Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!

 (4)
Vaiko raidą tyrinėjantys specialistai pastebi, kad kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai.
Mieli tėvai, palikite savo vaikus ramybėje!
© Vida Press

Vincentas verkia iš nusivylimo. Jam nepavyksta užsirišti savo batukų. Jo mama netrukus puola padėti savo vaikui.

Austėja visu savo kūnu remiasi į žemą tvorelę. Jos tėtis šaukia: „Saugokis, kad nenugriūtum“.

Matas žaidimų aikštelėje pagaliuku bando pragręžti žemę. „Eik į smėlio dėžę, ten yra kibirėlių ir kastuvėlių“. „Ne“. „Gal nori pasisupti? Žiūrėk, supynės kaip tik laisvos“. Vaikas vėl purto galvą. „Tada bent jau pačiuožinėk. Juk mėgsti tai“.

Kas šiuose pavyzdžiuose svarbu?

Pavyzdžiuose minimi vaikai susiduria su svarbia patirtimi. Tam jiems visiškai nereikia mamų. Jiems reikia laiko ir ramybės, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo užduotį. Taip pat jiems reikia žinojimo, kad kai prireiks tėvų, jie bus šalia. Jie padės man užsirišti batus, paglostys užgautą galvą ir eis su manimi prie supynių, jeigu man pabos.

Sutrikdyta raida

Turime suprasti, kad kiekvieną kartą siūlydami neprašytą pagalbą, nutraukdami atžalos žaidimą, įspėdami dėl būtinybės saugotis, mes sutrikdome vaiko natūralią raidą. Natūralus smalsumas, jo patenkinimas savo jėgomis yra viena svarbiausių mūsų vaikų raidos varomųjų jėgų. Tik todėl, kad mažieji moka visa esybe įsitraukti į kažkokią veiklą, jie gali taip greitai mokytis ir augti.

Kiekvieną kartą įsikišdami, mes vaikams tarsi sakome, kad jų užsiėmimas nėra pakankamai svarbus, kad jo nebūtų galima pertraukti. Kaip dažnai jie girdi sakinius, kaip „Aš šiuo metu kalbu telefonu. Tai svarbu, netrukdyk man“?

Taigi, tai ne šiaip sau erzina, kai tėtis ar mama nuolat kiša savo trigrašį, bet ir kenkia – vaiko vystymuisi ir mūsų tarpusavio santykiams su juo.

Bandymai ir klaidos – tai neatsiejama mokymosi dalis. Mažasis Vincentas iš aukščiau pateikto pavyzdžio sužinos, kaip atrodo, kai jo batus užriša mama. Ir, galbūt, taip pat sužinos, kad jo mama netiki, kad jis pats galėtų tai padaryti. O kiek džiaugsmo būtų buvę, jeigu jis po kelių mėginimų pagaliau būtų visgi užsirišęs batukus?

Natūralus ėjimas į savarankiškumą

Kasdieniniame gyvenime motinos ir tėvai susiduria su didžiuliu iššūkiu atpažinti, kada jų vaikams reikia jų pagalbos ir kada ne. Kaip mums pavyksta surasti pusiausvyrą tarp vaikui suteikiamos paramos ir laisvės veikti?

Budrus buvimas

Būkite šalia ir įsikiškite į tai, ką veikia jūsų vaikas, tik tuomet, kai jis to paprašo! Šiuo atveju sąvokų „būti šalia“, „veikia“ ir „prašo“ reikšmė, žinoma, priklauso nuo jūsų vaiko amžiaus.

Jeigu kalbame apie mažus vaikus, kurie dar nemoka naudotis telefonu, „būti šalia“ reiškia būti fiziškai pasiekiamu.

Paaugliams tai reiškia būti pasiekiamu žodžiu.

Būti pasiekiamais mums, suaugusiems, neatrodo tokia svarbi veikla. Tačiau vaikams tai yra esminė vystymosi sąlyga. Vaikas nori pats galėti padaryti. O kai jam nepavyksta ir jis nori pagalbos, mes tą tikrai pastebime. Naujagimis negali „paprašyti“ ir vis tiek mes gebame pastebėti, kada jis yra patenkintas ir kada nori būti paimtas ant rankų.

Mažo vaiko niurnėjimas dar nėra pagalbos prašymas. Jis gali pats sau kažką bambėti, tačiau kai jam reikės pagalbos, jis tikrai pašauks „Mama!“

Kartais kitaip nesigauna

Yra tik trys išimtys, kai tėvų įsikišimas būtinas net vaikams to neprašant.

Pirmoji išimtis, žinoma, kai vaikas atsiduria rimtame pavojuje. Tokiu atveju nereikia laukti jokių prašymų, būtina iškart veikti. Bendrieji įspėjimai elgtis atsargiai VISADA duoda priešingus rezultatus, nes jie sutrikdo susitelkimą. Visai kas kita yra įspėjimai, tokie kaip „Ar matai, kad priekyje takelis eina staiga žemyn?“

Antroji išimtis kai vaikas peržengia asmenines tėvų ar kitų žmonių ribas. Čia mums reikia nemažai intuicijos ir gebėjimo pasverti: ar tai asmeninė riba, ar tik principas, o gal socialinė norma? Kam padaroma daugiau žalos: tam, kurio ribos peržengiamos, ar vaikui, kai įsikišama į jo veiklą?

Trečioji išimtis, kai pranokstama mūsų, kaip tėvų, kantrybė. Jeigu tėvai atsidūrė ties kantrybės išsekimo riba, mandagus ir švelnus palaikymas yra naudingas visiems situacijos dalyviams. Tačiau ir šiuo atveju galioja tas pats: atidžiau pažiūrėjus, vaikus imti raginti reikia gerokai rečiau, nei mes manome.

Išvada: mūsų vaikams taip pat reikia ramybės!

Kasdieniame gyvenime mes iš įpročio kišamės į vaikų veiklą pernelyg dažnai. Tokiose ir panašiose situacijose stenkimės būti atidesni ir dažniau patylėkime. Taip ne tik suteiksime vaikams galimybę netrikdomai vystytis, bet ir susikursime naujos erdvės savistabai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lavinimas ir ugdymas

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (7)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.

Kaip švęsti Žolinės šventę su vaikais?

Žolinės – tai žalumos vešėjimo ir derliaus brandumo šventė, minima nuo senų senovės.

12 gudrybių ir triukų, kuriuos žino tik vaikus auginantys tėvai (1)

Keletas tėvų išbandytų gudrybių, kurios palengvina buvimą mama ir tėčiu.

Kaip auklėti berniuką, kad jis užaugtų tikras vyras (28)

Šiandien nepykstame, jeigu sūnus nubraukia ašarą, o mergaitė su tėčiu garaže konstruoja naują žaislą. Tačiau vis dar baiminamės, kad berniukas nebūtų per jautrus, nes jam reikia užaugti tikru vyru, kad mergaitė daugiau žaistų su lėlėmis, o ne karą su berniukais, nes jai reikia užaugti švelnia moterimi. Ar tikrai taip?

15 svarbių klausimų, kuriuos tėvai turi užduoti vaikui (3)

Ar turite svajonių ir minčių, kurios jums yra svarbios, tačiau niekas nekada jų neklausė? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai, skaitykite toliau.

Vaikas negirdi ir neklauso jūsų? – Išbandykite šiuos patarimus (36)

Kartais sunku rasti tinkamus žodžius,kad paaiškintume vaikui tai, ką norime. Susipykti, apšaukti vaiką, kalbėti pakelti balsu – ne išeitis. Jūsų dėmesiui – keletas žinomų, bet, galbūt, primirštų gudrybių, kaip susikalbėti su vaiku.

Kaip pasakyti vaikui NE, neištariant žodžio NE

Tėvams dažnai tenka sakyti vaikams „ne". O vaikai šį neiginį priima kaip kvietimą kautis, ir dažnai į jį reaguoja agresyviai. Jie ima rėkti, šaukti, verkti. Gal yra išeitis iš šio užburto rato?

Patyrusios keliautojos argumentai, kodėl į keliones reikia pasiimti ir vaikus

Kelionės – tai proga vaikams ir jų tėvams pasisemti naujų įspūdžių, praleisti kartu daug kokybiško laiko, išgyventi įvairias emocijas – ne tik susižavėjimą, džiaugsmą, bet kartais ir nuovargį, susierzinimą.

Tėvai daro vieną klaidą dėl per didelės meilės vaikams: kokia ji ir kaip išvengti (2)

Įsivaizduokite situaciją: jūsų mažylis kartu su kitais vaikais žaidžia smėlio dėžėje. Staiga vienas iš vaikų atima iš jo formelę ar kastuvėlį. Ką darysite? Koks bus pirmas jūsų noras? Turbūt iš karto norėsite atsistoti ir ginti savo vaiką, nesuteikdami jam galimybės spręsti problemą savarankiškai.

Jei tai su vaiku darysite 15 minučių prieš miegą, jis užmigs ir miegos daug geriau (6)

Kiek laiko reikia skirti vaikui, kad jis nesijaustų pamirštas ir vienišas? Vaikų raidos specialistai labiau kalba apie praleidžiamo su vaiku laiko kokybę, o ne kiekybę.

Tokių vaikų yra tik 1 iš 10: patarimai tėvams (8)

Žmogaus dešinysis ar kairysis smegenų pusrutulis susietas su priešinga kūno puse. Kairiarankių žmonių atveju informacijos apdorojimo labiau imasi dešinysis smegenų pusrutulis, o dešiniarankių – kairysis.

Dažnai sakote savo vaikui šaunuolis? Šis straipsnis parašytas jums (11)

Ar būtina girti vaikus? Daugelis sako, kad taip. Tačiau yra manančiųjų, jog pagyrimai skatina vaikų egoizmą.