Lengvi būdai nužudyti vaikų kūrybiškumą ir smalsumą

Visi vaikai gimsta gabūs. Kuriose srityse jie taps stiprūs, priklauso nuo auklėjimo, tačiau visada išlieka rizika, kad nepuoselėjant jo stipriųjų pusių, jam tampant suaugusia asmenybe, šios jo savybės gali taip ir neišvysti dienos šviesos.

Kaip grėsmė tampa privalumu

Auginant vaiką dažnai susimąstome, kokį kelią jis pasirinks. Dažnai pabandome projektuoti į ateitį, kas jo laukia, kaip atrodys, ką gyvenime veiks. Kaip ir iš kiekvieno aplinkinio, taip ir iš vaiko neretas turime tam tikrų lūkesčių, kurių jam nepatenkinus, kyla nerimas. Kartais kaip didžiausia grėsmė atrodo, jei vaikas yra per daug aktyvus, emocionalus, kartais kaip problemą identifikuojame, kad jis negali sutelkti dėmesio ties vienu dalyku.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, kad atvestas į darželį vaikas neverktų
10 rečiausių Lietuvos žinomų žmonių vaikų vardų

„Mokytojams, tėvams ir kitiems su vaiko auklėjimu susijusiems žmonėms reikia prisiminti, kad didesnis emocinis imlumas, aktyvumas dažniausiai reiškia ne elgesio ar emocinius sunkumus, o tiesiog gabaus vaiko asmenybės savybę. Tinkamai puoselėjant kartais grėsme iš pirmo žvilgsnio atrodančias savybes, galima išugdyti stiprią, kūrybingą asmenybę", - pasakoja netradicinio ugdymo specialistė Giedrė Laucytė.

„Nekišk nagų ir tylėk"

Didžiausia klaida, kurią galima padaryti auklėjime - tai tokio vaiko aplinkiniams nepalankių savybių slopinimas. Pripažinkime, neretai tenka išgirsti tokias frazes kaip: „ša, ką pagalvos aplinkiniai", „nekišk nagų - sugadinsi" ir pan.

Smalsumas yra tobulėjimo varomoji jėga. Turbūt pastebėjome, kad visi vaikai intensyviai domisi juos supančia aplinka, jiems įdomu paliesti, paragauti, išbandyti. Vaikas, ugdytas saugioje, skatinančioje aplinkoje, patapęs suaugusiuoju taip pat išlaiko smalsumą, kuris vėlesniame periode identifikuojamas kaip atvirumas iššūkiams, drąsa, veiklumas. Tokiam vaikui suaugus tampa įdomios verslo galimybės, jis savo potencialą realizuoja mene ar kitose, polėkio iššūkiams reikalaujančiose srityse.

Gabūs vaikai dažnai būna jautresni už bendraamžius

Vaikas, dar neturėdamas plataus akiračio, kiekvieną jį pasiekiančią informaciją fiksuoja kaip neginčytiną tiesą, todėl tai, kas sakoma vaikui ankstyvajame periode, nutiesia jo tolimesnio kelio vėžes. Žodžiai, skatinantys savivertę, ugdo savimi pasitikintį žmogų, veiksmai, skatinantys gabumų lavinimą, nutiesia kelią tobulėjimui vaiko pasirinktoje srityje ir atvirkščiai.

Dažniausiai tyrėjų minimas specifinis gabių vaikų bruožas yra didesnis jautrumas. Jis gali reikštis vienoje ar keliose srityse - intelektinėje, psichomotorinėje, jausminėje, vaizduo­tės ir emocinėje.

Didesnis jautrumas intelektinėje srityje pasireiškia šiais požymiais: gabūs vaikai yra smalsūs, dažnai domisi įvairiomis sritimis, jiems būdingas greitas informacijos apdorojimas. Psichomotorinis gabių vaikų jautrumas pasireiškia aukštu energingumu, todėl to­kie vaikai dažnai būna judrūs, mėgsta užsiimti keliomis veiklomis vienu metu.

Mokyklose neskatinamas vaikų unikalumas

„Liūdna, bet vaikai jau darželiuose bei mokyklose susiduria su ribojančiom nuostatom, o pervargę ugdytojai bando įsprausti juos į standartus tiek emocine, tiek gebėjimų prasme. Nors visų gabumai būna labai skirtingi - vienas jaučia pasaulį per meną, kitas per žodį, o trečias per skaičius, tačiau formuojamas „patogus" kolektyvo narys, neišsiskiriantis savo elgesiu, neabejojantis jam pateikiamomis tiesomis, mokantis viską tą patį kaip ir visi.

Taip nestandartinio mąstymo vaikui tarsi teigiama, kad su juo kažkas negerai, kad jis kažkuo blogesnis. Tėvams reikia nemažai drąsos ir įžvalgumo, kad atpažintų vaiko unikalumą, padėtų jam tuo džiaugtis ir sudarytų sąlygas jo išskirtiniams gebėjimams augti", - pastebi koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė.

Socialinei gabių vaikų raidai didžiausią įtaką turi tinkama ir palaikanti namų ir socialinė aplinka, galimybė bendrauti su kitais gabiais vaikais - ypač ankstyvaisiais metais, kai for­muojasi savęs suvokimas bei galimybė bendrauti ir mokytis su panašių gebėjimų ir interesų vaikais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis