Reklama

Kokius įgūdžius lavina vaidmeniniai žaidimai

Žaidžiančius vaikus galima palyginti su režisieriais, kurie kuria ne tik scenarijų, personažus, bet ir atlieka tam tikrus vaidmenis.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būtent vaiko atliekami vaidmenys žaidžiant yra vienas svarbiausių vaikystės užsiėmimų. Žaisdami mažyliai lavina vaizduotę, kūrybiškumą, mokosi bendradarbiauti ir bendrauti. Tai jiems padeda išreikšti savo jausmus, mintis ir pažinti juos supantį pasaulį bei žmones.

Žaidimas – tai darbas

Sulaukus 18 mėnesių, mažylių pasaulio suvokimas gerokai prasiplečia. Jie domisi daiktais, kurie juos supa namuose ar kieme. Tokio amžiaus vaikai atidžiai tyrinėja pasaulį lytėdami ir „ragaudami".

Tikrasis žaidimas prasideda apie trečiuosius gyvenimo metus, kai vaikai prisiima vaidmenis ir juos priskiria įvairiems daiktams ar žaislams. Žaisdami jie ne tik linksmai leidžia laiką, bet ir įtvirtina įgytas žinias.

Mažyliams greitai atsibosta žaidimai, kurių taisyklių pakeisti negalima. Todėl vaikai mieliau renkasi vaidmeninius žaidimus, kuriuose jie susikuria vaidmenis sau ir įvairiems daiktams, imituoja patirtas ar matytas situacijas: ėjimą į parduotuvę, zoologijos sodą, pas gydytoją ir pan. Kurdami naujus scenarijus ir vaidmenis, vaikai randa kūrybiškus problemų sprendimus, o taip pat lavina bendravimo bei socialinius įgūdžius.

Pavyzdžiui, jei mažylis žaidžia lėktuvėliu ar laivu, jis dažnai įsivaizduoja esąs jo pilotu ar kapitonu. Toks žaidimas – ne tik pramoga, bet ir atsakomybė, reikalaujanti sprendimų priėmimo ir net streso, emocijų valdymo.

Nors vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, iš tiesų žaidimas vaikams – tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos. Žaidžiantis vaikas – tai dirbantis vaikas, bandantis suvokti pasaulį ir suprasti save.

Šiam darbui būtinos priemonės - tiek žaislai, tiek įvairūs daiktai, kurie suteiktų vaikui visišką kūrybinę laisvę, o žaidimui - tikroviškumo.

Įvairūs LEGO® kaladėlių rinkiniai skirtingo amžiaus vaikams leidžia įgyvendinti ir kurti skirtingus žaidimo scenarijus ir lavina vaikų įgūdžius. Konstruodami statinius iš kaladėlių mažyliai tarsi instinktyviai įsitraukia į vaidmeninį žaidimą, išmoksta strategiškai mąstyti, eksperimentuoti.

Žaisdami vaikai pasaulį atranda iš naujo

Vaikams žaidimas – tai tarsi kelionė ir pažintis su neatrastu pasauliu. Tėvų papasakota nauja istorija apie nematytą gyvūną ar žmones, gyvenančius kitame kontinente, gali virsti nauju žaidimo scenarijumi.

Su naujuoju spalvotų LEGO® DUPLO® kaladėlių rinkiniu „Aplink pasaulį", skirtu vaikams nuo 2 iki 5 m., mažieji atradėjai gali keliauti iš vieno žemyno į kitą ir jame atrasti skirtingus gyvūnus bei žmones.

Kokius įgūdžius lavina vaidmeniniai žaidimai

Nuostabioje kelionėje laukia pažintis su savana, atšiauria Antarktida, kur nuo ledo kalnų čiuožinėja pingvinai, paslaptingi miškai, olos ir šventyklos, kurias pats mažylis galės sukonstruoti. DUPLO® kaladėlių rinkinyje „Aplink pasaulį" yra 5 figūrėlės ir 17 skirtingų gyvūnėlių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Mažieji keliautojai gali leistis į kelionę po 4 kontinentus savo sukonstruotu laivu arba lėktuvu.

Kokius įgūdžius lavina vaidmeniniai žaidimai

Keliaudami ir žaisdami kartu tėveliai savo mažyliams gali tiek daug papasakoti apie nematytus gyvūnus, gamtą ir žmonių gyvenimo papročius skirtinguose žemynuose!

Kokius įgūdžius lavina vaidmeniniai žaidimai

Vaikų žaidimas ir tėvų vaidmuo

Žaidimo scenarijai vaikystėje iš nieko neatsiranda. Vaikams būtina gyvenimiška patirtis, nauja informacija, naujos istorijos.

Koks tėvų vaidmuo vaikui žaidžiant? Ar tėvai turėtų dalyvauti vaiko vaidmeniniuose žaidimuose? - paklausėme socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo "Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos.

A.Landsbergienė: Teisybę pasakius, tėvų dalyvavimas vaikų žaidimuose yra ganėtinai naujas reiškinys – dar visai neseniai tėvai pasakydavo vaikams, kad jie eitų pažaisti ir visiškai nejautė sąžinės graužaties, jei vaikas sakydavo, kad jis nesugalvoja, ką – tuomet sakydavo, kad yra apsčiai neatliktų namų ruošos darbų, ir vaikas gali visada juos atlikti, jei neturi, ką veikti.

Žinoma, šiek tiek juokauju, tačiau kartais mes tikrai jaučiame per daug atsakomybės ir sąžinės graužaties dėl veiklų, už kurias savo gyvenime yra atsakingas pats vaikas.

Neabejoju, dauguma esate girdėję, kad žaidimui turi vadovauti vaikas, tačiau nereikia šio teiginio suprasti visiškai tiesmukai: žaidimą inicijuoti ir jo vadovu būti turėtų vaikas, tačiau tėvai neturi nusileisti kiekviename žingsnyje, neprivalo daryti to, kas jiems nepriimtina – net jei to reikalauja mylimiausias vaikas! Mes esame klaidingai supratę, kad – ypač žaidime – mes galime leisti vaikams daryti, ką nori. Vien tik reikalavimas paklusti vienos pusės idėjoms kenkia ne tik pačiam žaidimui, bet ir santykiams. Žaidimo metu mes mokomės derybų meno, mokomės susitarti taip, kad visiems būtų malonu, o ne versdami kitą paklusti.

Esate girdėję, kad žaidimui turi vadovauti vaikas, tačiau nereikia šio teiginio suprasti visiškai tiesmukai: žaidimą inicijuoti ir jo vadovu būti turėtų vaikas, tačiau tėvai neturi nusileisti kiekviename žingsnyje, neprivalo daryti to, kas jiems nepriimtina.
Dr. Austėja Landsbergienė

Vaikai elgiasi teisingai pasakydami žaidimų draugui (dažniausiai bendraamžiui): arba tu žaidi gražiai, arba aš su tavimi nebežaisiu! Taigi ta galimybė parodyti savo nepasitenkinimą arba net nutraukti žaidimą yra itin svarbi, kai kalbame apie socio-emocinį vaiko ugdymą.

Kai mes leidžiame vaikui dominuoti, kai mes leidžiame vaikui elgtis su mumis kaip užsinorėjus neatsižvelgiant į mūsų jausmus ir norus, mes darome jiems meškos paslaugą.

Tad kviečiu visus žaisti su vaikais sąžiningai: leisti vaikams inicijuoti žaidimą, tačiau pasakyti, kai jums yra nemalonu arba taisyklės netinkamos; nesijauti nuolat įpareigotais, tačiau ir skirti vaikams pakankamai dėmesio ir laiko, kad jie jaustųsi mylimi ir laukiami žaidimų partneriai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams pasaulio ribos gan sunkiai suvokiamos. Kada tinkamiausias laikas vaikui papasakoti apie pasaulį: skirtingus gyvūnus, žmones, gyvenančius skirtinguose kontinentuose?

Ikimokyklinio amžiaus vaikams sunku suprasti tai, kas abstraktu – jie mąsto konkrečiai. Tačiau reikia įsisąmoninti, kad gyvename amžiuje, kur šeimos daug keliauja ir net jeigu nekeliauja fiziškai, tai skaito knygas, žiūri filmus, stebi pasaulio naujienas ir be jokios abejonės įsijungia YouTube. Tai sąlygoja, kad vaikas jau ankstyvojoje vaikystėje susiduria su jį supančiu pasauliu.

Su vaikais stebėjome erelio lizdą JAV. Kaip tai įmanoma? Ogi prie lizdo yra pritvirtinta kamera, kuri leidžia realiu laiku stebėti erelio gyvenimą! Ir tokių galimybių šių dienų pasaulyje yra apsčiai.

Taigi, labiausiai reikia atsižvelgti į vaiko aplinkoje esantį kontekstą: jeigu vaikas nėra buvęs net Lietuvoje prie jūros ar girioje, tai žinoma, kad pirma reikia jį supažindinti su artimiausia aplinka, tada su šiek tiek tolėliau esančia, o galiausiai – ir su supančiu pasauliu. Jeigu vaikas auga šeimoje, kur daug keliaujama, daug diskutuojama, galbūt net kalbama keliomis kalbomis – to vaiko kontekstas visiškai kitoks, ir mes negalime jo ignoruoti.

Kadangi „Vaikystės Sodo“ darželių tinkle įgyvendiname Kontekstinio ugdymo programą, tai nuolat atsižvelgiame į tai, koks yra vaiką supantis kontekstas: kur ir kokie yra jo namai, ką per individualius pokalbius akcentuoja vaiko tėvai, kur jis keliauja ir apie ką jis pats pasakoja.

Nepamirškime, kad žmogus geriausiai mokosi siedamas jau turimą informaciją su nauja, tad būtent tokiu principu ir reikia vadovautis, kai kalbame apie naujos informacijos pristatymą vaikams.

Užsakymo nr.: PT_70982080

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

KALBA VAIKAI: kad pasakė, tai pasakė!..

Vaikai neretai pasako tokių dalykų, kokių suaugusieji ir norėdami nesugalvoja. Jūsų dėmesiui - 4 metų Ryčio linksmosios kalbelės.

Svarbi savybė, kurią turi visi maži vaikai, bet vėliau ją neretai išmuša tėvai

Smalsumas įgimtas – konstatavo mokslininkai ir netruko pridėti, kad tai viena svarbiausių intelekto vystymosi sąlygų.

Vaikas nuliūsta ir pravirksta dėl kiekvienos smulkmenos: pataria psichologė

Jautrų sūnų auginanti mama klausia specialisto patarimo, kaip didinti jo savivertę. Moteris mano, kad sūnaus jautrumas priklauso nuo to, kad jos nėštumas buvo be galo sunkus, nuolat lydimas ašarų.

Teo ir Ieva pristato: linksmiausi lauko žaidimai

Kai pagaliau ateina pavasaris, norisi juo kuo daugiau džiaugtis! Lauko žaidimų ir linksmybių sezonas - ATIDARYTAS!

Teo ir Ieva pristato: žaislai, kurie nekainuoja nė cento, o dovanoja glėbį džiaugsmo (1)

Paprasta kartotinė dėžė vieniems - paprasta dėžė, kitiems - visas atradimų pasaulis!

Ko labiausiai trūksta šiuolaikiniam vaikui? Ne, tai ne išmanusis telefonas ir ne brangus žaislas...

„Neturiu ką veikti“, – sako vaikas kaip tik tuo metu, kai norėtųsi po darbo šiek tiek atsipūsti. Arba kaip tik tada, kai galva visiškai tuščia ir nežinia, ką jam pasiūlyti. Kodėl vaikas pats nesusigalvoja veiklos ir nuobodžiauja? Galbūt jam tiesiog trūksta tėvų dėmesio?

17 smagių žaidimų su vaikais namuose, kuriems tiks tai, ką turite po ranka

Kelios idėjos, ką daryti su vaiku namuose, kai jis skundžiasi, jog yra nuobodu. Šiems užsiėmimams dažniausiai neprireiks jokių papildomų žaislų, o tik to, ką rasite namuose.

Kai vaikas pasielgia netinkamai, jokiu būdu nedarykite vienos klaidos (1)

Neretai pykdami vaikai, atrodo, peržengia ribą, nes mažais kumštukais ima mušti mamą ar spiria tėčiui. Ką daryti tokiais atvejais, teiraujamės psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės.

Psichologė: nelaimingiausi yra tie vaikai, kuriems tėvai nenustatė ribų

Pykstame mes visi. Tačiau pykstantį vaiką kartais sunku suprasti, tarsi to daryti jis neturėtų teisės. Su psichologe psichoterapeute Rūta Bačiulyte aptariame 3 mitus apie vaikų pyktį.

Svarbi vaikų auklėjimo formulė, kurią pamiršta daugelis tėvų

Gimė vaikas. Ką tik iškeptiems tėvams – nauja misija: užauginti pasauliui naują žmogų. Kad augtų sveikas, protingas, laimingas, sėkmingas, patenkintas savimi ir pasauliu.

Teo ir Ieva pristato: 5 žaidimai su vaiku, kurie lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką

Pasibaigus Velykų karštinei, mes su Teo grįžtame, pristatydami kelis įdomius užsiėmimus, kaip kūrybiškai galima panaudoti namuose turimo konstruktoriaus kaladėles.

Viens, du trys – ir nereikalinga kojinė virsta mielu zuikučiu

Dviejų vaikučių mama Inga, feisbuke kurianti tinklaraštį „Mamos diena“, dalijasi labai smagia idėja, kaip su vaikais per penkias minutes pasigaminti smagų zuikutį iš nereikalingos kojinės.

5 smagūs užsiėmimai, lavinantys mažylių rankų miklumą ir motoriką

Kokie žaidimai padeda lavinti mažų vaikų motoriką ir rankyčių miklumą? Štai 5 smagūs užsiėmimai, kurie suteiks mažyliui ne tik džiaugsmo, bet ir naudingų įgūdžių.

Žavi velykinė namų puošmena – per 5 minutes

TAVO VAIKO žurnalo dizainerė Rima pasidalijo labai smagia velykine namų dekoracijos idėja, kurią galima pasigaminti vos per kelias minutes ir visai neišleidžiant papildomai pinigų.

Rūta Lapė: pametinukai – subalansuoti žmonėms su polėkiu (2)

Dviejų sūnų mama, žurnalistė Rūta Lapė – apie buvimą pametinukų mama.