Kokias dvi spalvas skiria naujagimis, ir kaip spalvos apskritai veikia vaikus?

 (1)
Moksliškai įrodyta, kad aplinka mus veikia ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Muzika, kvapai, įvairių paviršių lytėjimas gali maloniai nuteikti, sujaudinti ar nuliūdinti. Ne išimtis ir spalvos. Įrodyta, kad spalvos organizme sukelia biochemines reakcijas ir taip paveikia emociškai. Vaikų jautrumas spalvoms yra didesnis negu suaugusiųjų, nes jie dar labai atviri aplinkai, neturi išankstinio žinojimo ir nusiteikimo. Į tai reikia atsižvelgti ir parenkant pirmąsias knygas.
© Shutterstock nuotr.

Per spalvas vaikai atskleidžia savo emocijas

Ne veltui prekyboje esama tiek daug vaikams skirtų spalvinimo knygų, įvairiausių priemonių piešimui. Piešiant ir spalvinant lavinami ne tik smulkieji motoriniai vaiko įgūdžiai, bet ir kūrybiškumas, meninis suvokimas, mokomasi derinti, pritaikyti spalvas. Per spalvas vaikas atskleidžia savo emocijas ir būsenas. Stebint, kokias jas renkasi piešdamas ar spalvindamas, galima sužinoti tokių dalykų, kurių mažasis net norėdamas nesugebėtų išreikšti žodžiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Karina Krysko - Skambinė: ką daryčiau kitaip, jei kūdikio laukčiausi šiandien?
Kodėl baisius sapnus vaikai sapnuoja dažniau, negu suaugusieji?

Tačiau pažintis su spalvomis, jų suvokimas vyksta ne iškart gimus, o tam tikrais etapais.

Naujagimis geba skirti tik juodą ir baltą, o iki ketvirto mėnesio išmoksta atpažinti geltoną ir raudoną. Būdamas šešių mėnesių, mažylis spalvas suvokia jau kaip suaugęs žmogus. Į tai reikėtų atsižvelgti parenkant vaiko aplinkos spalvas ir ypač jam skirtus leidinius.

Vaikiškas knygas leidžiančios leidyklos „Nieko rimto" atstovė Eglė Devižytė teigia, kad knygyne pamačius knygą su vos keliomis spalvomis nereikia nusigąsti: „Tokios kartoninės knygos kaip Anne Mussenbrock „Pirmosios spalvos" yra skirtos kelių mėnesių kūdikiams. Jos padeda susipažinti su tokio amžiaus vaikui suvokiamomis spalvomis ir aiškiomis formomis. Suaugusiojo akimis šios knygelės gali atrodyti skurdžiai, tačiau iš tiesų jos yra būtent tai, ko reikia tokio amžiaus vaikams, mat jie tuo metu skiria tik kelias pagrindines spalvas".

Kaip vaikai mokosi pažinti spalvas

Daugelis tėvų nerimauja, kai jų vaikas, sulaukęs 3-4 metų, negali pasakyti spalvų pavadinimų ir bando spėlioti. Tai nebūtinai reiškia, jog jis jų neskiria. Žinoti ir mokėti pasakyti - visiškai skirtingi dalykai. Neretai vaikai spalvas įvardyti geba tik sulaukę penkerių ar dar vyresnio amžiaus. Pačioje pažinimo pradžioje nenustebkite, jei jis pagrindines spalvas sies su tam tikrais daiktais.

„Pažinti spalvas yra ne mažiau sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis darbas nei mokytis skaityti ar rašyti", - sako E. Devižytė. - „Geroje spalvų mokymosi knygelėje spalvos pavadinimas derinamas su konkrečiu daiktu. Pvz.: „raudonas obuolys", „mėlyna jūra".

Pažinus spalvas, išmokus jas įvardyti, reikia išlikti atidiems renkantis leidinius. Labai lengva peržengti saikingo spalvingumo ribą. Natūralu, kad mažas vaikas pirmenybę teikia ryškiems, spalvingiems daiktams, tarp jų ir leidiniams. Ir tai nėra blogai. Visai kas kita, kai jis taip ir lieka prisirišęs prie blizgių, spalvomis perkrautų viršelių. Tai tampa tarsi „greitu maistu" akims, nuo kurio vėliau sunku atprasti. Kad taip neįvyktų, knygų pasirinkimą turėtų kruopščiai prižiūrėti tėvai.

Ryškios spalvos ir kičas

Leidyklos „Nieko rimto" atstovė E. Devižytė teigia: „Ryškios spalvos knygose savaime nėra blogas dalykas, bet dažnai jų paprasčiausiai per daug, jos nedera tarpusavy, yra aplaidžiai parinktos. Leidiniai dar papuošiami blizgučiais, margaspalviais priedais. Supažindinę vaikus su tokiais leidiniais, jau sunkiai nuo jų beatpratinsite." Taip pradedamas formuoti prastas skonis, tad nenuostabu, jei ir vėliau, paaugus, vaikas dairysis tik į kičinius leidinius, kurių blizgūs viršeliai saugo ne ką geresnį turinį.

Žinoma, nereikia baimintis ryškių ir spalvingų knygų. Užtenka kiek atidžiau panagrinėti jų turinį ir bus aišku, kuris leidinys tinka jūsų vaikui. „Nuo gegužės mėnesio knygynų lentynose galima rasti britų iliustruotojo Davido McKee paveikslėlių knygą „Elmeris". Tai itin vertingas leidinys spalvų tema", - pasakojo leidyklos „Nieko rimto" atstovė. - „Elmeris - drambliukas, kuris lyg skiautinukas išmargintas įvairiomis spalvomis. Meniškos knygos iliustracijos ne tik padeda pažinti spalvas, bet ir gyvūnus. Ši istorija padėjo lavintis 20 šalių vaikams - būtent į tiek kalbų ji išversta."

Reikia nepamiršti, kad su spalvomis vaikas susiduria ne tik vartydamas knygas ar imdamas į rankas spalvotus pieštukus. Kasdienėje aplinkoje jų apstu. Įvardijant drabužių, kuriais vaiką rengiate, maisto, kurį jis valgo, supančių daiktų spalvas, mokytis bus ne tik lengva, bet ir kur kas linksmiau.

Spalvų terapija vaikams

Kalbant apie spalvas reikia paminėti, jog jos svarbios ne tik mokantis ar formuojant skonį. Amerikos psichologas Jakobas Libermannas teigia, jog spalva, kaip ir saulės šviesa, gali atstoti beveik visus vaistus. Ne veltui spalvų terapija buvo pasitelkiama jau senovėje. Šiomis dienomis naudojamos įvairios meno terapijos metodikos. O pradėti galima nuo artimiausios aplinkos, šiek tiek pasidomėjus konkrečių spalvų poveikiu ir pagal tai jas iš dalies pakeičiant labiau tinkamomis.

Prieš dažant vaikų kambario sienas ar perkant drabužius tereikia pagalvoti, kokių savybių jūsų vaikas turi apsčiai, o kokių jam galbūt trūksta. Jei jis labai aktyvus, verta kambario sienas dažyti žalsvai. O gal jam trūksta pasitikėjimo savimi? Tuomet aprenkite jį mėlynais drabužiais.

Vaikai yra kur kas jautresni mus supančiai aplinkai, net jei to patys ir nesupranta. Suaugusiųjų pareiga juos stebėti ir švelniai nukreipti reikiama linkme. Tinkamai parinktos spalvos ne tik pagerins emocinę vaiko būklę, bet ir padės lavinti gerą literatūrinį skonį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Mieli tėvai, kada paskutinį kartą atsiprašėte savo vaikų?

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.