Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!

 (4)
Vaiko raidą tyrinėjantys specialistai pastebi, kad kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai.
Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!
© Vida Press

Vincentas verkia iš nusivylimo. Jam nepavyksta užsirišti savo batukų. Jo mama netrukus puola padėti savo vaikui.

Austėja visu savo kūnu remiasi į žemą tvorelę. Jos tėtis šaukia: „Saugokis, kad nenugriūtum“.

Matas žaidimų aikštelėje pagaliuku bando pragręžti žemę. „Eik į smėlio dėžę, ten yra kibirėlių ir kastuvėlių“. „Ne“. „Gal nori pasisupti? Žiūrėk, supynės kaip tik laisvos“. Vaikas vėl purto galvą. „Tada bent jau pačiuožinėk. Juk mėgsti tai“.

Kas šiuose pavyzdžiuose svarbu?

Pavyzdžiuose minimi vaikai susiduria su svarbia patirtimi. Tam jiems visiškai nereikia mamų. Jiems reikia laiko ir ramybės, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo užduotį. Taip pat jiems reikia žinojimo, kad kai prireiks tėvų, jie bus šalia. Jie padės man užsirišti batus, paglostys užgautą galvą ir eis su manimi prie supynių, jeigu man pabos.

Sutrikdyta raida

Turime suprasti, kad kiekvieną kartą siūlydami neprašytą pagalbą, nutraukdami atžalos žaidimą, įspėdami dėl būtinybės saugotis, mes sutrikdome vaiko natūralią raidą. Natūralus smalsumas, jo patenkinimas savo jėgomis yra viena svarbiausių mūsų vaikų raidos varomųjų jėgų. Tik todėl, kad mažieji moka visa esybe įsitraukti į kažkokią veiklą, jie gali taip greitai mokytis ir augti.

Kiekvieną kartą įsikišdami, mes vaikams tarsi sakome, kad jų užsiėmimas nėra pakankamai svarbus, kad jo nebūtų galima pertraukti. Kaip dažnai jie girdi sakinius, kaip „Aš šiuo metu kalbu telefonu. Tai svarbu, netrukdyk man“?

Taigi, tai ne šiaip sau erzina, kai tėtis ar mama nuolat kiša savo trigrašį, bet ir kenkia – vaiko vystymuisi ir mūsų tarpusavio santykiams su juo.

Bandymai ir klaidos – tai neatsiejama mokymosi dalis. Mažasis Vincentas iš aukščiau pateikto pavyzdžio sužinos, kaip atrodo, kai jo batus užriša mama. Ir, galbūt, taip pat sužinos, kad jo mama netiki, kad jis pats galėtų tai padaryti. O kiek džiaugsmo būtų buvę, jeigu jis po kelių mėginimų pagaliau būtų visgi užsirišęs batukus?

Natūralus ėjimas į savarankiškumą

Kasdieniniame gyvenime motinos ir tėvai susiduria su didžiuliu iššūkiu atpažinti, kada jų vaikams reikia jų pagalbos ir kada ne. Kaip mums pavyksta surasti pusiausvyrą tarp vaikui suteikiamos paramos ir laisvės veikti?

Budrus buvimas

Būkite šalia ir įsikiškite į tai, ką veikia jūsų vaikas, tik tuomet, kai jis to paprašo! Šiuo atveju sąvokų „būti šalia“, „veikia“ ir „prašo“ reikšmė, žinoma, priklauso nuo jūsų vaiko amžiaus.

Jeigu kalbame apie mažus vaikus, kurie dar nemoka naudotis telefonu, „būti šalia“ reiškia būti fiziškai pasiekiamu.

Paaugliams tai reiškia būti pasiekiamu žodžiu.

Būti pasiekiamais mums, suaugusiems, neatrodo tokia svarbi veikla. Tačiau vaikams tai yra esminė vystymosi sąlyga. Vaikas nori pats galėti padaryti. O kai jam nepavyksta ir jis nori pagalbos, mes tą tikrai pastebime. Naujagimis negali „paprašyti“ ir vis tiek mes gebame pastebėti, kada jis yra patenkintas ir kada nori būti paimtas ant rankų.

Mažo vaiko niurnėjimas dar nėra pagalbos prašymas. Jis gali pats sau kažką bambėti, tačiau kai jam reikės pagalbos, jis tikrai pašauks „Mama!“

Kartais kitaip nesigauna

Yra tik trys išimtys, kai tėvų įsikišimas būtinas net vaikams to neprašant.

Pirmoji išimtis, žinoma, kai vaikas atsiduria rimtame pavojuje. Tokiu atveju nereikia laukti jokių prašymų, būtina iškart veikti. Bendrieji įspėjimai elgtis atsargiai VISADA duoda priešingus rezultatus, nes jie sutrikdo susitelkimą. Visai kas kita yra įspėjimai, tokie kaip „Ar matai, kad priekyje takelis eina staiga žemyn?“

Antroji išimtis kai vaikas peržengia asmenines tėvų ar kitų žmonių ribas. Čia mums reikia nemažai intuicijos ir gebėjimo pasverti: ar tai asmeninė riba, ar tik principas, o gal socialinė norma? Kam padaroma daugiau žalos: tam, kurio ribos peržengiamos, ar vaikui, kai įsikišama į jo veiklą?

Trečioji išimtis, kai pranokstama mūsų, kaip tėvų, kantrybė. Jeigu tėvai atsidūrė ties kantrybės išsekimo riba, mandagus ir švelnus palaikymas yra naudingas visiems situacijos dalyviams. Tačiau ir šiuo atveju galioja tas pats: atidžiau pažiūrėjus, vaikus imti raginti reikia gerokai rečiau, nei mes manome.

Išvada: mūsų vaikams taip pat reikia ramybės!

Kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai. Tokiose ir panašiose situacijose stenkimės būti atidesni ir dažniau patylėkime. Taip ne tik suteiksime vaikams galimybę netrikdomai vystytis, bet ir susikursime naujos erdvės savistabai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lavinimas ir ugdymas

10 žaidimų su vaikais paplūdimyje, kurie lavina fantaziją

Jeigu tėvams kartais būna smagu nuvažiavus prie vandens telkinio neveikti nieko, mažiesiems toks gulėjimas ir pasyvus poilsis ne visada patiks. Ką smagaus su jais galima nuveikti paplūdimyje?

Stebuklingas metodas, kad vaikai jūsų klausytų: jokio rėkimo ir prievartos (26)

Problemų su vaikų suvaldymu itin dažnai turi kelis vaikus auginančios šeimos, nors ir vienturtį auginantys tėvai susiduria su apatiško elgesio, pykčio priepuolių ir noro konfliktuoti problemomis.

„Pypliukas“: kaip išmokyti vaiką susitvarkyti

Laida „Pypliukas“ atsako tėvams rūpimus klausimus ir duoda naudingų patarimų.

Ar tėvai turi nerimauti, jei jų vaikai nori žaisti mobiliaisiais telefonais?

Ar kas prieš 30 metų galėjo įsivaizduoti, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai žais ne tik įprastais žaislais, bet ir kompiuterinius žaidimus, o tokie socialinės medijos kanalai kaip YouTube taps kasdiene pramoga, priimtinesne už TV?

Net jei darote šiuos 3 dalykus, nereiškia, kad esate bloga mama (1)

Kiekviena normali mama bent kartais pagalvoja: „Ar aš nesu bloga mama?“.

Kaip užauginti žmogų, kuris pasitiki savimi ir nebijo klysti (1)

Iš patirties žinome, kad žmogus gali būti apdovanotas intelektu ar neeiliniu talentu, bet jeigu jam trūks pasitikėjimo savimi, tai gali tapti didžiule kliūtimi siekiant sėkmės darbe, santykiuose ar bet kurioje kitoje gyvenimo srityje.

Jums atrodo, kad vaikas ožiuojasi, bet iš tiesų jis nori pasakyti kai ką svarbaus (5)

Prisistatyti nenorėjusi mūsų skaitytoja uždavė klausimą psichologei: kaip susitvarkyti su ketverių metų dukryte, kurios elgesys paskutiniu metu labai pasikeitė į blogąją pusę.

TOP 5 kelionių kryptys atostogoms su mažais vaikais

Kaip suderinti tėvelių poilsį su mažųjų norais? Planuojant šeimos keliones būtina atsižvelgti ne tik į savo, bet ir vaikų poreikius. Juk ramūs ir laimingi vaikai – sėkmingos kelionės pagrindas.

Pedagogės patarimai tėvams, kurie planuoja vaiką pirmąkart išleisti į darželį

Pavasarį, o ypač rudenį, daug vaikų pirmą kartą praveria vaikų darželio duris. Kokias svarbiausias taisykles turi žinoti tėvai ir ar reikia nusiminti, jei pirmus kartus mažylis graudžiai verkia?

Vaikas pasakė keiksmažodį: kaip sureaguoti, kad tai nepasikartotų (1)

Kaip reaguoti į ikimokyklinio amžiaus vaiko sakomus negražius žodžius: kada jie sakomi net nesuprantant reikšmės, o kada vaikas viską supranta ir specialiai juos sako, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį?

Psichologė: balso pakėlimas nėra tinkamas būdas drausminti vaikus (7)

Kam reikalingos ribos, bendraujant su vaikais ir, kaip jas tinkamai nustatyti? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp per didelio griežtumo ir nuolankumo? Galiausiai, kaip susikalbėti su vaiku įvairiose situacijose ir išlaikyti gerus santykius?

Netinkamas vaikų elgesys: kas yra tos ribos ir kaip jas nubrėžti?

Pripažinkime – kartais vaikai, net ir patys švelniausi bei atsargiausi, ima elgtis nesuvaldomai. Tuo metu tėvams gali atrodyti, kad vaikas lyg tyčia bando jų kantrybę, nepaisydamas jau daugybę kartų kartoto draudimo. „Taigi prašiau tavęs nelįsti prie sesės žaislų, kodėl tu ir vėl juos išmėtei?" – klausia įpykusi mama.

Svarbi savybė, kuri nulemia sėkmę gyvenime: kaip ją perduoti vaikui

Vaiko savivertės formavimuisi lemiamą įtaką turi jo santykiai su tėvais. Ką reikia žinoti tėvams, kurie nori užauginti adekvačios savivertės, savimi pasitikintį žmogų?

Kas iš tiesų nutinka, kai žmonės 3 metus pragyvena santuokoje (19)

Visi esame girdėję apie santuokos krizes, o grėsmingiausios atrodo 3-iųjų ir 7-ųjų metų.

Skaitytoja: pavydėti vyrui pradėjau susilaukusi vaiko (specialisto komentaras)

Kiekviena mūsų esame jautusi bent kruopelytę pavydo savo vyrui ir galvojusi, kodėl jis dar negrįžta namo, ką veikia.