida Press

O ką gi daryti, jei vis dėlto nėra laiko ir jėgų atsakinėti į nepaliaujamus vaikų klausimus? Pirmiausia tėvams reikėtų suprasti, kodėl vaikai su savo klausimais kreipiasi į juos. Ogi todėl, kad tėvai jiems yra didžiausias autoritetas, mažyliai pasitiki jais. Jei neatsakinėsite vaikui, jis ims nepasitikėti jumis ir savimi, bijos klausti ir domėtis, tokiu atveju būdami nepakantūs mažiesiems, suaugusieji sumenkina vaiko smalsumą.

 „Į klausimus reaguoti ir atsakinėti reikia, neišgirstų jų palikti jokiu būdu negalima“, – sako pozityvios tėvystės lektorė V. Juškienė. O jei nežinote atsakymo, savęs graužti ar gėdytis nereikėtų. Juk galima atsakyti vaizdingai, nors ir netiksliai,  vėliau vaikas išsiaiškins ar paklaus dar kartą. „Vaikas myli tėvus tokius, kokie jie yra, ir nesitiki, kad atsakinėdami į klausimus jie nustos buvę savimi“, – teigia lektorė. Taigi, net nežinodami atsakymų į kai kuriuos klausimus, vis tiek būsite didžiausi vaikų autoritetai, o kaip padėjėjus galite pasikviesti kantrią močiutę ar auklę bei griebtis knygos.

Karolina Katinaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų žaidimai lauke žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą.

10 patarimų tėvams, kuriuos verta žinoti kaip 2X2

Vaiko auklėjimas – iššūkis, su kuriuo tėvai susiduria kasdien. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas: vos pirmą žingsnį žengiantis pypliukas ar savo nuomonę turintis darželinukas.

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.