Manęs visiškai neklauso vaikas: ką patars psichologė?

 (5)
Nevilties netekusi mama rašo: "Nesusikalbu su savo vaiku. Toks vaizdas, kad kalbu pati sau". Ką moteriai patars psichologė?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kristinos klausimas:

"Mano vaikui 5 metai. Esu vieniša mama. Su vaiku susikalbėt neįmanoma. Jis nepasėdi vietoj net 5 min. Nesvarbu, kur jis yra, parduotuvėj, gatvėj ar minioj žmonių... Toks vaizdas, kad kalbu pati sau. Jis manęs paprasčiausiai neklauso. Ką daryti?"

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Edita Heister, www.adleris.lt

Miela Kristina, iš Jūsų klausimo neaišku, ar su vaiku (turbūt sūnumi?) visada sunkiai sekėsi susitarti, ar jo elgesys pasikeitė tik pastaruoju metu?

Tačiau iš to trumpo teksto jaučiasi stresas - vaiko nuolatinis lėkimas, Jūsų nuolatinis susierzinimas. Taip jis priverčia Jus derintis prie jo? Jis nesikalba, o daro. O Jūs, greičiausiai, daug kalbate jam, tačiau ne viską, ką sakote, padarote...

„Nebėk!", bet jis bėga, o Jūs iš paskos. „Neimk!", bet jis ima ir jau paėmė! Jūs atiminėjate, jis vėl čiumpa. „Stovėk čia!", bet jis nestovi ir Jūs jau vėl paskui jį.

TAIP PAT SKAITYKITE:
11 frazių, kurios erzina jaunas mamas
Kaip užauginti sveiką ir laimingą vaiką

Taip, jo veiksmų valdyti Jūs negalite (kodėl taip yra čia nesiaiškinkime, nes per mažai žinome apie Jūsų abiejų gyvenimą), tačiau galite valdyti SAVO veiksmus.

Taigi, verčiau vaikui sakyti „Jei tu darysi taip ..., aš darysiu šitaip..." Tai yra, jam paaiškiname, kaip jis gali valdyti mūsų veiksmus.

Toliau svarbu apgalvoti, ko jis iš Jūsų nori. Kad gautų tai, ko nori, jis turi padaryti ką nors, ko Jūs iš jo norite. Pvz., „Dabar mes eisime į parduotuvę, jei eisime abu susikibę rankomis, aš tau nupirksiu ledų. Jeigu taip nepavyks nueiti iki parduotuvės, ledų nepirksiu. Jei ir iš parduotuvės eidami būsime susikibę rankomis, ledus gausi iškart grįžęs namo. Jei nepavyks taip grįžti, ledus gausi po pietų."

Tai yra, aš niekuo negrasinu, aš tik paaiškinu, kokiu būdu gali iš manęs gauti tai, ką mėgsti. Kitu būdu šiandien iš manęs ledų negausi. Labai svarbu, kad laikytumėtės savo žodžio. Jei susitarimas apie ledus, tai TIK apie ledus. Tai neliečia mašinėlių, riešutų, sūrelių ir kt. gerų dalykų.

Tarkime, Jūs taip paaiškinote vaikui savo veiksmus, bet jis visą kelią į parduotuvę bėgo 20 m priekyje. Jūs pykote, kad derybos „nepavyko". Iš to piktumo neperkate jam nei sulčių (kurias planavote pirkti), nei žurnaliuko (kurį visada pirkdavote): „Nedavei rankos, tai ir negausi!" Jūs savo viduje jaučiatės teisi, nes norėjote būti vaikui gera, o jis nepaiso Jūsų pastangų, išsidirbinėja!

Tačiau vaikas girdi, kad Jūs staiga keičiate susitarimo sąlygas - namie kalbėjote, kad tik ledų nepirksite, o dabar jau grasinate „nieko nepirkti". Išvada: neverta su Jumis tartis, nes vis tiek taip nebus...

Mes, suaugę, tikrai dažnai mėgstame keisti susitarimus su vaikais. Tam mes randame „rimtų" ir „objektyvių" argumentų : „dabar negaliu, matai, atėjo teta..." (vėl atėjo mamos draugė, reikalai atidedami neribotam laikui... ji visada svarbesnė...), „nėra pinigų" (nors piniginė stora ir mačiau, kad ten YRA pinigų!), „čipsai nesveika" (o per gimtadienį buvo sveika... be to, cigaretes mama sau perkasi, nors močiutė sakė, kad jos irgi nesveika ...), „greitai renkis, aš vėluoju!" (staiga reikia eiti pas močiutę... žiūrėjau filmuką, o pas močiutę to kanalo nerodo...).

Tie argumentai visada patogūs mums ir „išvartom" juos pagal situaciją. Vaikas nepajėgus su mumis ginčytis argumentuodamas, bet jis puikiai jaučia, kada mes ne visai sąžiningi, kada argumentais mėginame pridengti savo tingėjimą, aplaidumą, klaidas, savo savanaudiškumą. Dažnai net patys tikime tuo, ką sakome, o vaikas mato, kad mūsų „tiesa" šiandien vėl kitokia, negu vakar... Tai kam mūsų klausytis? Ar įmanoma su mumis tartis?

Auklėjimas nėra žodžiai ar bausmės. Auklėjime daug svarbiau mūsų pačių elgesys. Jei norime, kad žodis turėtų poveikį, jis turi atitikti veiksmą. Kai vaikas žino, kad tėvai laikosi žodžio, jis gali su jais tartis, derėtis. Jei tėtis vis žada ir netesi, vaiko širdyje kaupiasi nusivylimas juo. Jei mama vis grasina ir netesi, ji darosi juokinga...

Bet, Kristina, jei prirašyčiau dar tris puslapius, Jūs vis tiek negautumėte atsakymo - ką daryti? Gyvenime pilna rūpesčių, o auginti vaiką vienai - tikrai sunku. Norint ką nors keisti įprastiniame gyvenime, reikia ne tik gero patarimo, bet ir palaikymo tuo pokyčių laikotarpiu.

Beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta konsultantų vedamos „tėvų grupės", kuriose tėvai ieško ir mokosi geresnių auklėjimo būdų. Tokioje grupėje Jūs gautumėte ir patarimų, ir palaikymą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?