Kokių klaidų nepadaryti auginant vienturtį?

 (10)
„Man užtenka ir vieno vaiko" - sako viena bičiulė. „Ką tu, užauginsi nejautrų egoistą, gimdyk antrą" - porina antroji. Kokie jie yra iš tikrųjų, tie mūsų vienturčiukai, kalbamės su psichologe Jolanta Trinkūniene.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Penkerių metų sulaukęs "seniukas" 

Pas daktarą profilaktiškai pasitikrinti atvestas penkiametis Simukas išpyškina: "Šiaip tai aš gerai jaučiuosi, tik kartais skauda galvą ir kamuoja nemiga". Daktarė šypt, mamytė šypt, o berniukas it profesorius nutaiso protingą veidą ir lėtai įsitaiso kėdėje. Pasirodo jau iš tokio sakinuko galima spėti, kad Simukas yra vienintelis vaikutis šeimoje.

"Vienturčiai truputėlį stokoja bendravimo patirties, - mano psichologė J.Trinkūnienė. Pastebėta, kad jie kartais tampa taip vadinamais mažaisiais "senukais"". Bet neišsigąskit, tai nėra nei blogai, nei gerai. Tik juokinga. Jei šeimoje auga 2-3 mažyliai, jie daugiausiai laiko praleidžia žaisdami. Jų ir bendravimas, ir peštynės vaikiškos. O kas belieka namuose karaliaujančiam vienturtėliui? Truputėlį pažaidus būti su suaugusiais: viena akyte kartu su tėtuku pasižiūrėti žinias, viena ausyte pasiklausyti ką kalba mamytė ir mėgdžioti savo mylimiausių tėvelių ar senelių elgesį.

Prisipažinkime, juk ne visada pakanka kantrybės ir polėkio kartu su atžalėle leistis į žaidimų pasaulį. O kartais tiesiog pritingime tai daryti. "Jei šeimoje auga keli vaikučiai, jie turi daugiau galimybių išvystyti savo žaidimus. O vienturtėlis? Įsitraukia į žaidimą su mamyte, staiga suskamba telefonas ir vaikutis lieka vienas su dideliu skausmu širdužėje", - mano psichologė ir priduria, kad svarbu ne tai, kiek laiko praleisime su savo mažiuku, o tai, kaip jį praleisime. Jei jau žaidžiame, tai nuoširdžiai, negalvodamos, kad laukia nebaigti darbai. Tuomet vienturtėlis jausis laimingas ir nepaliktas likimo valiai. 

Ar iš tiesų vienturčiai yra labiau išlepinti?

Pasak J.Trinkūnienės, teiginys, jog vienturčiai išlepinti dalinai yra teisingas. Savo atžalėles labiau palepina vėlesniame amžiuje gimdžiusios mamytės, arba labai ilgai laukusios vaikelio, kurios sąmoningai ar ne, bet kartais sukuria joms tarsi šiltnamio sąlygas. "Agnute, zuikeli, neliesk šių žaisliukų, juk neaišku, kas juos čiupinėjo", - parduotuvėj švelniu, bet kiek išsigandusiu balsu subara dukrytę mama. Agnutė pravirksta, o kitoje lentynėlėje įnirtingai po žaislus rausiasi panašaus amžiaus mergytė. Pastarosios tėveliai meiliai šnekučiuojasi tarpusavyje ir jiems nė motais, bacilos, užkratai ar nešvarumai. Pasak psichologės jaunesni tėvai kiek kitaip auklėja vaikelius. Jie turi daugiau planų, kartais dar mokosi, o pypliai auga tarsi savaime. O vyresni profilaktiškai bijo, kad atžalėlei kas nors nenutiktų. Ji gali nukristi, susižeisti, užsikrėsti, įsidurti, apsideginti...

"Šiltnamio slygomis auginamas "karaliukas" gali išaugti pernelyg jautrus, nepasitikintis kitais ir per daug prisirišęs prie mamos", - įspėja psichologė. Mamytė labai mylėdama savo "turtelį" ir turėdama didelį atsakomybės jausmą (kartais per didelį), savo vieninteliam džiaugsmeliui padaro tarsi "meškos paslaugą". Užuot mokiusi vaikutį patį pasisaugoti, ji vos ne visą laiką stengiasi laikyti pupuliuką savo įsčiose. Tokiose šiltnamio sąlygose užaugęs jis ir toliau laukia, kad problemos išsispręstų pačios, arba jas išspręstų kiti. 

Reikia mokytis bendrauti su aplinkiniais

"Kai šeimoje auga keli vaikučiai, jie natūraliai išmoksta reikšti savo jausmus: susipeša, bet netrukus ir vėl bando gražiai žaisti. Vienturtis tokios galimybės neturi, todėl kartais pats susikuria savo įsivaizduojamą draugą. Kitaip tariant, pats jį pasirenka, net nepaklausęs, ar šis nori su juo draugauti", - aiškina J.Trinkūnienė. Mažasis "karaliukas" širsta ir išgyvena, jei būna atstumtas, negalėdamas suvokti, kodėl. Juk namuose jis mylimas ir visuomet gauna tai, ko nori.

Kas kita, jei mažylis turi panašaus amžiaus giminaičių, su kuriais dažnai susitinka, mokosi dalintis žaislais ir skanėstais, arba jei lanko vaikų darželį. Todėl, manau, auginant vienintelį „širduką" reikia tiek nedaug, tik išleisti jį pabūti su bendraamžiais, pasikapstyti smėlio dėžėje, pasiraičioti sniege, arba į būrelius, kurių dabar tikrai didelis pasirinkimas ir kur mažyliai labai puikiai išmoksta bendravimo įgūdžių.

Psichologė prisimena mamą, atėjusią pas ją su kelerių metukų sūneliu. Berniukas vis prašydavo šuniuko, o kai tėveliai nupirko gyvūnėlį, lįsdavo į būdą, rodydavo jam knygutes, su juo kalbėdavosi. "Kodėl sūnelis ne man neša knygutes?"- klausė pasimetusi mamytė. J.Trinkūnienė spėjo, kad mama su vaikeliu bendrauja kiek isteriškai, o mažasis stokoja paprasto, šilto ir jaukaus bendravimo, kurį jam suteikia vienintelis draugas - šunytis. 

Paslaugūs tėvai daro už vaiką tai, ką galėtų jis pats

Pasak psichologės, vienturčių tėvams dažnai sunku suprasti, kad jų atžalėlė gali tam tikrus veiksmus ar darbelius padaryti pati. Trejų metų pyplys jau sugeba užsimauti kojinytes, bet neretai mamytės, matydamos, kad jos maunamos pernelyg ilgai, ar ne visai vykusiai, tai padaro pačios.

"Tokiu būdu paprasčiausiai užgožiami vaikučio sugebėjimai. Užuot paskatinus, kad tu bandyk, dar ir dar kartą, stengiamasi viską padaryti už jį", - aiškina J.Trinkūnienė. Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsigandus, kad mažasis išaugs nesavarankiškas, kantriai laukti, kol jis pluša, bandydamas užsirišti batų raištelius, nors šiam "darbeliui" dar yra per mažas. Tiesiog stebėti, kaip „širdukas" atlieka kokį nors veiksmą, paskatinti, pagirti, bet nekritikuoti, kad pavyzdžiui, negražiai susitvarkė žaislus, ar ne vietoj sudėjo knygutes.

Ne mažiau svarbu ir nepervertinti savo atžalėlės sugebėjimų, nediegti nuo vaikystės, kad ji yra vienintelė ir nepakartojama, nes tokia yra tik mums, bet ne didžiajam pasauliui. Vienturčiai patys savaime nėra nei blogi, nei geri ir jiems negalima priskirti kokių nors bendrųjų savybių, jie yra tokie, kokius išsiauklėjame, kaip ir visi vaikai. 


Vienturčių tėveliai neretai mėgsta už vaiką daryti tai, ką sugebėtų ir jis pats. Shutterstock nuotr.


Patarimai vienturčio tėveliams:

Kiekvienas pirmagimis (išskyrus dvynius) kurį laiką būna vienintelis tėvų turtas, todėl nepaisant, ar dar planuojate gimdyti ar ne labai svarbu: 

- mokyti dalintis, reikšti jausmus, 

- mokyti neužsisklęsti savyje, 

- dažnai girti ir skatinti savarankiškai ką nors veikti, 

- leisti kuo daugiau bendrauti su bendraamžiais, 

- pasistengti nors ir trumpai, bet kokybiškai žaisti su vaikučiu. 


Mama Dovilė, auginanti 1,3 mėn dukrytę Adrianą:

"Mes abu su vyru esame vienturčiai, todėl norime turėti 3 vaikučius. Prisimenu, kaip vaikystėje pavydėdavau draugėms, kurios namuose turi sesytę. Įsivaizduodavau, kaip joms smagu namuose žaisti. Paauglystėje pavydėdavau, kad neturiu sesės, su kuria galėčiau pasidalinti paslaptimis. Nors nesu tikra, ar būčiau su ja tokia artima, kaip su drauge. Aš visada turėjau labai gerą, "mirtiną" draugę, kuri man atstodavo seserį. Dabar man labai gaila, kad Adrutė neturi nei tetos, nei dėdės, kad neturės pusbrolių ir pusseserių. Turėdama daugiau vaikų galėsiu jai pasakyti: bet tu turi broliuką ir sesutę.

Nepastebiu, kad aš ar vyras kuo nors išsiskirtumėm iš kitų, visi bruožai, taikomi vienturčiams tinka ir kitiems žmonėms. Egoizmas, pavydas? Niekas mūsų tuo nekaltino. Manau, kad aš bijau atsakomybės, gal todėl, kad jutau per didelį tėvų dėmesį ir globą, kuri nuolatos mane slėgė. Kartais su vyru pasikalbam, kaip būtų šaunu senatvėje laukti švenčių, per kurias suvažiuotų mūsų vaikai su anūkėliais, kurie keltų didžiulį triukšmą, bėgiotų pirmyn atgal, o mes sėdėtume ir stebėtume savo didžiulę šeimynėlę". 

Mama Renata, auginanti 8 metų Beatričę:

"Nežinau, ar vienturtį auginti sunkiau, nes neturiu su kuo palyginti. Bet manau, kad egoistą galima išsiauginti ir šeimoje, kurioje daugiau vaikų. Mano dukrytė daug bendrauja su vaikais mokykloje ir su panašaus amžiaus pussesere ir pusbroliu. Nepastebėjau, kad jai kiltų kokių nors problemų norint su kuo nors susibendrauti. Manau, koks bus tavo žmogutis, labai daug priklauso nuo to, kiek jam skiri laiko, kiek investuoji į auklėjimą, galų gale, kiek knygų perskaitai. Aš labai daug dirbu, tad stengiuosi su savo mergaite kuo prasmingiau, kokybiškiau praleisti laiką. Kartais pakanka ir pusvalandžio, svarbu, kad nenutrūktų tarpusavio ryšys.

Svarbu nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti, išsipasakoti. Ar palepinu? Nemanau, bet pastebiu, kad močiutės, kuri prieš pusmetį sugrįžo iš užsienio ir Beatričės bendravimas yra kiek kitoks. Jos abi praleidžia daugiau laiko ir ko gero dukra yra palepinama. Aš nesistengiu jos paversti kažkokių mano svajonių išsipildymu. Aiškinsiu, kad reikia baigti mokslus, bet jokiu būdu nesikišiu, kokią specialybę rinktis. Ji pati privalo rinktis gyvenimo kelią".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip padėti vaikams pamėgti sveiką maistą

Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau – Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą.

Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams (7)

Penkerių metų sūnų auginančiai mamai atrodo, kad jos sūnus auga pernelyg nedrąsus. Tačiau jos išbandyti būdai, kaip padrąsinti vaiką, neveikia.

„Pypliukas“: ko darželio auklėtojos neišdrįsta pasakyti tėveliams?

Laida „Pypliukas“ atsako tėvams rūpimus klausimus ir duoda naudingų patarimų.

5 situacijos, kada tiesiog būtina pasakyti savo vaikui TAIP

Ar kada mėginote suskaičiuoti, kiek kartų per dieną savo vaikui pasakote „Ne"?

Auginu nedrąsų vaiką: kaip jam padėti (9)

Nedrąsią penkiametę dukrytę auginanti mama uždavė klausimą specialistui – kokiais būdais galima būtų padrąsinti vaiką?

Psichologė – apie vieną skausmingiausių šiuolaikinių tėvų klaidų (26)

Nežinau, kaip jums, bet man vienas nemaloniausių patyrimų, kai manęs žmogus „negirdi". Mažas jis ar didelis. Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskienė.

Skyrybos: kaip apie tai pranešti skirtingo amžiaus vaikams (2)

„Su žmona nutarėme, kad mums – nepakeliui. Ir nors apie skyrybas pastaruoju metu namuose kalbėdavom dažniau nei reikėtų, taip vaikams tiesiai ir nepasakėme, kad po vasaros atostogų nebebūsim kartu“, - sakė dviejų vaikų tėtis, vilnietis Simonas.

Veiksmingiausi vaikų auklėjimo metodai (4)

Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė.

Viešas mamos atsakas jos vaiką parduotuvėje įžeidusiam žmogui (22)

Berniukams - tik mašinytės, o mergaitėms - lėlės? Šį stereotipą žaislų parduotuvėje patyrusi mama parašė viešą atsaką jos sūnų išjuokusiam žmogui.

Kūrybiškas ir smagus darbelis su vaikais: gaminame Oliziuką

Oliziuko gaminimas kartu su vaiku - tai ne tik smagus, bet ir prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas

Kad vaikiškos pasakos nevirstų košmarais

Kaip atsirinkti tinkamas pasakas vaikui? Apie tai pasakoja VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė.

Darželis, kuriame vaikai žygio metu įveikia po 6 km (8)

Po kilometrą ar tris dvimečiams ir trimečiams, po keturis – šešis kilometrus vyresniems. Tokį atstumą nueina į žygius parke, miške ar palei upę išsiruošę lauko darželių Vilniuje ir Kaune vaikai.

Apklausa: tėvai įvardino, kas svarbiausia geram vaikų darželiui

Lietuvoje darželinukų tėvai vis didesnį dėmesį skiria vaikų ugdymo procesui, o ne savo patogumui ar žaislams.

Zodiako ženklas, kuris anksčiausiai tėvams pareiškia, kad Kalėdų senelio nėra (4)

Šio Zodiako ženklo vaikas savo tėvams yra didelė mįslė - artimuosius jis stebina nuo mažų dienų.

Tyčiotis vaikai pradeda jau darželyje: kaip užbėgti tam už akių (3)

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.