Mano vaikui „viskas dzin", arba iš kur atsiranda apatiškų vaikų

 (3)
Vangus, apatiškas, pasyviai į aplinką reaguojantis mažylis - toks paveikslas visiškai nedera su vaikystei būdingu guvumu, žaismingumu, begaliniu žingeidumu. Kokios priežastys gali lemti vaiko apatiją?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Neringa Urtė

Kartais vaiko elgesys gali būti nulemtas objektyvių veiksnių ir tėvų klaidingai palaikytas apatija. Pavyzdžiui, suaugusieji gali skųstis vaiko apatija, jei mažylio temperamentas neatitinka jų gyvenimo tempo, t. y. vaikas lėtesnis, o tėvai - energingesni. Todėl mažylis yra nuolat raginamas, skubinamas, žodžiu - elgiamasi prieš jo prigimtį. Tokiu atveju tėvai privalo suvokti, kad vaikas gali būti kitoks nei jie įsivaizdavo ar tikėjosi. Rekomenduotina tėvams susirasti informacijos apie skirtingus temperamentus, stengtis suprasti savo vaiką. Psichologė perspėja, kad tai pareikalaus nemažai tėvų kantrybės ir pakantumo.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokios dovanos tinkamiausios pagal Zodiako ženklą?
Fotografė Indrė: įamžinti 5 dienų naujagimiai atrodo ypatingai

Kartais tėvai klaidingai apatija palaiko vaiko intelekto sutrikimą. Tai dažna, jei tėvai augina pirmąją atžalą. Toks vaikas lėčiau viską išmoksta, lyginant su bendraamžiais. Tėvams reikėtų pasidomėti (knygos, internetas, vaiko gydytojas), ką turėtų mokėti tam tikro amžiaus vaikai.

Beje, daugeliu atvejų vaiko apatiją sukelia netinkamas tėvų elgesys. Labai dažnai suaugusieji kelia per didelius reikalavimus, o vaikas nepajėgia pateisinti jų lūkesčių. Rezultatas - mažylis apskritai atsisako ką nors daryti arba visai nebesistengia. Psichologės siūlomas sprendimas vienareikšmis. „Tėvai pirmiausia privalo spręsti savo problemas! Jie turi suvokti, iš kur tie lūkesčiai atsiranda, kodėl jiems taip svarbu, kad vaikas būtų labai sėkmingas. Taip pat reikėtų pabandyti įsijausti, kuo ir kaip jų vaikas gyvena, suvokti jį kaip asmenybę, turinčią savų poreikių, norų ir galimybių", - tvirtina D. Balčiūnienė.

Vaiko apatiją gali paskatinti ir prieštaringi mamos ir tėčio reikalavimai - kai vienas iš tėvų sako viena, o kitas - kita. Pasimetęs vaikas gali paprasčiausiai užsisklęsti savyje, nusprendęs atsiriboti nuo atsakomybės rinktis vieno iš tėvų autoritetą.

Panašią reakciją sukelia ir menkinamasis tėvų požiūris į mažylį kaip nekompetentingą, nieko neišmanantį žmogutį, jo lyginimas su „gabesniais" bendraamžiais arba pernelyg griežtas baudimas už klaidas.

Mano vaikui „viskas dzin", arba iš kur atsiranda apatiškų vaikų
Priežasčių, kodėl vaikas gali būti apatiškas, yra ne viena, tvirtina psichologė.
© Vida Press

Dar viena galima apatijos priežastis yra vaiko emocinių poreikių nepatenkinimas, vadinamoji sensorinė arba emocinė deprivacija, t. y. kai vaikas gauna per mažai stimulų. Pavyzdžiui, jei kūdikių namų vaikai retai imami ant rankų, mažai kalbinami, dėl dėmesio stygiaus jie gali pradėti linguoti pirmyn atgal, daužyti galvą į sieną ar tapti apatiški. Panašiai gali būti ir šeimoje. Vaiko pažinimo procesai gali būti skatinami - mažylis turi daug žaislų, švariai aprengtas, sušukuotas, miega minkštoje lovoje, mokomas skaityti, naudotis kompiuteriu, bet jis per retai apkabinamas, nekalbama apie jo jausmus, jis baudžiamas, jei verkia ir pan. Tokiu atveju jo emociniai poreikiai nepatenkinami. Tai yra emocinė deprivacija. Beje, tai turi labai sunkias pasekmes, nes sutrikdo darnų asmenybes vystymąsi.

Apatiją taip pat gali sukelti fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje. Kai tėvai muša, baudžia, tyčiojasi ar net kankina, vaiko reakcija bus agresija arba regresija. Pastarosios požymis ir bus apatija.

Paveikti vaiką ir išprovokuoti jo apatiją gali kriziniai išgyvenimai, pavyzdžiui, dar vieno mažylio gimimas šeimoje, artimų žmonių netektys, gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan. Tokiais atvejais prireiks ypatingo ne tik tėvų, bet ir kitų aplinkinių supratingumo, palaikymo ir meilės. Rekomenduotina iš anksto numatyti galimas krizes ir tam pasiruošti.

Psichologė D. Balčiūnienė pastebi, kad kartais vaiko apatija gali būti manipuliacijų įrankis, lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, tendencingai pasikartojantys simuliuojami pilvo skausmai. Tokiu atveju reikėtų stebėti, kokiomis aplinkybėmis elgesys kartojasi, ar jis būdingas visą laiką, ar tik retkarčiais, pavyzdžiui, kai namuose ar darželyje vaikui nutinka kažkas nemalonaus. Bėgimas į apatiją gali būti vaiko bandymas išvengti nemalonumų. Reikėtų pagalvoti, nuo kada ta apatija atsirado, su kuo tai gali būti susiję ir ieškoti sprendimų.

Taigi, suaugusieji turi suvokti savo poreikius ir problemas, domėtis vaiko psichologija ir mokytis kurti šiltus ir pagarbius santykius su savo atžala. „Negalima žiūrėti į vaiką kaip į sugedusį daiktą, kuris gali būti pataisytas. Negalima žiūrėti į vaiką kaip į vienintelę šeimos bėdų priežastį. Būtina suvokti, kad vaiko problemos dažniausiai yra šeimos problemų atspindys", - pabrėžia psichologė D. Balčiūnienė.

Beje, tėvai dažniau skundžiasi ne vaiko apatija, o tuo, kad mažylis nevalgo, konfliktuoja, nesimoko, yra patyčių objektas darželyje arba bijo, yra įsitempęs, viską nori atlikti labai gerai. Pastebėjus apatiją, paprastai tikimasi, kad tai - laikina, kad iš šios būsenos mažylis „išaugs". Kartais problemos iš tiesų būna laikinos ir susitvarko savaime. Tačiau psichologė perspėja, jei problemos nesprendžiamos ar užsitęsia, apatija gali tapti asmenybės bruožu. Jei tėvai nežino, kaip teisingai elgtis su apatišku vaiku, rekomenduojama pasitarti su vaiko gydytoju, auklėtoju, o prireikus - kreiptis į psichologus.

Ar ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali padėti išspręsti šias problemas? „Pedagogai gali padėti ne išspręsti, bet spręsti. Auklėtojas turi būti dėmesingas, stebėti vaiko elgesio pokyčius, jei reikia - mažylį išklausyti, stengtis suprasti, parodyti, kad jis svarbus ir rūpi, padrąsinti, paskatinti, įžvelgti pozityvius dalykus, leisti vaikui reikšti savo emocijas", - teigia psichologė Daiva Balčiūnienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (2)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.