Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!

 (4)
Vaiko raidą tyrinėjantys specialistai pastebi, kad kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai.
Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!
© Vida Press

Vincentas verkia iš nusivylimo. Jam nepavyksta užsirišti savo batukų. Jo mama netrukus puola padėti savo vaikui.

Austėja visu savo kūnu remiasi į žemą tvorelę. Jos tėtis šaukia: „Saugokis, kad nenugriūtum“.

Matas žaidimų aikštelėje pagaliuku bando pragręžti žemę. „Eik į smėlio dėžę, ten yra kibirėlių ir kastuvėlių“. „Ne“. „Gal nori pasisupti? Žiūrėk, supynės kaip tik laisvos“. Vaikas vėl purto galvą. „Tada bent jau pačiuožinėk. Juk mėgsti tai“.

Kas šiuose pavyzdžiuose svarbu?

Pavyzdžiuose minimi vaikai susiduria su svarbia patirtimi. Tam jiems visiškai nereikia mamų. Jiems reikia laiko ir ramybės, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo užduotį. Taip pat jiems reikia žinojimo, kad kai prireiks tėvų, jie bus šalia. Jie padės man užsirišti batus, paglostys užgautą galvą ir eis su manimi prie supynių, jeigu man pabos.

Sutrikdyta raida

Turime suprasti, kad kiekvieną kartą siūlydami neprašytą pagalbą, nutraukdami atžalos žaidimą, įspėdami dėl būtinybės saugotis, mes sutrikdome vaiko natūralią raidą. Natūralus smalsumas, jo patenkinimas savo jėgomis yra viena svarbiausių mūsų vaikų raidos varomųjų jėgų. Tik todėl, kad mažieji moka visa esybe įsitraukti į kažkokią veiklą, jie gali taip greitai mokytis ir augti.

Kiekvieną kartą įsikišdami, mes vaikams tarsi sakome, kad jų užsiėmimas nėra pakankamai svarbus, kad jo nebūtų galima pertraukti. Kaip dažnai jie girdi sakinius, kaip „Aš šiuo metu kalbu telefonu. Tai svarbu, netrukdyk man“?

Taigi, tai ne šiaip sau erzina, kai tėtis ar mama nuolat kiša savo trigrašį, bet ir kenkia – vaiko vystymuisi ir mūsų tarpusavio santykiams su juo.

Bandymai ir klaidos – tai neatsiejama mokymosi dalis. Mažasis Vincentas iš aukščiau pateikto pavyzdžio sužinos, kaip atrodo, kai jo batus užriša mama. Ir, galbūt, taip pat sužinos, kad jo mama netiki, kad jis pats galėtų tai padaryti. O kiek džiaugsmo būtų buvę, jeigu jis po kelių mėginimų pagaliau būtų visgi užsirišęs batukus?

Natūralus ėjimas į savarankiškumą

Kasdieniniame gyvenime motinos ir tėvai susiduria su didžiuliu iššūkiu atpažinti, kada jų vaikams reikia jų pagalbos ir kada ne. Kaip mums pavyksta surasti pusiausvyrą tarp vaikui suteikiamos paramos ir laisvės veikti?

Budrus buvimas

Būkite šalia ir įsikiškite į tai, ką veikia jūsų vaikas, tik tuomet, kai jis to paprašo! Šiuo atveju sąvokų „būti šalia“, „veikia“ ir „prašo“ reikšmė, žinoma, priklauso nuo jūsų vaiko amžiaus.

Jeigu kalbame apie mažus vaikus, kurie dar nemoka naudotis telefonu, „būti šalia“ reiškia būti fiziškai pasiekiamu.

Paaugliams tai reiškia būti pasiekiamu žodžiu.

Būti pasiekiamais mums, suaugusiems, neatrodo tokia svarbi veikla. Tačiau vaikams tai yra esminė vystymosi sąlyga. Vaikas nori pats galėti padaryti. O kai jam nepavyksta ir jis nori pagalbos, mes tą tikrai pastebime. Naujagimis negali „paprašyti“ ir vis tiek mes gebame pastebėti, kada jis yra patenkintas ir kada nori būti paimtas ant rankų.

Mažo vaiko niurnėjimas dar nėra pagalbos prašymas. Jis gali pats sau kažką bambėti, tačiau kai jam reikės pagalbos, jis tikrai pašauks „Mama!“

Kartais kitaip nesigauna

Yra tik trys išimtys, kai tėvų įsikišimas būtinas net vaikams to neprašant.

Pirmoji išimtis, žinoma, kai vaikas atsiduria rimtame pavojuje. Tokiu atveju nereikia laukti jokių prašymų, būtina iškart veikti. Bendrieji įspėjimai elgtis atsargiai VISADA duoda priešingus rezultatus, nes jie sutrikdo susitelkimą. Visai kas kita yra įspėjimai, tokie kaip „Ar matai, kad priekyje takelis eina staiga žemyn?“

Antroji išimtis kai vaikas peržengia asmenines tėvų ar kitų žmonių ribas. Čia mums reikia nemažai intuicijos ir gebėjimo pasverti: ar tai asmeninė riba, ar tik principas, o gal socialinė norma? Kam padaroma daugiau žalos: tam, kurio ribos peržengiamos, ar vaikui, kai įsikišama į jo veiklą?

Trečioji išimtis, kai pranokstama mūsų, kaip tėvų, kantrybė. Jeigu tėvai atsidūrė ties kantrybės išsekimo riba, mandagus ir švelnus palaikymas yra naudingas visiems situacijos dalyviams. Tačiau ir šiuo atveju galioja tas pats: atidžiau pažiūrėjus, vaikus imti raginti reikia gerokai rečiau, nei mes manome.

Išvada: mūsų vaikams taip pat reikia ramybės!

Kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai. Tokiose ir panašiose situacijose stenkimės būti atidesni ir dažniau patylėkime. Taip ne tik suteiksime vaikams galimybę netrikdomai vystytis, bet ir susikursime naujos erdvės savistabai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Lietuvė mokslininkė atliko unikalų vaikų smegenų tyrimą: kaip juos veikia buvimas prie ekranų (6)

Vaikai sako tiesą ir ši jų savybė suaugusiuosius stebina, juokina, kartais erzina, žeidžia ir net gali būti naudinga moksliniams tyrimams.

Vaikų geidžiamiausios Kalėdų dovanos – LEGO konstruktoriai

Prieš Kalėdas mažieji skuba rašyti laiškų Kalėdų seneliui. Jei spėsite per petį paskaityti, apie kokias dovanas svajoja jūsų vaikas, ko gero, tapsite geriausiu Kalėdų seneliu ir šiais metais.

TOP 8 filmai apie Kalėdas, kuriuos verta pamatyti (1)

Gruodis – pats tamsiausias ir niūriausias metų laikas. Tačiau kartu tai puiki proga suburti visą šeimą ir surengti kassavaitinius filmų seansus. Tam itin tiks kalėdiniai filmai, pilni gėrio, pamokančių istorijų ir vilties. Kalėdų laukimas bus tik dar malonesnis.

Kaip be rūpesčių pasiruošti šventiniam karnavalui

Netrukus darželiuose ir mokyklose prasidės kalėdiniai vaidinimai. Atrodo, dar ne tuoj, tačiau dažniausiai tas laikas ištirpsta nepastebimai ir staiga suprantate, kad iki pasirodymo liko vos kelios dienos, o karnavalinio kostiumo rūpestis vis dar kabo virš jūsų galvos.

Gerieji žmonės, niekada nesakykite to savo vaikams (15)

Sužinokime, kokių frazių nevalia sakyti vaikui. Žinoma, jei norime, kad jis augtų sveiku ir laimingu žmogumi.

Ko reikia, kad vaikas užaugtų pasitikinti savimi ir laimingas (6)

Savivertė – tai savo veiksmų, pasisakymų, išorinės ir vidinės būklės įvertinimas. Ji gali būti aukšta, žema ir neadekvati. Kaip gi vystosi vaiko savivertė?

Žiemos kalendoriuje – svarbios Lietuvai datos: kaip apie jas kalbėti su vaikais?

Žiemą dažniausiai pasitinkame laukdami didžiųjų metų švenčių: Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų.

Oksana Pikul-Jasaitienė: pirmieji sūnaus metai mums buvo patys įspūdingiausi

Oksanos Pikul ir Simo Jasaičio šeimai pirmieji metai susilaukus sūnus Dominyko, kuriam dabar vos metukai ir 4 mėnesiai, buvo vieni įspūdingiausių ir įsimintiniausių.

Pedagogė: tėveliai, nepamirškite, kad tai jūs auklėjate savo vaikus, o ne jie jus (16)

Vilniaus miesto lopšelyje - darželyje „Varpelis“ dirbanti auklėtoja - metodininkė Rita Šturienė dalinasi savo mintimis ir pastebėjimais apie šiuolaikinius tėvelius. Kodėl vaikams reikia tėvų autoriteto ir kaip jį pelnyti?

Nijolė Pareigytė: dukrai stengiuosi perteikti viską, ką mėgstu pati (4)

Dainininkės Nijolės Pareigytės dukra Patricija lapkričio 10 dieną atšventė savo 4-ąjį gimtadienį. Žiūrėdama į savo dukrą, Nijolė pripažįsta, jog Patricija – tarsi jos pačios veidrodinis atspindys.

Vilniuje duris atvėrė išskirtinis vaikų darželis (2)

2016 m. lapkričio 15 d. duris atvėrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vaikų darželis „Mažųjų akademija". Nors ugdymo procesą darželis vykdo jau nuo mokslo metų pradžios, tačiau nuo dabar mažieji gali ugdytis naujose, specialiai vaikų poreikiams pritaikytose patalpose.

Apie vaikus ir Kalėdas: straipsnis, kurį privalu perskaityti VISIEMS tėvams (17)

Ką daryti, jeigu vaikas paprašo ypatingai brangios dovanos, kurios Kalėdų senelis negali nupirkti? Ką atsakyti vaikui, kuris abejodamas klausia: „Tai kas tas dovanas atneša, tu, mama, ar senelis"? Psichologės įžvalgos artėjančių švenčių tema.

Savybė, kuri vaikui gyvybiškai svarbi: patarimai tėvams (1)

Kiekvieno tėčio ir mamos svajonė – užauginti laimingą, savimi pasitikintį ir savarankišką vaiką. Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą? Išklausykime vaikų darželyje dirbančios pedagogės patarimų.

Pedagogė – apie priešmokyklinį ugdymą: ne skaičiai ir raidės čia svarbiausia (6)

Nors priešmokyklinis ugdymas šešerių metų sulaukusiems vaikams privalomu tapo tik šiemet, ir anksčiau vaikus leisti į priešmokyklinio ugdymo klasę rinkdavosi 98 proc. Lietuvos tėvų.

Klaida, kurią nesąmoningai daro beveik visi tėvai (14)

Kai suaugusysis sako „Neverk, juk čia smulkmena...“, vaikas iš visų jėgų stengiasi nusiraminti, bet neretai apsiverkia dar labiau. Jis nepajėgia sulaikyti ašarų ir visada galvoja: „Juk aš turiu dėl ko verkti!“ Gali būti, kad laikui bėgant, vaikas išmoks slėpti ašaras ir užgniauš savo jausmus. Juk jis nenori būti gėdinamas.