Kodėl negerai vaiką per daug kritikuoti ir per daug girti?

Jeigu išgirdę kritiką sugebame ramiai susidėlioti visus argumentus už ir prieš, tai padeda mums keisti save, auginti savo asmenybę, tobulėti. Tokia nuostata leidžia mums atsistoti į lygiavertę padėtį su kritiką išsakiusiu asmeniu, leidžia jaustis visaverčiais - nežemina mūsų ir mes nežeminame kitų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Doc. dr. Sigita BURVYTĖ, Lietuvos edukologijos universitetas, Všį „Vaikų ugdymas" direktorė/lektorė

Gebėjimas priimti kritiką - tai savęs ir kito pažinimas

Dažnai išsakytą kritiką lydi didelis emocijų pliūpsnis: „Tu labai didelis pikčiurna"; „Tu labai įžeidi" ir pan. O atmetus emocijas vertėtų pagalvoti, koks mūsų elgesys kritikuojančiajam galėjo sukelti tokias mintis... Kiekvienoje kritikoje glūdi dalis tiesos, o reaguojame į kritiką taip, kaip išmokome reaguoti nuo vaikystės.

Vaikams reikalinga empatija

Pažiūrėkime: vieni vaikai ramiai reaguoja į kritiką, kiti susigūžia ar apsiverkia, treti agresyviai ginasi. Vaikai mokosi pažinti save ir kitus, atpažinti savo ir kitų jausmus bei emocijas, juos įvardyti ir tinkamai išreikšti. Mes, suaugusieji, pirmiausia turėtume padėti vaikams pažinti savo stiprybes ir silpnybes. Tam reikia ne tik tėvų gebėjimo globoti vaiką (pasirūpinti maistu, drabužiais), bet ir spontaniškai nuotaikingai reaguoti, žaismingai ir emocingai perteikti reakciją žodžiais, tolerantiškai ir supratingai matyti vaiką - t. y. empatiškai jį priimti.

Harmoninga vaiko raida priklauso nuo suaugusiųjų noro pamatyti, pažinti ir suprasti  vaikus, nuo gebėjimo keisti savo požiūrį atsižvelgiant į jų raidos pokyčius. Empatiškas suaugusiųjų atsakas į vaiką padeda sustiprinti visapusiškos vaiko asmenybės ugdymąsi, padeda pamažu išsiugdyti  ir valdyti savigarbą ir saviguodą. Neturint šių gebėjimų, jausmingi potyriai išgirdus kritiką gali būti išgyvenami kaip gąsdinantys, siejami su rizika „sudužti".

Ugdykime vaikų gebėjimą  klausytis

Dažnai girdžiu tėvus sakant, kad vaikai jų neklauso. Taip yra todėl, kad tėvai taip pat neklauso, ką jiems sako vaikai.
Dr.Sigita Burvytė

Dažnai girdžiu tėvus sakant, kad vaikai jų neklauso. Taip yra todėl, kad tėvai taip pat neklauso, ką jiems sako vaikai. Kad galėtume išgirsti kitą, pirmiausiai turime išmokti klausytis. Kai išmokstame klausytis, mokomės išgirsti ir priimti kritiką, o tam būtina turėti kai kuriuos įgūdžius. Reikia turėti stiprybės išklausyti kritiką ir ją priimti.

Jeigu vaikas sako: „Tu labai bloga mama, aš tavęs nemyliu"; „Tu esi bloga, nes nenuperki to ir ano,  aš tave mušiu" ir kt., jis taip mokosi reikšti savo emocijas. Vaiko žodžiai parodo, kad jis jaučiasi prastai. Mes turime tai suprasti ir padėti vaikui atpažinti savo jausmus. Bet nereiškia, kad privalome toleruoti vaikų išsakytus įžeidinėjimus savo atžvilgiu.

Parodykime, kad jį mylime besąlygiškai, suprantame jo jausmus, bet neleiskime netinkamai elgtis su mumis ir stabdykime netinkamą elgesį: „Suprantu tavo liūdesį, nes tu labai norėjai to žaisliuko ir dabar tau liūdna, bet manęs mušti negali, o kamuolį spardyti gali, gal palengvės..." arba „Aš tave suprantu, kad dabar tau pikta, tu gali pykti; atsisėsk, pasėdėk, nusiramink, aš tave myliu, bet įžeidžiamai su manimi kalbėti negali."

Apie adekvatų kritikos priėmimą

Negebėjimas natūraliai priimti kritiką ir perdėtai jautriai reaguoti į kitų nuomonę yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų žmonių santykiuose. Neišmokę blaiviai įvertinti kitų išsakytus žodžius ir atsirinkti, į ką reikėtų atsižvelgti, o į ką nekreipti dėmesio, ne tik apsunkiname gyvenimą, bet galime įgyti chroniškų kompleksų. Savo vertės pajautimas (savivertė) turi labai didelį poveikį tam, kaip žmogus bendrauja su aplinkiniu pasauliu. Tiek žemai save vertinantys, tiek pervertinantys save žmonės nesugeba adekvačiai priimti kritikos.

Kaip kalbėti su vaiku, kad jis išmoktų priimti kritiką ir taptų visaverčiu žmogumi?

Kritikuokite poelgį, o ne patį vaiką. Jei vaikui padarius ką nors netinkama, kaskart kritikuosite ne patį poelgį, o vaiką, jis ilgainiui pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro. Taip atsitinka tik todėl, kad daugelis suaugusiųjų nesistengia aptarti nesėkmės priežasčių ir išaiškinti, kad klysti - žmogiška. Juk daug lengviau pasiduoti impulsui ir išrėžti tokius epitetus, kaip „nevykėlis", „žioplys", „negeras berniukas" ar „bloga mergaitė".

Kritikuokite poelgį, o ne patį vaiką. Jei vaikui padarius ką nors netinkama, kaskart kritikuosite ne patį poelgį, o vaiką, jis ilgainiui pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.
Dr.Sigita Burvytė

Ne mažiau skaudžios gali būti ir pirmosios bendravimo su bendraamžiais pamokos. Ypač jautriems ir uždaro būdo vaikams. Kiemo draugų mestelėtos frazės: „Mes su tavim nežaisim", „Tu blogai mėtai kamuolį" arba „Tavo plaukai negražios spalvos", „Tavo didelė galva" - gali įstrigti visam laikui, jeigu mes, suaugusieji, jautriai reaguosime, jo gailėsime ir sakysime: „Vargšiukai, tu mūsų", „Tu toks geras, ateik, paguosiu tave" ir kt. Ir visai kitaip vaiko savivertė formuosis, jeigu mes vaikui pasakysime: „Taip, tavo galva didelė kaip visa pieva, tu esi labai protingas." Tuomet vaikas didžiuosis išgirdęs pravardę „didžiagalvis". Stebėtoje situacijoje šis vaikas kartą draugams didžiuodamasis atsakė: „Taip, mano galva didelė - kaip visa pieva, ir aš esu protingas." Vėliau vaikai iš jo daugiau nebesišaipė.

Kitu atveju tėvams gailint  dukros, kai ji jiems pasakydavo, kad draugai juokėsi iš jos plaukų, kaskart išgirdusi vaikų patyčias ji imdavo verkti ar kitaip savęs gailėti. Tokia žemo savęs vertinimo vaikystėje įgyta patirtis išnirs iš atminties prabėgus ne vieneriems metams, įgavusi visiškai kitą prasmę.

Kai aplinkiniai pabrėžia vaikui, koks jis blogas ir pan., jis tai įsidėmi ir susitelkia ties savo menamais trūkumais, taip atsiranda nepilnavertiškumo kompleksas. Jeigu iš aplinkos jis nuolat girdi šių trūkumų akcentavimą - dar labiau pradeda savęs gailėti ir t. t. Todėl reikia padėti tokiam vaikui išeiti iš šio užburto rato, stiprinti jo pasitikėjimą savimi. Tai pravers jam ateityje išmokti priimti kritiką.

Kodėl negerai vaiką per daug kritikuoti ir per daug girti?
Kritikuokite poelgį, o ne patį vaiką. Jei vaikui padarius ką nors netinkama, kaskart kritikuosite ne patį poelgį, o vaiką, jis ilgainiui pradės jaustis tikru nevykėliu.
© Shutterstock nuotr.

Perdėtas pasitikėjimas savimi trukdo priimti kritiką

Jeigu vaikystėje žavimės vaiku be priežasties, nepelnytai, jeigu vaikas neįdeda pastangų, o mes jį vis tiek giriame, susiformuoja perdėtas savęs vertinimas. Toks vaikas nuolat reikalauja iš kitų dėmesio, vien tik teigiamo vertinimo ir visiškai nemoka priimti kritikos.

Jeigu tėvai be priežasties ir nepelnytai didžiuojasi savo vaikų pasiekimais, tai gali būti  perdėto savęs vertinimo priežastis. Pavyzdžiui, vaikas atmestinai nupiešia piešinį ir atneša tėveliams parodyti, o tėvai  susižavėję giria vaiko pasiekimus: „Kaip gražiai nupiešei; koks tu nuostabus; kaip puikiai padarei."

Jeigu vaiko ir kitų aplinkinių akivaizdoje vaikas besąlygiškai giriamas ir to reikalaujama iš kitų, vaikas išmoksta perdėtai ryžtingai reikalauti, kad ir kiti nuolat juo žavėtųsi. Toks vaikas nė kiek nesistengia, bet nori greitai pasiekti rezultatą ir nuolat tikisi, kad aplinkiniai žavėtųsi juo ir jo pasiekimais. Siekiant padėti tokiam vaikui, reikia jį girti už konkrečius padarytus darbus ir skatinti ugdytis valią.

Neretai vaikas entuziastingai griebiasi vis naujos veiklos ar žaidimo, bet niekaip negali užbaigti jau pradėto. Jis gali vienu metu imtis kelių veiklų, kurių visiškai nesiruošia užbaigti. Šiuo atveju būtina padėti jam pajausti užbaigto darbo malonumą, kad tai motyvuotų pabaigti pradėtą veiklą.
Dr.Sigita Burvytė

Taip pat reikia padėti  išmokti priimti kritiką ir ugdytis valią - savo pastangomis keisti rezultatus, koreguoti savo elgesį. Neretai vaikas entuziastingai griebiasi vis naujos veiklos ar žaidimo, bet niekaip negali užbaigti jau pradėto. Jis gali vienu metu imtis kelių veiklų, kurių visiškai nesiruošia užbaigti. Šiuo atveju būtina padėti jam pajausti užbaigto darbo malonumą, kad tai motyvuotų pabaigti pradėtą veiklą. Pernelyg pasitikintis vaikas jaučiasi galįs paveikti aplinkinius zyzimu, verkimu, rėkimu ar kitais netinkamais būdais, kad tik gautų, ko nori, o labiausiai jis trokšta nuolat būti dėmesio centre, visiškai neatsižvelgdamas į kitus. Kuo toliau tuo labiau vaikui bus reikalingas nuolatinis kitų žavėjimasis juo. Tačiau jis pats visiškai neišsiugdys atjautos kitiems, nesugebės suprasti kitų ir kt. 

Būtina įsijausti siekiant pažinti šiuos vaikus ir kantriai mokyti keisti netinkamą elgesį, kad gyvenime jie jaustųsi laimingi net priimdami aplinkinių kritiką. Svarbu, kad vaikai sugebėtų būti laimingi ne tik gaudami dėmesio, bet ir suprasdami ir užjausdami kitus. 

Kaip padėti vaikams išsiugdyti teigiamą savęs vertinimą?

Pirmiausia turime vaikui padėti pažinti save ir jo idealųjį Aš, koks jis norėtų būti. Kiekvienas žmogus turi savo idealųjį Aš - tai yra tokį Aš, kokį norėtų save matyti. Kuo didesnis neatitikimas tarp idealaus Aš ir realaus Aš, tuo labiau žmogus yra nepatenkintas savimi ir savo pasiekimais. Idealusis Aš yra dažnai susijęs su kultūrinėmis normomis, elgesio standartais, taisyklėmis, įprastomis konkrečioje visuomenėje. Veikiant socialiniam pastiprinimui šie kultūriniai idealai laikui bėgant tampa asmeniniais idealais. Šiuo atveju galimas paprastas „receptas" savivertei kelti - mažinti skirtumą tarp idealaus Aš ir realaus Aš, mažinti sau keliamus reikalavimus ir nepagrįstus lūkesčius.

Deja, šį patarimą nėra lengva įgyvendinti, nes dažnai pasitikėjimo savimi ištakos glūdi ankstyvoje vaikystėje. Todėl tėveliai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, padėkite jiems išsiugdyti adekvatų pasitikėjimo savimi jausmą.

Tėvų pareiga - nuo pat vaikystės padėti savo vaikams išsiugdyti teigiamą savęs vertinimą, kuris prasideda nuo savęs pažinimo, klausimų kėlimo: „Kaip tu jautiesi?; Kas tave skaudina?; Atrodai susikrimtęs.." Tai padeda vaikui atpažinti savo jausmus, kartu pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes, tiek teigiamus, tiek neigiamus bruožus. Teigiamą savivertę apibūdina du pagrindiniai žmogaus gebėjimai: gebėjimas prašyti to, ko nori pats žmogus, ir pasirengimas gauti tai, ko pats žmogus nori.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vegetarinis darželis: UŽ ir PRIEŠ (4)

Vilniuje toks darželis su dabar jau oficialiai patvirtintu vegetarišku valgiaraščiu veikia jau ne pirmi metai. Įsikūręs gražioje vietoje, Verkių regioninio parko pašonėje, jį lanko ne tik vegetarų vaikai.Kaip jis atsirado, ar sunku būti „kitokiems“ šioje visuomenėje, pasakojo vegetarinio darželio „Šviesos slėnis“ įkūrėja ir puoselėtoja Jūratė Varneckienė (44 m.), penkių vaikų – Jorio (17 m.), Barto (14 m.), Gerto (9 m.), Varsos (6,5 m.) ir a. a. Aro mama.

Mokome vaiką socialinių įgūdžių: 15 žingsnių į sėkmę (1)

Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai puikiai žino, kaip sunku vaikus išmokyti socialinių įgūdžių. Taip yra todėl, kad nors vaikai nori malonių ir draugiškų santykių su kitais, jiems kiša koją jų baimės ir norai. Jie baiminasi, kad kitas vaikas gali pagriebti jų žaislą, nerimauja, ar spės paimti sunkvežimį, kol kitas vaikas jo nepaėmė. Jei jis pastums kitą vaiką ir pirmas pribėgs prie žaislo, ar jam pavyks išsisukti?

„Pypliukas”: kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui?

Laida „Pypliukas“ atsako tėvams rūpimus klausimus ir duoda naudingų patarimų.

5 taisyklės, kad vaikas augtų gerbdamas tėvus ir nebijotų išsipasakoti (7)

Tam, kad vaikai būtų atviri su savo tėvais ir išsakytų viską, kas jiems svarbu, tėvai turi užsitarnauti tokį pasitikėjimą. Kaip?

Patarimai besiruošiantiems į kelionę su mažais vaikais

Visuomenėje dažnai susiduriame su nuomone, kad kelionės su mažais vaikais – vienas vargas. Tačiau tie, kurie keliauja, patvirtins, kad tokiose kelionėse viskas taip pat, kaip ir keliaujant su suaugusiais, netgi priešingai – gali būti ir žymiai geriau. Svarbiausia, teisingai nusiteikti ir planuoti kelionę taip, kad visai šeimai būtų patogu ir malonu.

Kaune atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vaikų edukacinis pramogų centras (24)

Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega" duris atverė įspūdingas edukacinis pramogų centras „CURIOCITY – miestas smalsiems vaikams". Tikimasi, kad daugybės specialistų ilgiau nei metus kurtas ir daugiau nei 1 mln. eurų investicijų kainavęs projektas taps traukos centru ne tik visos Lietuvos šeimoms, bet ir auginantiems vaikus kaimyninėse šalyse.

5 vaikų meilės kalbos: ar žinote, kaip jūsų vaikas nori, kad jį mylėtumėte

Paieškos, siekiant išsiaiškinti, kaip jūsų vaikai nori būti mylimi, suteikia galimybę nutiesti tiesioginį kelią iš jūsų širdies į jų širdis.

Vaikų darželio auklėtoja: švęsti ar ignoruoti Vaikų gynimo dieną? (1)

Kaip žinia, kiekvienais metais Birželio 1 - ąją dieną minime Vaikų gynimo dieną, tai lyg priminimas, kad turime saugoti ir ginti vaikų teises.

Psichologas: vaikas nėra kopūstas, kurį užtenka pagirdyti ir pamaitinti (1)

Ką tėvai turi stebėti augindami vaikus – straipsnis atskleidžiantis, kad vaikas nėra „kopūstas“, kuris užauga tik girdomas ir maitinamas, o yra „kempinė“, sugerianti viską iš aplinkos, kurioje auga ir atkreipiantis tėvų dėmesį į vaiko aplinką.

A. Kaluginas: šią klaidą daro dauguma vaikų turinčių moterų (43)

Kai šeimoje atsiranda naujas gyventojas, tėvų gyvenimas dažnai keičiasi, mat prie mažo žmogaus reikia derinti savo norus ir poreikius. Tačiau kad ir kaip vaikas būtų svarbus, poros intymus gyvenimas dėl to neturėtų nukentėti. Šįkart apie tai, kokias klaidas daro mamos.

Psichologas Vytis Valantinas: kokie tėvai iš tiesų yra geri (1)

Visais laikais mama norėjo būti gera mama, o tėtis pavadintas geru tėčiu. Kažkada „geri tėvai" buvo tie, kurie augino vaikus pagal griežtas Spoko rekomendacijas, šiandien gerais tėvais vadiname tuos, kurie teigia vaikus auginantys intuityviai, pagal nuojautą.

Kodėl vaikai mėgsta rožinę spalvą ir kas nutinka, jei tėvai ją draudžia (9)

Taip, kartais tai nutinka. Dažniau namuose, kuriuose auga mergaitės, bet nebūtinai. Ir jei drabužinėje tuo metu nėra rausvos spalvos drabužių įvairovės, ta vienintelė rožinė suknutė bus ir pižama, ir darželio drabužis, ir proginis kostiumėlis. Ir net paltukas, nors suknutė – trumpomis rankovėmis!

Kaip padėti vaikams pamėgti sveiką maistą

Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau – Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą.

TAI turi žinoti kiekvienas tėtis ir mama: išsamus psichologės straipsnis apie vaikų lytiškumą (3)

Vaikų darželių „Šilagėlė“ psichologė Ramunė Narkevičiūtė apžvelgia vaikų lytiškumo raidą. Rekomenduojame be išimties visiems tėvams, auginantiems vaikus.

Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams (7)

Penkerių metų sūnų auginančiai mamai atrodo, kad jos sūnus auga pernelyg nedrąsus. Tačiau jos išbandyti būdai, kaip padrąsinti vaiką, neveikia.