Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaida klausia:

„Auginu 4 metų sūnų. Turime bėdą - labai mušasi, darželyje skriaudžia vaikus. Auklėtojos kiekvieną dieną skundžiasi. Jau tikrai nebeišmanau, kaip kalbėti su juo. Sūnus yra aktyvus vaikas, dar nekalba gerai, jam yra emocijų sutrikimas. Kai būna pervargęs, pradeda ir save žaloti - daužo galvą kur papuola. Jei labiau subari, pradeda muštis. Gal kažkiek įtakos tam turi tai, kad tėtis mažai dalyvauja auklėjant vaiką. Jis dirba užsienyje ir grįžta namo kas 2 mėnesius. Tada, aišku, jis labiau lepina vaiką, leidžia jam viską ir nedrausmina.

Su sūnumi daug laiko leidžiame kartu, niekur jo kitur nepalieku, tik darželyje. Kur yra toji mano auklėjimo klaida, kad jo elgesys toks agresyvus? Šiuo metu laukiam eiles pas psichologę, jau greit turėtume gauti."

Atsako Gediminas Tumėnas, psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis (www.ipi.lt).

Laba diena, Vaida. Matau, kad esate tikrai sudėtingoje situacijoje ir iš Jūsų rašymo matyti, jog jaučiatės pasimetusi. Jūs esate pavyzdys visoms mamoms tuo aspektu, kad tokioje sunkioje padėtyje drąsiai kreipiatės profesionalios pagalbos pas psichologę. Šiuo atsakymu ir norėtųsi Jus ir kitas, skaitančias mamas, paraginti nebijoti ir kreiptis pagalbos tuomet, kai yra sunku, o norisi padėti tiek vaikui, tiek sau.

Jūs teisingai mąstote sakydama, jog retas tėčio buvimas namuose turi įtakos šiai situacijai. Sūnui tėtis, ypač šiame amžiaus tarpsnyje, yra reikalingas ir vaikas gali dėl to jausti neigiamas emocijas. Be to, tėčiui grįžus pasikeičia šeimoje vyraujančios taisyklės ir ribos, kas leistina, o kas ne. Tai vaikui gali įnešti neaiškumo, vidinės sumaišties jausmą, į kurį sūnus jautriai sureaguoja.
Iš Jūsų klausimo matau, kad ir Jūs pati esate pavargusi ir suirzusi. Norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir Jums. Šiuo metu visas vaiko emocijas tenka atlaikyti Jums. Jūs su vaiku būnate, leidžiate kartu laiką, rūpinatės juo, stengiatės jam padėti, nustatyti aiškias taisykles ir tai Jums kainuoja nemažai emocinių ir laiko resursų. Nepamirškite laiko sau: atsikvėpti, kurį laiką pabūti ne su vaiku, pabendrauti su drauge ar užsiimti mėgstama veikla. Jūsų pačios meilė sau gali persiduoti vaikui. Dabartinis nuovargis ir suirzimas taipogi gali būti situaciją apsunkinantis veiksnys. Pasirūpinkite savimi.

Sunku pasakyti, ar Jūsų vaikas turi emocinių ar elgesio sutrikimų, ar tai yra daugiau reakcija į situaciją, pykčio išraiška, sunkumai santykiuose. Šioje vietoje galėčiau kalbėti tik bendrybėmis, kaip antai: skirkite laiko sau, skirkite tikro laiko vaikui, nustatykite aiškias taisykles ir jų laikykitės; ne bauskite, o susitarkite, parodykite. Matau, kad esate išbandžiusi įvairius vaiko elgesio suvaldymo būdus. Noriu tik priminti vieną taisyklę: fizinės bausmės skatina smurto išraišką ir didiną vidinį konfliktą, o ne mažina. Nepaklusnus elgesys tam momentui gali ir sumažėti, tačiau problema taip neišsprendžiama (maža to, vaikas išmoksta, kad smurtas padeda suvaldyti situaciją).

Tam, kad įvertinti tiksliau tai, kas vyksta su Jumis ir Jūsų vaiku, reikalingas tiesioginis darbas su psichologu, detalesnis situacijos pamatymas, atsakymas į kai kuriuos specifinius klausimus, padedančius susidaryti aiškesnį paveikslą bei apčiuopti kertinius probleminės situacijos aspektus. Matau, kad Jums rūpi ir ieškote sprendimo būdų, nepasididžiuojate ieškoti pagalbos. Tai yra Jūsų stiprybė, kuri, neabejoju, padės pamažu tvarkytis su šia situacija.

Taip pat norėtųsi pridurti, jog jeigu nusivilsite pirmuoju susitikimu su psichologe, leiskite sau pabandyti nueiti antrą kartą. Jeigu nusivilsite dar kartą, raginu Jus nebijoti pabandyti kreiptis į kitą specialistą. Darbe su psichologu labai svarbus yra tarpusavio santykis, užtikrinantis bendradarbiavimą. Ne su kiekvienu žmogumi įmanoma užmegzti santykį ir neturėtumėte to iš savęs reikalauti. Atraskite tinkamą pagalbininką.

Jaučiuosi dėkingas už Jūsų pasidalinimą ir tikiuosi, kad Jūsų pavyzdys padrąsins daugiau mamų pasiryžti kreiptis pagalbos tada, kai sunku. Linkiu Jums kantrybės ir vilties.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.

Siūloma mamadienius bei tėvadienius skirti ir vieno vaiko tėvams (3)

Ir vieną vaiką auginantiems tėvams siūlomas papildomas laisvadienis.

Iš pirmų lūpų – apie lietuvės gyvenimą ir vaikų auginimą Prancūzijoje (3)

Žurnalistė Goda jau 12 metų gyvena ir dirba Paryžiuje. Ten gimė ir jos Ieva (6 m.). Apie prancūzišką gyvenimo būdą, vaikų auklėjimą prirašyta begalė knygų ir straipsnių, o kaip jaučiasi besilaukianti, o vėliau viena auginanti vaikelį lietuvė? Pasakojimas – iš pirmų lūpų.