Kokią paslaptį nuo savo vaikų slepia Beata Nicholson?

 (1)
Tššššš... Kas yra ta paslaptis? Ar ją galiu žinoti tik aš? Jeigu pasakysiu draugui, tai vis dar bus paslaptis? Paslaptis - tai kas nors slapta, slepiama, žinoma tik ribotam žmonių skaičiui, tai ko nenori, kad kiti sužinotų, bet dažnai vis tiek kas nors kam nors ima ir prasitaria.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kasdieniame gyvenime egzistuoja įvairiausių paslapčių rūšių. Yra lengvos paslaptėlės ir sunkios paslaptys, linksmos ir skaudžios... Jų kūrimas, saugojimas yra būdingas daugeliui žmonių. Bet gi viskas prasideda nuo vaikų. Visas paslaptis apie vaikų paslaptis mums padės atskleisti šeimos psichologė Lina Gudaitė. O savo patirtimi pasidalins Beata Nicholson, kuri pirmiausia yra dviejų vaikų Izabelės (8 m.) ir Jurgio (6 m.) mama, ir tik paskui kulinarinių knygų autorė, laidų vedėja.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dažna tėvų klaida, kurią jie daro dėl per didelės meilės
6 patarimai, kaip gimus vaikui išlaikyti darnius tarpusavio santykius

Žiū, jau mergaičiukės šnibžda viena kitai į ausį, abi sukikena, o tada surimtėja. Tai - paslaptys tarp vaikų. Jos dažniausiai ir yra vaikiškos, linksmos, susijusios su žaidimais ar draugais. „Paslaptys vaikams labai svarbios. Jos suartina, leidžia viens kitą geriau pažinti, padeda megzti artimesnį ryšį, draugystę, išreikšti savo individualumą ir jį geriau suvokti" - aiškina L. Gudaitė. Todėl paslaptys tarp vaikų yra neatsiejamas žaidybinis jų gyvenimo elementas.

Ar esate šeimoje kalbėję apie paslaptis, aiškinę vaikams jų reikšmę?

Beata: paslapčių lyg ir neturim. Žinoma, kiekvienas vaikas šeimoje yra individualus ir nori pabūti sau. Mano dukra turi mergaitiškų paslapčių dienoraščių. Bet pas mus šeimoje nėra tokio dalyko: aš tau nesakysiu, nes tai yra mano paslaptis. Visgi aš norėčiau žinoti, kas mano vaiką neramina.

Paslaptis - tai žinia, kurią vaikas laiko labai svarbia, priklausančia tik jam. Pasak psichologės, vaikai patys labai anksti suvokia paslapties reikšmę ir dažniausiai šeimoje net netenka kalbėti šia tema. Tačiau kitais atvejais, tėvai turėtų labai paprastai, vaikui suprantamai paaiškinti, kas yra tos paslaptys ir kam jas galima atskleisti.

Kuris paslapties kelias yra geriausias: pasakyti, tylėti ar pameluoti?

Beata: pasakyti tiesą. Atvirumas yra geriausia politika bet kur.

Vaikams sunkiau sekasi paslaptis išsaugoti. Kodėl jiems taip kirba viską papasakoti? Šeimos psichologė paaiškina, kad „žmogus iš prigimties linkęs dalintis savo mintimis, išgyvenimais su artimiausiais žmonėmis. Todėl vaikams ypač sunku išsaugoti ir paslaptis. Paslaptis - juk pati asmeniškiausia informacija, kuri pabrėžia žmogaus individualumą, skirtingumą. Vaikai pajutę esą ypatingi, skuba tuo pasidalinti ir taip išreikšti save." Be to, vaikams labai smagu žinoti paslaptį, todėl jie geranoriškai trokšta ją atskleisti, kad žinotų ir kiti.

Ar turite su vaikais gerųjų, smagiųjų paslapčių, tokių kaip dovana tėčiui ir panašiai?

Beata: iš šios pusės, tai žinoma! Susitariam su vaikais, kad šito išduoti negalima, nes čia mūsų paslaptis. Šitų paslapčių tikrai būna. Mes su dukra Izabele labiau esam linkusios šitaip „sąmokslauti".

Gerosios, arba vaikiškos paslaptys, kelia tik smagias emocijas, skatina smalsumą, intriguoja, jas linksma žinoti, be to jos turi aiškų laiką, kuomet bus atskleistos. Tačiau taip pat esama blogųjų paslapčių, kurios kelia nerimą, baimę, gėdą, jos gali pakenkti paslapties saugotojui ar įskaudinti kitą žmogų. Taigi, ne visas paslaptis galima iš tiesų laikyti paslaptyje. Psichologė Lina išskiria dar vieną paslapčių rūšį - nutylėjimus. Vaikai slepia savo poelgius, kurie gali nepatikti tėvams, tuomet išvengiama nenorimų padarinių: bausmės, kaltės, gėdos. Tokiu būdu nutylėjimai veikia kaip apsauga arba nenoras nuvilti suaugusiųjų.

Vaikai mėgsta turėti paslapčių nuo tėvų. Dažnai jos lieka žaidimu, jei nesukelia jokių neigiamų emocijų. Pasak psichologės, „paslaptis tėvams vaikai patiki tik tuomet, kai juos sieja artimas nuoširdus ryšys, kai vaikai pasitiki savo tėvais ir tikrai žino, kad nebus iš jų pasijuokta, kad jų paslaptis bus priimta rimtai ir su pagarba". Tėvai dažniausiai nujaučia vaikų paslaptis, tačiau tokie linksmi žaidimai yra nepavojingi ir juos galima drąsiai palikti tik „tarp vaikų".

Ar atsimenate kokių nors ypatingų paslapčių iš savo vaikystės?

Beata: aš nuo dešimtos klasės pradėjau rašyti dienoraštį, nes kai augi, kai keitiesi visuomet būna neišsakytų jausmų ir labai geras būdas juos surikiuoti į vietas yra dienoraštis. Savo vaikams irgi siūlau rašyti - tai labai gera terapija ir suaugusiems, ir vaikams.

Kita smagiųjų paslapčių rūšis - vaiko ir suaugusiojo paslaptis. Tai neturi būti kažkas gyvenimiškai svarbaus, nes vaikas visgi gali neišsaugoti paslapties ir prasitarti. Bet tokia paslaptis tampa puikia proga tėvams kalbėtis su vaikais apie paslapties reikšmę, aiškinti jos paskirtį ir svarbą. Taip auklėjamos vertybės draugauti, bendrauti su kitais bendraamžiais. Specialistai pataria atvirai kalbėtis apie visus šeimos nariams rūpimus klausimus, net jeigu jie tarsi savaime suprantami. Padėti vaikams perprasti paslapčių reikšmę bei saugojimo svarbą galima ką nors kuriant, skaitant knygas kartu su vaiku. Daugelyje istorijų yra įvairių paslapčių pavyzdžių, kuriuos galima aiškinti vaikui.

Skaitant knygas kartu su vaiku, svarbu analizuoti istorijoje veikiančius herojus, kalbėtis apie jų elgesį. Interpretuoti, aiškinti vaikui galima ir iliustracijų pagalba. Pavyzdžiui, paveikslėlių knygoje „Olivė ir didžioji paslaptis" (leidykla „Nieko rimto"), katytė Olivė sužino paslaptį, kurios niekam negali atskleisti. Olivė supranta, kad negalima išduoti paslapties, bet kai ji užvaldo visas mintis - būtinai turi su kuo nors pasidalyti. Knygelė skirta vaikams nuo trejų iki šešerių-septynerių metų amžiaus, todėl autorė Tora Freeman veikėjais pasirinko gyvūnus, kurie elgiasi, kalbasi kaip žmonės ir yra labai panašūs į vaikus. Paveikslėlių knyga ne tik švelniai pamoko mažuosius kaip elgtis su paslaptimis, bet ir vaizduoja gražią draugystę.

Drauge skaitant knygas ar tiesiog bendraujant šeimoje reikia paaiškinti vaikui paslapties „veikimo principus". Tėveliai visgi turėtų numanyti vaikų mintis ir teisingai kurti savo paslaptis su jais. Gerosios paslaptys yra tarsi žaidimas, jas vaikystėje lydi džiaugsmas bei nuostaba, todėl jos nėra kenksmingos. Smagu slapčia rengti mamytei dovaną ar išmokti kokį eilėraštį. Tačiau apie vaikui iškylančias problemas reikėtų kalbėtis šeimoje ir nelaikyti jų paslaptyje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (1)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.