Kokių klaidų nepadaryti auginant vienturtį?

 (10)
„Man užtenka ir vieno vaiko" - sako viena bičiulė. „Ką tu, užauginsi nejautrų egoistą, gimdyk antrą" - porina antroji. Kokie jie yra iš tikrųjų, tie mūsų vienturčiukai, kalbamės su psichologe Jolanta Trinkūniene.
© Shutterstock nuotr.

Penkerių metų sulaukęs "seniukas" 

Pas daktarą profilaktiškai pasitikrinti atvestas penkiametis Simukas išpyškina: "Šiaip tai aš gerai jaučiuosi, tik kartais skauda galvą ir kamuoja nemiga". Daktarė šypt, mamytė šypt, o berniukas it profesorius nutaiso protingą veidą ir lėtai įsitaiso kėdėje. Pasirodo jau iš tokio sakinuko galima spėti, kad Simukas yra vienintelis vaikutis šeimoje.

"Vienturčiai truputėlį stokoja bendravimo patirties, - mano psichologė J.Trinkūnienė. Pastebėta, kad jie kartais tampa taip vadinamais mažaisiais "senukais"". Bet neišsigąskit, tai nėra nei blogai, nei gerai. Tik juokinga. Jei šeimoje auga 2-3 mažyliai, jie daugiausiai laiko praleidžia žaisdami. Jų ir bendravimas, ir peštynės vaikiškos. O kas belieka namuose karaliaujančiam vienturtėliui? Truputėlį pažaidus būti su suaugusiais: viena akyte kartu su tėtuku pasižiūrėti žinias, viena ausyte pasiklausyti ką kalba mamytė ir mėgdžioti savo mylimiausių tėvelių ar senelių elgesį.

Prisipažinkime, juk ne visada pakanka kantrybės ir polėkio kartu su atžalėle leistis į žaidimų pasaulį. O kartais tiesiog pritingime tai daryti. "Jei šeimoje auga keli vaikučiai, jie turi daugiau galimybių išvystyti savo žaidimus. O vienturtėlis? Įsitraukia į žaidimą su mamyte, staiga suskamba telefonas ir vaikutis lieka vienas su dideliu skausmu širdužėje", - mano psichologė ir priduria, kad svarbu ne tai, kiek laiko praleisime su savo mažiuku, o tai, kaip jį praleisime. Jei jau žaidžiame, tai nuoširdžiai, negalvodamos, kad laukia nebaigti darbai. Tuomet vienturtėlis jausis laimingas ir nepaliktas likimo valiai. 

Ar iš tiesų vienturčiai yra labiau išlepinti?

Pasak J.Trinkūnienės, teiginys, jog vienturčiai išlepinti dalinai yra teisingas. Savo atžalėles labiau palepina vėlesniame amžiuje gimdžiusios mamytės, arba labai ilgai laukusios vaikelio, kurios sąmoningai ar ne, bet kartais sukuria joms tarsi šiltnamio sąlygas. "Agnute, zuikeli, neliesk šių žaisliukų, juk neaišku, kas juos čiupinėjo", - parduotuvėj švelniu, bet kiek išsigandusiu balsu subara dukrytę mama. Agnutė pravirksta, o kitoje lentynėlėje įnirtingai po žaislus rausiasi panašaus amžiaus mergytė. Pastarosios tėveliai meiliai šnekučiuojasi tarpusavyje ir jiems nė motais, bacilos, užkratai ar nešvarumai. Pasak psichologės jaunesni tėvai kiek kitaip auklėja vaikelius. Jie turi daugiau planų, kartais dar mokosi, o pypliai auga tarsi savaime. O vyresni profilaktiškai bijo, kad atžalėlei kas nors nenutiktų. Ji gali nukristi, susižeisti, užsikrėsti, įsidurti, apsideginti...

"Šiltnamio slygomis auginamas "karaliukas" gali išaugti pernelyg jautrus, nepasitikintis kitais ir per daug prisirišęs prie mamos", - įspėja psichologė. Mamytė labai mylėdama savo "turtelį" ir turėdama didelį atsakomybės jausmą (kartais per didelį), savo vieninteliam džiaugsmeliui padaro tarsi "meškos paslaugą". Užuot mokiusi vaikutį patį pasisaugoti, ji vos ne visą laiką stengiasi laikyti pupuliuką savo įsčiose. Tokiose šiltnamio sąlygose užaugęs jis ir toliau laukia, kad problemos išsispręstų pačios, arba jas išspręstų kiti. 

Reikia mokytis bendrauti su aplinkiniais

"Kai šeimoje auga keli vaikučiai, jie natūraliai išmoksta reikšti savo jausmus: susipeša, bet netrukus ir vėl bando gražiai žaisti. Vienturtis tokios galimybės neturi, todėl kartais pats susikuria savo įsivaizduojamą draugą. Kitaip tariant, pats jį pasirenka, net nepaklausęs, ar šis nori su juo draugauti", - aiškina J.Trinkūnienė. Mažasis "karaliukas" širsta ir išgyvena, jei būna atstumtas, negalėdamas suvokti, kodėl. Juk namuose jis mylimas ir visuomet gauna tai, ko nori.

Kas kita, jei mažylis turi panašaus amžiaus giminaičių, su kuriais dažnai susitinka, mokosi dalintis žaislais ir skanėstais, arba jei lanko vaikų darželį. Todėl, manau, auginant vienintelį „širduką" reikia tiek nedaug, tik išleisti jį pabūti su bendraamžiais, pasikapstyti smėlio dėžėje, pasiraičioti sniege, arba į būrelius, kurių dabar tikrai didelis pasirinkimas ir kur mažyliai labai puikiai išmoksta bendravimo įgūdžių.

Psichologė prisimena mamą, atėjusią pas ją su kelerių metukų sūneliu. Berniukas vis prašydavo šuniuko, o kai tėveliai nupirko gyvūnėlį, lįsdavo į būdą, rodydavo jam knygutes, su juo kalbėdavosi. "Kodėl sūnelis ne man neša knygutes?"- klausė pasimetusi mamytė. J.Trinkūnienė spėjo, kad mama su vaikeliu bendrauja kiek isteriškai, o mažasis stokoja paprasto, šilto ir jaukaus bendravimo, kurį jam suteikia vienintelis draugas - šunytis. 

Paslaugūs tėvai daro už vaiką tai, ką galėtų jis pats

Pasak psichologės, vienturčių tėvams dažnai sunku suprasti, kad jų atžalėlė gali tam tikrus veiksmus ar darbelius padaryti pati. Trejų metų pyplys jau sugeba užsimauti kojinytes, bet neretai mamytės, matydamos, kad jos maunamos pernelyg ilgai, ar ne visai vykusiai, tai padaro pačios.

"Tokiu būdu paprasčiausiai užgožiami vaikučio sugebėjimai. Užuot paskatinus, kad tu bandyk, dar ir dar kartą, stengiamasi viską padaryti už jį", - aiškina J.Trinkūnienė. Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsigandus, kad mažasis išaugs nesavarankiškas, kantriai laukti, kol jis pluša, bandydamas užsirišti batų raištelius, nors šiam "darbeliui" dar yra per mažas. Tiesiog stebėti, kaip „širdukas" atlieka kokį nors veiksmą, paskatinti, pagirti, bet nekritikuoti, kad pavyzdžiui, negražiai susitvarkė žaislus, ar ne vietoj sudėjo knygutes.

Ne mažiau svarbu ir nepervertinti savo atžalėlės sugebėjimų, nediegti nuo vaikystės, kad ji yra vienintelė ir nepakartojama, nes tokia yra tik mums, bet ne didžiajam pasauliui. Vienturčiai patys savaime nėra nei blogi, nei geri ir jiems negalima priskirti kokių nors bendrųjų savybių, jie yra tokie, kokius išsiauklėjame, kaip ir visi vaikai. 


Vienturčių tėveliai neretai mėgsta už vaiką daryti tai, ką sugebėtų ir jis pats. Shutterstock nuotr.


Patarimai vienturčio tėveliams:

Kiekvienas pirmagimis (išskyrus dvynius) kurį laiką būna vienintelis tėvų turtas, todėl nepaisant, ar dar planuojate gimdyti ar ne labai svarbu: 

- mokyti dalintis, reikšti jausmus, 

- mokyti neužsisklęsti savyje, 

- dažnai girti ir skatinti savarankiškai ką nors veikti, 

- leisti kuo daugiau bendrauti su bendraamžiais, 

- pasistengti nors ir trumpai, bet kokybiškai žaisti su vaikučiu. 


Mama Dovilė, auginanti 1,3 mėn dukrytę Adrianą:

"Mes abu su vyru esame vienturčiai, todėl norime turėti 3 vaikučius. Prisimenu, kaip vaikystėje pavydėdavau draugėms, kurios namuose turi sesytę. Įsivaizduodavau, kaip joms smagu namuose žaisti. Paauglystėje pavydėdavau, kad neturiu sesės, su kuria galėčiau pasidalinti paslaptimis. Nors nesu tikra, ar būčiau su ja tokia artima, kaip su drauge. Aš visada turėjau labai gerą, "mirtiną" draugę, kuri man atstodavo seserį. Dabar man labai gaila, kad Adrutė neturi nei tetos, nei dėdės, kad neturės pusbrolių ir pusseserių. Turėdama daugiau vaikų galėsiu jai pasakyti: bet tu turi broliuką ir sesutę.

Nepastebiu, kad aš ar vyras kuo nors išsiskirtumėm iš kitų, visi bruožai, taikomi vienturčiams tinka ir kitiems žmonėms. Egoizmas, pavydas? Niekas mūsų tuo nekaltino. Manau, kad aš bijau atsakomybės, gal todėl, kad jutau per didelį tėvų dėmesį ir globą, kuri nuolatos mane slėgė. Kartais su vyru pasikalbam, kaip būtų šaunu senatvėje laukti švenčių, per kurias suvažiuotų mūsų vaikai su anūkėliais, kurie keltų didžiulį triukšmą, bėgiotų pirmyn atgal, o mes sėdėtume ir stebėtume savo didžiulę šeimynėlę". 

Mama Renata, auginanti 8 metų Beatričę:

"Nežinau, ar vienturtį auginti sunkiau, nes neturiu su kuo palyginti. Bet manau, kad egoistą galima išsiauginti ir šeimoje, kurioje daugiau vaikų. Mano dukrytė daug bendrauja su vaikais mokykloje ir su panašaus amžiaus pussesere ir pusbroliu. Nepastebėjau, kad jai kiltų kokių nors problemų norint su kuo nors susibendrauti. Manau, koks bus tavo žmogutis, labai daug priklauso nuo to, kiek jam skiri laiko, kiek investuoji į auklėjimą, galų gale, kiek knygų perskaitai. Aš labai daug dirbu, tad stengiuosi su savo mergaite kuo prasmingiau, kokybiškiau praleisti laiką. Kartais pakanka ir pusvalandžio, svarbu, kad nenutrūktų tarpusavio ryšys.

Svarbu nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti, išsipasakoti. Ar palepinu? Nemanau, bet pastebiu, kad močiutės, kuri prieš pusmetį sugrįžo iš užsienio ir Beatričės bendravimas yra kiek kitoks. Jos abi praleidžia daugiau laiko ir ko gero dukra yra palepinama. Aš nesistengiu jos paversti kažkokių mano svajonių išsipildymu. Aiškinsiu, kad reikia baigti mokslus, bet jokiu būdu nesikišiu, kokią specialybę rinktis. Ji pati privalo rinktis gyvenimo kelią".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti (1)

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.