Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!

 (4)
Vaiko raidą tyrinėjantys specialistai pastebi, kad kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vincentas verkia iš nusivylimo. Jam nepavyksta užsirišti savo batukų. Jo mama netrukus puola padėti savo vaikui.

Austėja visu savo kūnu remiasi į žemą tvorelę. Jos tėtis šaukia: „Saugokis, kad nenugriūtum“.

Matas žaidimų aikštelėje pagaliuku bando pragręžti žemę. „Eik į smėlio dėžę, ten yra kibirėlių ir kastuvėlių“. „Ne“. „Gal nori pasisupti? Žiūrėk, supynės kaip tik laisvos“. Vaikas vėl purto galvą. „Tada bent jau pačiuožinėk. Juk mėgsti tai“.

Kas šiuose pavyzdžiuose svarbu?

Pavyzdžiuose minimi vaikai susiduria su svarbia patirtimi. Tam jiems visiškai nereikia mamų. Jiems reikia laiko ir ramybės, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo užduotį. Taip pat jiems reikia žinojimo, kad kai prireiks tėvų, jie bus šalia. Jie padės man užsirišti batus, paglostys užgautą galvą ir eis su manimi prie supynių, jeigu man pabos.

Sutrikdyta raida

Turime suprasti, kad kiekvieną kartą siūlydami neprašytą pagalbą, nutraukdami atžalos žaidimą, įspėdami dėl būtinybės saugotis, mes sutrikdome vaiko natūralią raidą. Natūralus smalsumas, jo patenkinimas savo jėgomis yra viena svarbiausių mūsų vaikų raidos varomųjų jėgų. Tik todėl, kad mažieji moka visa esybe įsitraukti į kažkokią veiklą, jie gali taip greitai mokytis ir augti.

Kiekvieną kartą įsikišdami, mes vaikams tarsi sakome, kad jų užsiėmimas nėra pakankamai svarbus, kad jo nebūtų galima pertraukti. Kaip dažnai jie girdi sakinius, kaip „Aš šiuo metu kalbu telefonu. Tai svarbu, netrukdyk man“?

Taigi, tai ne šiaip sau erzina, kai tėtis ar mama nuolat kiša savo trigrašį, bet ir kenkia – vaiko vystymuisi ir mūsų tarpusavio santykiams su juo.

Bandymai ir klaidos – tai neatsiejama mokymosi dalis. Mažasis Vincentas iš aukščiau pateikto pavyzdžio sužinos, kaip atrodo, kai jo batus užriša mama. Ir, galbūt, taip pat sužinos, kad jo mama netiki, kad jis pats galėtų tai padaryti. O kiek džiaugsmo būtų buvę, jeigu jis po kelių mėginimų pagaliau būtų visgi užsirišęs batukus?

Natūralus ėjimas į savarankiškumą

Kasdieniniame gyvenime motinos ir tėvai susiduria su didžiuliu iššūkiu atpažinti, kada jų vaikams reikia jų pagalbos ir kada ne. Kaip mums pavyksta surasti pusiausvyrą tarp vaikui suteikiamos paramos ir laisvės veikti?

Budrus buvimas

Būkite šalia ir įsikiškite į tai, ką veikia jūsų vaikas, tik tuomet, kai jis to paprašo! Šiuo atveju sąvokų „būti šalia“, „veikia“ ir „prašo“ reikšmė, žinoma, priklauso nuo jūsų vaiko amžiaus.

Jeigu kalbame apie mažus vaikus, kurie dar nemoka naudotis telefonu, „būti šalia“ reiškia būti fiziškai pasiekiamu.

Paaugliams tai reiškia būti pasiekiamu žodžiu.

Būti pasiekiamais mums, suaugusiems, neatrodo tokia svarbi veikla. Tačiau vaikams tai yra esminė vystymosi sąlyga. Vaikas nori pats galėti padaryti. O kai jam nepavyksta ir jis nori pagalbos, mes tą tikrai pastebime. Naujagimis negali „paprašyti“ ir vis tiek mes gebame pastebėti, kada jis yra patenkintas ir kada nori būti paimtas ant rankų.

Mažo vaiko niurnėjimas dar nėra pagalbos prašymas. Jis gali pats sau kažką bambėti, tačiau kai jam reikės pagalbos, jis tikrai pašauks „Mama!“

Kartais kitaip nesigauna

Yra tik trys išimtys, kai tėvų įsikišimas būtinas net vaikams to neprašant.

Pirmoji išimtis, žinoma, kai vaikas atsiduria rimtame pavojuje. Tokiu atveju nereikia laukti jokių prašymų, būtina iškart veikti. Bendrieji įspėjimai elgtis atsargiai VISADA duoda priešingus rezultatus, nes jie sutrikdo susitelkimą. Visai kas kita yra įspėjimai, tokie kaip „Ar matai, kad priekyje takelis eina staiga žemyn?“

Antroji išimtis kai vaikas peržengia asmenines tėvų ar kitų žmonių ribas. Čia mums reikia nemažai intuicijos ir gebėjimo pasverti: ar tai asmeninė riba, ar tik principas, o gal socialinė norma? Kam padaroma daugiau žalos: tam, kurio ribos peržengiamos, ar vaikui, kai įsikišama į jo veiklą?

Trečioji išimtis, kai pranokstama mūsų, kaip tėvų, kantrybė. Jeigu tėvai atsidūrė ties kantrybės išsekimo riba, mandagus ir švelnus palaikymas yra naudingas visiems situacijos dalyviams. Tačiau ir šiuo atveju galioja tas pats: atidžiau pažiūrėjus, vaikus imti raginti reikia gerokai rečiau, nei mes manome.

Išvada: mūsų vaikams taip pat reikia ramybės!

Kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai. Tokiose ir panašiose situacijose stenkimės būti atidesni ir dažniau patylėkime. Taip ne tik suteiksime vaikams galimybę netrikdomai vystytis, bet ir susikursime naujos erdvės savistabai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vegetarinis darželis: UŽ ir PRIEŠ (4)

Vilniuje toks darželis su dabar jau oficialiai patvirtintu vegetarišku valgiaraščiu veikia jau ne pirmi metai. Įsikūręs gražioje vietoje, Verkių regioninio parko pašonėje, jį lanko ne tik vegetarų vaikai.Kaip jis atsirado, ar sunku būti „kitokiems“ šioje visuomenėje, pasakojo vegetarinio darželio „Šviesos slėnis“ įkūrėja ir puoselėtoja Jūratė Varneckienė (44 m.), penkių vaikų – Jorio (17 m.), Barto (14 m.), Gerto (9 m.), Varsos (6,5 m.) ir a. a. Aro mama.

Mokome vaiką socialinių įgūdžių: 15 žingsnių į sėkmę (1)

Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai puikiai žino, kaip sunku vaikus išmokyti socialinių įgūdžių. Taip yra todėl, kad nors vaikai nori malonių ir draugiškų santykių su kitais, jiems kiša koją jų baimės ir norai. Jie baiminasi, kad kitas vaikas gali pagriebti jų žaislą, nerimauja, ar spės paimti sunkvežimį, kol kitas vaikas jo nepaėmė. Jei jis pastums kitą vaiką ir pirmas pribėgs prie žaislo, ar jam pavyks išsisukti?

„Pypliukas”: kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui?

Laida „Pypliukas“ atsako tėvams rūpimus klausimus ir duoda naudingų patarimų.

5 taisyklės, kad vaikas augtų gerbdamas tėvus ir nebijotų išsipasakoti (7)

Tam, kad vaikai būtų atviri su savo tėvais ir išsakytų viską, kas jiems svarbu, tėvai turi užsitarnauti tokį pasitikėjimą. Kaip?

Patarimai besiruošiantiems į kelionę su mažais vaikais

Visuomenėje dažnai susiduriame su nuomone, kad kelionės su mažais vaikais – vienas vargas. Tačiau tie, kurie keliauja, patvirtins, kad tokiose kelionėse viskas taip pat, kaip ir keliaujant su suaugusiais, netgi priešingai – gali būti ir žymiai geriau. Svarbiausia, teisingai nusiteikti ir planuoti kelionę taip, kad visai šeimai būtų patogu ir malonu.

Kaune atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vaikų edukacinis pramogų centras (24)

Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega" duris atverė įspūdingas edukacinis pramogų centras „CURIOCITY – miestas smalsiems vaikams". Tikimasi, kad daugybės specialistų ilgiau nei metus kurtas ir daugiau nei 1 mln. eurų investicijų kainavęs projektas taps traukos centru ne tik visos Lietuvos šeimoms, bet ir auginantiems vaikus kaimyninėse šalyse.

5 vaikų meilės kalbos: ar žinote, kaip jūsų vaikas nori, kad jį mylėtumėte

Paieškos, siekiant išsiaiškinti, kaip jūsų vaikai nori būti mylimi, suteikia galimybę nutiesti tiesioginį kelią iš jūsų širdies į jų širdis.

Vaikų darželio auklėtoja: švęsti ar ignoruoti Vaikų gynimo dieną? (1)

Kaip žinia, kiekvienais metais Birželio 1 - ąją dieną minime Vaikų gynimo dieną, tai lyg priminimas, kad turime saugoti ir ginti vaikų teises.

Psichologas: vaikas nėra kopūstas, kurį užtenka pagirdyti ir pamaitinti (1)

Ką tėvai turi stebėti augindami vaikus – straipsnis atskleidžiantis, kad vaikas nėra „kopūstas“, kuris užauga tik girdomas ir maitinamas, o yra „kempinė“, sugerianti viską iš aplinkos, kurioje auga ir atkreipiantis tėvų dėmesį į vaiko aplinką.

A. Kaluginas: šią klaidą daro dauguma vaikų turinčių moterų (43)

Kai šeimoje atsiranda naujas gyventojas, tėvų gyvenimas dažnai keičiasi, mat prie mažo žmogaus reikia derinti savo norus ir poreikius. Tačiau kad ir kaip vaikas būtų svarbus, poros intymus gyvenimas dėl to neturėtų nukentėti. Šįkart apie tai, kokias klaidas daro mamos.

Psichologas Vytis Valantinas: kokie tėvai iš tiesų yra geri (1)

Visais laikais mama norėjo būti gera mama, o tėtis pavadintas geru tėčiu. Kažkada „geri tėvai" buvo tie, kurie augino vaikus pagal griežtas Spoko rekomendacijas, šiandien gerais tėvais vadiname tuos, kurie teigia vaikus auginantys intuityviai, pagal nuojautą.

Kodėl vaikai mėgsta rožinę spalvą ir kas nutinka, jei tėvai ją draudžia (9)

Taip, kartais tai nutinka. Dažniau namuose, kuriuose auga mergaitės, bet nebūtinai. Ir jei drabužinėje tuo metu nėra rausvos spalvos drabužių įvairovės, ta vienintelė rožinė suknutė bus ir pižama, ir darželio drabužis, ir proginis kostiumėlis. Ir net paltukas, nors suknutė – trumpomis rankovėmis!

Kaip padėti vaikams pamėgti sveiką maistą

Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau – Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą.

TAI turi žinoti kiekvienas tėtis ir mama: išsamus psichologės straipsnis apie vaikų lytiškumą (3)

Vaikų darželių „Šilagėlė“ psichologė Ramunė Narkevičiūtė apžvelgia vaikų lytiškumo raidą. Rekomenduojame be išimties visiems tėvams, auginantiems vaikus.

Kaip auginti savimi pasitikintį vaiką: patarimai, kuriuos verta įsidėmėti visiems laikams (7)

Penkerių metų sūnų auginančiai mamai atrodo, kad jos sūnus auga pernelyg nedrąsus. Tačiau jos išbandyti būdai, kaip padrąsinti vaiką, neveikia.