Nieko nekainuojantis būdas stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą

Apie buvimo lauke naudą žino visi. Nereikia mokslinių tyrimų, kad pajustume teigiamą gryno oro ir gamtos poveikį mūsų kūnui ir jausmams. Vaikai ne išimtis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Milda Jankauskienė, „Tėvystės centro" gamtos darželio priežiūros grupės „Po smilgom" kūrėja

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur taip sureikšminami pasiekimai, informacijos gausa ir naujausios technologijos, vaikai patiria daugiau streso, nerimo, vienišumo jausmo.

Didėjanti įvairiausių ugdymo įstaigų pasiūla rodo, kad tėvai mielai investuoja į savo atžalas ir džiaugiasi, nes savo vaikystėse tokių galimybių neturėdavo. Tačiau ar tikrai naudingas tik tas laikas, kurį vaikas praleidžia mokyklėlėse ar žaidimų aikštelėse, suaugusiems organizuojant ir prižiūrint vaiko veiklą? O gal tas, kurį mažylis praleidžia sėdėdamas namuose pilnuose žaislų, ar laimėdamas virtualius kompiuterinių žaidimų apdovanojimus. Mes būdami vaikais tokių galimybių neturėjom, bet dabar dauguma vaikų nebeturi to, kas buvo vadinama vaikystės esme – laisvė, pačių sugalvoti žaidimai ir daug buvimo lauke.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, jei puola kosulys: pataria gydytoja
Kaip tinkamai išvalyti nosį sloguojant

Su vaikais gamtoje praleidžiu daug laiko ir pastebėjau, kad blogas oras daugiau nepatogumų sukelia ne vaikams, o suaugusiems. Išėję su vaikais į parką ar lauką dažnai pamirštame pasirūpinti tinkama apranga, neleidžiame vaikams ir sau atsipalaiduoti, pasinerti į tyrinėjimus ir atradimus prašymais nesušlapti, neišsipurvinti, nerinkti pagalių ir pan. Tiesa ta, kad natūralios medžiagos, ypač tos, kurias vaikas randa ir pats nusprendžia naudoti žaidimams, turi labai didelę įtaką jo vystymuisi.

Šakų, akmenukų, smėlio ir kitų natūralių gamtos elementų paskirtis neapibrėžta, todėl neriboja nei vaiko fantazijos, nei galimybių. Natūralios gamtinės medžiagos leidžia vaikui pajusti ir suvokti pasaulį per jutimus.

Jan White savo knygoje „Playing and learning outdoors" rašo, kad tyrinėdami skirtingus daiktus, faktūras, spalvas, kvapus ir formas vaikai pirmiausia išsiaiškina esminius dalykus „Kas tai ir ką šis daiktas daro?", „Ką tai daro man ir kaip tai leidžia man jaustis?", vėliau atsiranda klausimai: „Ką aš galiu daryti su tuo daiktu šioje aplinkoje?" ir galiausiai: „Ką aš norėčiau, kad šis daiktas darytų ir kuo taptų?". Kokį santykį su pasauliu kuria, ką jaučia ir kaip aplinką suvokia vaikas, kuris nuolat girdi „Lazda nešvari - neimk. Akmuo sunkus – nekelk. Medis šlapias – nesiliesk išsitepsi." Būdami gamtoje vaikai turi galimybę puoselėti savo fizinę ir emocinę sveikatą, suvokti savo kūno galimybes, lavinti vaizduotę bei kūrybiškumą, ugdyti loginį mąstymą ir tausoti gamtą. Leiskime jiems ir sau mėgautis buvimu drauge, atradimais, laisve. Išnaudokime galimybes, kurios nereikalauja didelių investicijų, bet suteikia didelę naudą.


Tėvystės centro nuotr.

Turiu džiaugsmo stebėti, kaip vaikai jaučiasi turėdami galimybę kiekvieną dieną leisti gryname ore, laisvai judėti ir žaisti. Stebėti ir mokytis žaisdami jie gali bet kokiu oru, ne tik tada, kai šilta ir šviečia saulė. Kai lyja, jie tai daro daug mieliau.

Stebėjimas, kaip keičiasi miškas keičiantis metų laikams, kaip elgiasi miško gyventojai, noras paliesti, užuosti, ragauti, suteikia visapusišką ir gilų supratimą apie aplinką, kurioje mes gyvename. Eidami į kasdienius žygius, vaikai pasineria į nuotykius, ugdosi gebėjimus planuoti ir organizuoti. Įdomi veikla skatina bendrauti, lavina ir turtina kalbą. Tačiau darželinukams tai, kaip jie mokosi, yra ne mažiau svarbu nei tai, ką jie išmoksta. Natūraliai kylantis, neslopinamas vaiko susidomėjimas aplinka natūraliai virsta klausimais ir skatina ieškoti atsakymų. Gebėjimas kūrybiškai manipuliuoti daiktais, eksperimentuoti ir reflektuoti – štai tie „tinkami" mokymosi įgūdžiai, kurie pravers pradėjus lankyti mokyklą.


Tėvystės centro nuotr.

Turtinga užsienio šalių (Anglijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių) patirtis rodo, kad ugdymas lauke (arba kitaip lauko pedagogika) gali būti puikiai pritaikoma prie nacionalinės švietimo sistemos ypatumų. Vaikai yra ruošiami mokyklai kaip to reikalauja šalies įstatymai.

Ugdymas lauke toli gražu nereiškia, kad vaikai privalo lauke būti nuolat. Ugdymo įstaigos pačios pasirenka, kiek, kur ir kaip būti gamtoje. Net buvimas lauke yra suvokiamas skirtingai priklausomai nuo vietovės: vieni turi galimybę naudotis laukinės ar bent natūralios gamtos teikiamais privalumais, kiti natūralią, ugdymo lauke koncepciją atitinkančią aplinką turi susikurti savo kieme.

Lauko pedagogikos integravimas į bendrą ugdymo sistemą, Lietuvoje galėtų duoti puikių rezultatų: mūsų vaikai augtų saugioje aplinkoje, sveikesni, labiau pasitikintys savimi, gebantys bendradarbiauti ir spręsti problemas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (1)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.