Mano vaikui „viskas dzin", arba iš kur atsiranda apatiškų vaikų

 (3)
Vangus, apatiškas, pasyviai į aplinką reaguojantis mažylis - toks paveikslas visiškai nedera su vaikystei būdingu guvumu, žaismingumu, begaliniu žingeidumu. Kokios priežastys gali lemti vaiko apatiją?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Neringa Urtė

Kartais vaiko elgesys gali būti nulemtas objektyvių veiksnių ir tėvų klaidingai palaikytas apatija. Pavyzdžiui, suaugusieji gali skųstis vaiko apatija, jei mažylio temperamentas neatitinka jų gyvenimo tempo, t. y. vaikas lėtesnis, o tėvai - energingesni. Todėl mažylis yra nuolat raginamas, skubinamas, žodžiu - elgiamasi prieš jo prigimtį. Tokiu atveju tėvai privalo suvokti, kad vaikas gali būti kitoks nei jie įsivaizdavo ar tikėjosi. Rekomenduotina tėvams susirasti informacijos apie skirtingus temperamentus, stengtis suprasti savo vaiką. Psichologė perspėja, kad tai pareikalaus nemažai tėvų kantrybės ir pakantumo.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokios dovanos tinkamiausios pagal Zodiako ženklą?
Fotografė Indrė: įamžinti 5 dienų naujagimiai atrodo ypatingai

Kartais tėvai klaidingai apatija palaiko vaiko intelekto sutrikimą. Tai dažna, jei tėvai augina pirmąją atžalą. Toks vaikas lėčiau viską išmoksta, lyginant su bendraamžiais. Tėvams reikėtų pasidomėti (knygos, internetas, vaiko gydytojas), ką turėtų mokėti tam tikro amžiaus vaikai.

Beje, daugeliu atvejų vaiko apatiją sukelia netinkamas tėvų elgesys. Labai dažnai suaugusieji kelia per didelius reikalavimus, o vaikas nepajėgia pateisinti jų lūkesčių. Rezultatas - mažylis apskritai atsisako ką nors daryti arba visai nebesistengia. Psichologės siūlomas sprendimas vienareikšmis. „Tėvai pirmiausia privalo spręsti savo problemas! Jie turi suvokti, iš kur tie lūkesčiai atsiranda, kodėl jiems taip svarbu, kad vaikas būtų labai sėkmingas. Taip pat reikėtų pabandyti įsijausti, kuo ir kaip jų vaikas gyvena, suvokti jį kaip asmenybę, turinčią savų poreikių, norų ir galimybių", - tvirtina D. Balčiūnienė.

Vaiko apatiją gali paskatinti ir prieštaringi mamos ir tėčio reikalavimai - kai vienas iš tėvų sako viena, o kitas - kita. Pasimetęs vaikas gali paprasčiausiai užsisklęsti savyje, nusprendęs atsiriboti nuo atsakomybės rinktis vieno iš tėvų autoritetą.

Panašią reakciją sukelia ir menkinamasis tėvų požiūris į mažylį kaip nekompetentingą, nieko neišmanantį žmogutį, jo lyginimas su „gabesniais" bendraamžiais arba pernelyg griežtas baudimas už klaidas.

Mano vaikui „viskas dzin", arba iš kur atsiranda apatiškų vaikų
Priežasčių, kodėl vaikas gali būti apatiškas, yra ne viena, tvirtina psichologė.
© Vida Press

Dar viena galima apatijos priežastis yra vaiko emocinių poreikių nepatenkinimas, vadinamoji sensorinė arba emocinė deprivacija, t. y. kai vaikas gauna per mažai stimulų. Pavyzdžiui, jei kūdikių namų vaikai retai imami ant rankų, mažai kalbinami, dėl dėmesio stygiaus jie gali pradėti linguoti pirmyn atgal, daužyti galvą į sieną ar tapti apatiški. Panašiai gali būti ir šeimoje. Vaiko pažinimo procesai gali būti skatinami - mažylis turi daug žaislų, švariai aprengtas, sušukuotas, miega minkštoje lovoje, mokomas skaityti, naudotis kompiuteriu, bet jis per retai apkabinamas, nekalbama apie jo jausmus, jis baudžiamas, jei verkia ir pan. Tokiu atveju jo emociniai poreikiai nepatenkinami. Tai yra emocinė deprivacija. Beje, tai turi labai sunkias pasekmes, nes sutrikdo darnų asmenybes vystymąsi.

Apatiją taip pat gali sukelti fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje. Kai tėvai muša, baudžia, tyčiojasi ar net kankina, vaiko reakcija bus agresija arba regresija. Pastarosios požymis ir bus apatija.

Paveikti vaiką ir išprovokuoti jo apatiją gali kriziniai išgyvenimai, pavyzdžiui, dar vieno mažylio gimimas šeimoje, artimų žmonių netektys, gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan. Tokiais atvejais prireiks ypatingo ne tik tėvų, bet ir kitų aplinkinių supratingumo, palaikymo ir meilės. Rekomenduotina iš anksto numatyti galimas krizes ir tam pasiruošti.

Psichologė D. Balčiūnienė pastebi, kad kartais vaiko apatija gali būti manipuliacijų įrankis, lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, tendencingai pasikartojantys simuliuojami pilvo skausmai. Tokiu atveju reikėtų stebėti, kokiomis aplinkybėmis elgesys kartojasi, ar jis būdingas visą laiką, ar tik retkarčiais, pavyzdžiui, kai namuose ar darželyje vaikui nutinka kažkas nemalonaus. Bėgimas į apatiją gali būti vaiko bandymas išvengti nemalonumų. Reikėtų pagalvoti, nuo kada ta apatija atsirado, su kuo tai gali būti susiję ir ieškoti sprendimų.

Taigi, suaugusieji turi suvokti savo poreikius ir problemas, domėtis vaiko psichologija ir mokytis kurti šiltus ir pagarbius santykius su savo atžala. „Negalima žiūrėti į vaiką kaip į sugedusį daiktą, kuris gali būti pataisytas. Negalima žiūrėti į vaiką kaip į vienintelę šeimos bėdų priežastį. Būtina suvokti, kad vaiko problemos dažniausiai yra šeimos problemų atspindys", - pabrėžia psichologė D. Balčiūnienė.

Beje, tėvai dažniau skundžiasi ne vaiko apatija, o tuo, kad mažylis nevalgo, konfliktuoja, nesimoko, yra patyčių objektas darželyje arba bijo, yra įsitempęs, viską nori atlikti labai gerai. Pastebėjus apatiją, paprastai tikimasi, kad tai - laikina, kad iš šios būsenos mažylis „išaugs". Kartais problemos iš tiesų būna laikinos ir susitvarko savaime. Tačiau psichologė perspėja, jei problemos nesprendžiamos ar užsitęsia, apatija gali tapti asmenybės bruožu. Jei tėvai nežino, kaip teisingai elgtis su apatišku vaiku, rekomenduojama pasitarti su vaiko gydytoju, auklėtoju, o prireikus - kreiptis į psichologus.

Ar ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali padėti išspręsti šias problemas? „Pedagogai gali padėti ne išspręsti, bet spręsti. Auklėtojas turi būti dėmesingas, stebėti vaiko elgesio pokyčius, jei reikia - mažylį išklausyti, stengtis suprasti, parodyti, kad jis svarbus ir rūpi, padrąsinti, paskatinti, įžvelgti pozityvius dalykus, leisti vaikui reikšti savo emocijas", - teigia psichologė Daiva Balčiūnienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (21)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Perkate šunį ar katę dėl vaiko? – Įsiklausykite, ką sako specialistė (1)

Turėti šuniuką ar kačiuką yra turbūt kiekvieno vaiko svajonė. Vieni teigia, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau vaikų jaučiasi vieniši, kiti – jog šis noras yra užprogramuotas.