Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų

 (3)
Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kad ir kokį auklėjimo būdą pasirinktumėte, laikykitės dviejų svarbiausių taisyklių:

1. Būkite nuoseklūs (to niekada nebūna per daug).

2. Bausdami būkite šaltakraujiški, ramūs ir nešališki.

Šaukiantis išraudęs tėvas ar motina dažnai net pralinksmina vaiką.

Pirmiausia pakalbėkime apie nuoseklumą. Štai Stefani – keturiasdešimt dvejų metų vieniša motina, grožio salono savininkė, – skundžiasi, kad jos penkiolikmetė duktė Liza nesuvaldoma. Mergaitė neklauso, nuolat atsikalbinėja ir atsisako gyventi pagal mamos taisykles, nors jos yra tik kelios. Galiausiai duktė, norėdama įrodyti mamai, kuri iš jų yra tikroji padėties šeimininkė, išsikėlė gyventi pas savo draugę ir jos tėvus, o Stefani nieko nedarė ir leido jai taip pasielgti.

Stefani buvo, kaip aš vadinu, rankų grąžytoja. Ji primygtinai iš Lizos reikalaudavo ir grasindavo bausmėmis, jei nebus atlikti keli jos paskirti darbai arba jei mergina per vėlai grįš namo. Bet tiek daug šaukdama Stefani nieko nedarė. Kodėl? Ji norėjo būti Lizos draugė. Stefani tėvai buvo nepalenkiami ir diktatoriški, todėl ji prisiekė savo vaikui būti teisingesnė. Tačiau toks mamos elgesys įtikino Lizą, kad nieko baisaus neatsitiks, jei ji nepaklus. Liza lengvai galėdavo atsikirsti įkyriems mamos reikalavimams ir barimui ir galų gale abi jausdavosi įskaudintos viena kitos egoizmo.

Stefani kaltino ir Lizos tėvą, kuris nepadėjo auklėti, ir merginą klaidinančius draugus, o labiausiai „visą sistemą". Ji klausė manęs: „Kodėl man niekas nepadeda susitvarkyti su dukra?" Deja, auklėjimo rezultatus labiausiai jaučia motina. Jai buvo sunku tvirtai išdėstyti dukrai savo reikalavimus, draudimus ir nurodyti bausmes, jeigu ši nepaklustų. Stefani buvo lengviau nusileisti ir tapti netinkamo Lizos elgesio auka.

Nors vaikai to ir nepripažįsta, jie nori apribojimų, nes kaip tik dėl to namuose gali jaustis saugūs. Vaikai nori žinoti, kas jų laukia, – kokie apdovanojimai, jei labai stengsis, ir kokie nemalonumai, jei elgsis priešingai.

Kodėl Stefani leido, kad taip atsitiktų? Moteris jau buvo netekusi vyro meilės ir negalėjo net įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei prarastų ir dukters. Kai taip paaiškinau situaciją, ji pritarė, verkė, prisipažino, kad tai tiesa, ir vėl kuo greičiausiai grįžo prie aukos vaidmens. („Bet kodėl Liza negali tiesiog suprasti, kad mane tai be galo skaudina?")

Liza niekaip negalėjo to suprasti, nes jai visada buvo leidžiama nepaisyti, kaip jos elgesys veikia motiną ar kitus žmones. Ji iš tiesų buvo mokoma būti savanaude, egoiste, tad kaipgi ji galėtų bent mėginti įsivaizduoti savo motinos jausmų gelmę? Norėčiau pasakyti, kad ši istorija baigėsi laimingai. Tik, deja, jos per anksti nutraukė terapiją. Jeigu Stefani būtų galėjusi bent kelias savaites ištverti Lizos pyktį ir priešiškumą, kol mokėsi dėstyti reikalavimus ir skirti tinkamas bausmes, mergaitė būtų išmokusi pasitikėti savimi, mylėti ir, svarbiausia, gerbti motiną.

Nors vaikai to ir nepripažįsta, jie nori apribojimų, nes kaip tik dėl to namuose gali jaustis saugūs. Vaikai nori žinoti, kas jų laukia, – kokie apdovanojimai, jei labai stengsis, ir kokie nemalonumai, jei elgsis priešingai. Tėvai, linkę į kraštutinumus – viską leidžiantys arba perdėtai griežti, – verčia vaikus spėlioti, kas bus už jų elgesį.

Nepamiršau ir kitos pagrindinės taisyklės – ramaus, nešališko tėvų elgesio, nes net ir geriausiai apgalvota bausmė gali neduoti laukiamo rezultato, jei tėvas ar motina visu balsu rėks ant vaiko. Tačiau dauguma vaikų, su kuriais kalbėjausi, sakė, kad jie iš tiesų laukia, kol mama ar tėtis pakels balsą, nes tik tada supranta, kad reikalavimo reikia paisyti. Tarsi turėtų būti pasiektas tam tikras decibelų lygis, kad įsijungtų jungiklis ir vaikas pradėtų klausyti. Deja, tada mama ar tėtis jau būna taip supykę, kad negali skirti tinkamos bausmės – iki tol primygtinai prašę, griebiasi diržo arba pradeda kvailai grasinti, nors akivaizdu, kad niekada to nedarys.

Vienu žodžiu, bausti reikia tuoj pat, bausmės turi būti svarbios vaikui, žinomos iš anksto ir skiriamos ramiai. Taisyklės, už kurių nepaisymą vaikas bus baudžiamas, turi būti aiškios, nustatytos kartu su vaiku ir apgalvotos. Jei nuolat vaikui aiškinate, pataikaujate, niurnate ir priekabiaujate, rėkiate ir primenate, kad atliktų darbus ar nustotų bjauriai elgęsis, – laikas liautis tuščiai aušinti burną ir pradėti mokytis naujos drausminimo taktikos. Reikia veikti, ir jūsų vaikas paklus.

Ištrauka iš Ruth Peters knygos „Nebijokite drausminti vaikų“ (Tyto alba).Joje rašoma apie tai, kaip svarbu auklėti nuosekliai, kaip svarbu laikytis taisyklių, ir apie tai, kad nereikia pildyti visų vaikų užgaidų ir būtinai stengtis padaryti juos laimingus. Autorė nebijo pasakyti, kad būna manipuliuoti linkusių ir konfliktus skatinančių vaikų, ir pataria, kaip reikėtų juos auklėti.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.