Nustebsite sužinoję, ko vaiką išmoko baisios lietuviškos pasakos

 (9)
Pasakose, kurias sekame mažiesiems, „gyvena" ir pikta ragana, ir šuniukas išsuktomis kojelėmis, vištytė išmušta akyte, teka kraujo upės... Nori nenori kyla klausimas, ar tai nepakenks besiklausančiam vaikučiui. Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugiau nei pasaka

Pasakos turi keletą prasmių ir ne veltui yra sekamos šimtmečius. Tai bendravimas su vaiku, jo mokymas per pasaką. Klausydamasis mažylis patiria daug emocijų ir gali susitapatinti su veikėjais, patirti tai, ką patiria jie.

Mes norėtume, kad gyvenimas pasakose būtų idealus, norėtume sukurti savo mažyliui patį gražiausią pasaulį, o tenka skaityti apie tai, kaip vištytė su gaideliu išėjo riešutauti, jis metė riešutėlį, išmušė akelę. Metė kitą, išmušė ir antrą. Juk norėtųsi, kad aplink būtų tik sveikos vištytės. Bet tikrovė nėra vien rožinė. Ir pasaka tai parodo, moko, kad visko gali nutikti, ir kitas gali pasielgti netinkamai. Pavyzdžiui, kaip tas gaidelis iš pasakos.

Neatidaryk durų

Kai atėjęs vilkas pagaliau apgauna ožiukus ir juos praryja, mažylis net krūpteli, bet klausosi toliau. Jam baisu, bet pasaka moko, kad gyvenime visko gali atsitikti, kad yra pavojų, kad žmonės kartais netinkamai pasirenka. Pasakose yra tai, ko mes patys mokome vaikus, pavyzdžiui, neatidaryti durų svetimam. Vaikas pamato, kad piktasis vilkas sugeba apsimesti mama: ir leteną nusidažyti, ir balsą paploninti, o šiuolaikinis - dar ir sms žinutę atsiųsti. Paprastoje pasakoje visa tai labai gražiai paaiškinta mažyliui suprantama kalba ir simboliais.

Klausydamasis pasakos, mažylis mokosi išminties ir doros. Sužino apie trečią brolį, kuris daro gerus darbus, nors visi šaiposi, laiko jį kvailiu ir už tai jis negauna jokios materialios naudos. Bet trečią brolį arba našlaitėlę už gerus darbus apdovanoja pats gyvenimas. Pasakose yra daug gero užsispyrimo, kantrybės ir doros pavyzdžių.

Kodėl neturi mamos

Klausydamas pasakos vaikas gali išgyventi ir netektį, ir baimę. Patirti, kaip baisu miške buvo Jonukui ir Grytutei. Arba kaip būna, kai kas nors neturi mamos. Kartu su pasakos veikėjais mažylis pajunta, kas būtų, jei liktų vienas visame pasaulyje. Taip gali suprasti juos ir atjausti. Kai skaitome pasaką, mažylis dažnai paprašo vietų, kurios nepatinka, nė neskaityti, „peršokti" iš karto prie laimingos pabaigos. Kai pasaka laimingai baigiasi, nusiramina ir užmiega. Pasakose įvykiai įvairiai rutuliojasi, bet jose visada yra išeitis iš bet kurios padėties. Parodoma perspektyva, kas vaikui yra labai svarbu.

Klausydamasis pasakų, kuriose labai vertinama dorybės, drąsa, mažylis žino, kad kada nors ir jis bus toks geras ir stiprus. O kol užaugs, turės atlikti kelis žygdarbius.

Kodėl baisios?

Jeigu skaitytume pasaką apie Sigutę ir labai tiesmukai, mediciniškai ją įsivaizduotume, būtų be galo baisu. Kai blogoji pamotė išsuka šuniukui vieną kojelę, jis turėtų mirtinai nukraujuoti. Negi tokia pasaka skirta vaikams gąsdinti? Mažas vaikas ir taip turi daug didelių baimių. Bijo išnykti iš šio pasaulio, būti sužalotas, suvalgytas. Archajiškame pasaulyje žmogų išties galėjo kas nors suvalgyti, o pasakos kaip tik ir atėjo iš tų laikų. Besivystydamas žmogus išgyvena visas šias baimes. Manoma, kad jos „užkoduotos" mūsų pasąmonėje lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, gebėjimas kvėpuoti. Skaitydami pasakas juk nesuprantame jų tiesmukai ir tarsi jaučiame, kad kol šuniukas turi galvą, nenugaiš net ir ištraukytomis kojelėmis. Todėl pasakų bijoti nereikia.

Pakeistos pasakos

Yra nemažai tokių pasakų, kuriose bandoma pakeisti bauginančius dalykus juos tiesiog išbraukiant. Taip pasaka praranda kaip tik tą dalį, kai vaikas gali susitapatinti ir išgyventi savo baimę kartu su pasakos veikėjais. Vaikutis savo baimę, kurią ir taip turi, tarsi perduoda veikėjui. Mažyliui iškart palengvėja, nes suvokia, kad ne jam vienam yra blogai, bet ir Pelenei, Sigutei. Tai vaikui padeda gyvenime. Adaptuotos pasakos praranda gydomąjį poveikį, jeigu baiminantis vaiko reakcijos yra išbraukiamos visos emocijos.

Antra vertus, pasakos dažnai yra trumpinamos ir praranda savo melodiją, kalbos grožį, laipsnišką įtampos kilimą. Jos pavirsta tarsi „komiksu", kai perverti puslapį, ir viskas. Praranda ir dar daugiau - laiką, kurį skiriame savo vaikui. Mes skubame, lekiame, viskas turi būti atlikta greitai, o pasakos yra lėtos ir gyvenimas jose slenka lėtai. Gyvenimas jose yra paprastas, ilgas ir nuobodus. Taigi, galima sakyti, kad tokios pasakos praranda ir savo gydomąjį poveikį.

Svarbus kartu praleistas laikas

Geriau, kai tėvai vaikui pasakas skaito, o ne įjungia televizorių ir pasodina jų žiūrėti. Sekti ar skaityti jas yra svarbu, nes vaikas kartu mama ar tėčiu nukeliauja į kitą pasaulį, tarsi kartu išgyvena visus įvykius. Pasaka ugdo vaiko fantaziją, nes tai ne komiksas, ne kompiuterinis vaizdas. Tai pasakojimas, kurio klausydamas vaikas pats įsivaizduoja, fantazuoja, kuria savo peizažą, mintyse piešia baisius medžius, tamsą, atrodo, net girdi, kaip paslaptingai ūkia pelėda ar kažkur šlama lapai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus (1)

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?