Nustebsite sužinoję, ko vaiką išmoko baisios lietuviškos pasakos

 (9)
Pasakose, kurias sekame mažiesiems, „gyvena" ir pikta ragana, ir šuniukas išsuktomis kojelėmis, vištytė išmušta akyte, teka kraujo upės... Nori nenori kyla klausimas, ar tai nepakenks besiklausančiam vaikučiui. Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugiau nei pasaka

Pasakos turi keletą prasmių ir ne veltui yra sekamos šimtmečius. Tai bendravimas su vaiku, jo mokymas per pasaką. Klausydamasis mažylis patiria daug emocijų ir gali susitapatinti su veikėjais, patirti tai, ką patiria jie.

Mes norėtume, kad gyvenimas pasakose būtų idealus, norėtume sukurti savo mažyliui patį gražiausią pasaulį, o tenka skaityti apie tai, kaip vištytė su gaideliu išėjo riešutauti, jis metė riešutėlį, išmušė akelę. Metė kitą, išmušė ir antrą. Juk norėtųsi, kad aplink būtų tik sveikos vištytės. Bet tikrovė nėra vien rožinė. Ir pasaka tai parodo, moko, kad visko gali nutikti, ir kitas gali pasielgti netinkamai. Pavyzdžiui, kaip tas gaidelis iš pasakos.

Neatidaryk durų

Kai atėjęs vilkas pagaliau apgauna ožiukus ir juos praryja, mažylis net krūpteli, bet klausosi toliau. Jam baisu, bet pasaka moko, kad gyvenime visko gali atsitikti, kad yra pavojų, kad žmonės kartais netinkamai pasirenka. Pasakose yra tai, ko mes patys mokome vaikus, pavyzdžiui, neatidaryti durų svetimam. Vaikas pamato, kad piktasis vilkas sugeba apsimesti mama: ir leteną nusidažyti, ir balsą paploninti, o šiuolaikinis - dar ir sms žinutę atsiųsti. Paprastoje pasakoje visa tai labai gražiai paaiškinta mažyliui suprantama kalba ir simboliais.

Klausydamasis pasakos, mažylis mokosi išminties ir doros. Sužino apie trečią brolį, kuris daro gerus darbus, nors visi šaiposi, laiko jį kvailiu ir už tai jis negauna jokios materialios naudos. Bet trečią brolį arba našlaitėlę už gerus darbus apdovanoja pats gyvenimas. Pasakose yra daug gero užsispyrimo, kantrybės ir doros pavyzdžių.

Kodėl neturi mamos

Klausydamas pasakos vaikas gali išgyventi ir netektį, ir baimę. Patirti, kaip baisu miške buvo Jonukui ir Grytutei. Arba kaip būna, kai kas nors neturi mamos. Kartu su pasakos veikėjais mažylis pajunta, kas būtų, jei liktų vienas visame pasaulyje. Taip gali suprasti juos ir atjausti. Kai skaitome pasaką, mažylis dažnai paprašo vietų, kurios nepatinka, nė neskaityti, „peršokti" iš karto prie laimingos pabaigos. Kai pasaka laimingai baigiasi, nusiramina ir užmiega. Pasakose įvykiai įvairiai rutuliojasi, bet jose visada yra išeitis iš bet kurios padėties. Parodoma perspektyva, kas vaikui yra labai svarbu.

Klausydamasis pasakų, kuriose labai vertinama dorybės, drąsa, mažylis žino, kad kada nors ir jis bus toks geras ir stiprus. O kol užaugs, turės atlikti kelis žygdarbius.

Kodėl baisios?

Jeigu skaitytume pasaką apie Sigutę ir labai tiesmukai, mediciniškai ją įsivaizduotume, būtų be galo baisu. Kai blogoji pamotė išsuka šuniukui vieną kojelę, jis turėtų mirtinai nukraujuoti. Negi tokia pasaka skirta vaikams gąsdinti? Mažas vaikas ir taip turi daug didelių baimių. Bijo išnykti iš šio pasaulio, būti sužalotas, suvalgytas. Archajiškame pasaulyje žmogų išties galėjo kas nors suvalgyti, o pasakos kaip tik ir atėjo iš tų laikų. Besivystydamas žmogus išgyvena visas šias baimes. Manoma, kad jos „užkoduotos" mūsų pasąmonėje lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, gebėjimas kvėpuoti. Skaitydami pasakas juk nesuprantame jų tiesmukai ir tarsi jaučiame, kad kol šuniukas turi galvą, nenugaiš net ir ištraukytomis kojelėmis. Todėl pasakų bijoti nereikia.

Pakeistos pasakos

Yra nemažai tokių pasakų, kuriose bandoma pakeisti bauginančius dalykus juos tiesiog išbraukiant. Taip pasaka praranda kaip tik tą dalį, kai vaikas gali susitapatinti ir išgyventi savo baimę kartu su pasakos veikėjais. Vaikutis savo baimę, kurią ir taip turi, tarsi perduoda veikėjui. Mažyliui iškart palengvėja, nes suvokia, kad ne jam vienam yra blogai, bet ir Pelenei, Sigutei. Tai vaikui padeda gyvenime. Adaptuotos pasakos praranda gydomąjį poveikį, jeigu baiminantis vaiko reakcijos yra išbraukiamos visos emocijos.

Antra vertus, pasakos dažnai yra trumpinamos ir praranda savo melodiją, kalbos grožį, laipsnišką įtampos kilimą. Jos pavirsta tarsi „komiksu", kai perverti puslapį, ir viskas. Praranda ir dar daugiau - laiką, kurį skiriame savo vaikui. Mes skubame, lekiame, viskas turi būti atlikta greitai, o pasakos yra lėtos ir gyvenimas jose slenka lėtai. Gyvenimas jose yra paprastas, ilgas ir nuobodus. Taigi, galima sakyti, kad tokios pasakos praranda ir savo gydomąjį poveikį.

Svarbus kartu praleistas laikas

Geriau, kai tėvai vaikui pasakas skaito, o ne įjungia televizorių ir pasodina jų žiūrėti. Sekti ar skaityti jas yra svarbu, nes vaikas kartu mama ar tėčiu nukeliauja į kitą pasaulį, tarsi kartu išgyvena visus įvykius. Pasaka ugdo vaiko fantaziją, nes tai ne komiksas, ne kompiuterinis vaizdas. Tai pasakojimas, kurio klausydamas vaikas pats įsivaizduoja, fantazuoja, kuria savo peizažą, mintyse piešia baisius medžius, tamsą, atrodo, net girdi, kaip paslaptingai ūkia pelėda ar kažkur šlama lapai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Stebuklingi žodžiai, kurių vaikui reikia kaip oro

Kasdienėje rutinoje kartais užmirštame sakyti savo vaikams paprastus, bet jiems labai svarbius, kone stebuklingus, žodžius.

Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kaimo vaikai „įlindę“ į kompiuterius, nes jiems trūksta gyvo bendravimo

Kad miesto vaikai vasaromis vyksta stovyklauti į kaimą, rodos, yra įprasta, tačiau, kad kaimo vaikams tai pasirodys neįprasta, to nesitikėjome, – taip pasakoja penktus metus iš eilės į stovyklas kaimo vaikus kviečianti teatro „Teatriukas“ įkūrėja ir stovyklos vadovė Dalia Mikoliūnaitė.

Teo ir Ieva pristato: 3 smagūs žaidimai su tualetinio popieriaus ritinėliais

Orui pasitaisius ne į gerąją pusę, skubame su jumis pasidalinti itin paprastais užsiėmimais su vaikais namuose. Juk antradienis gali būti ir linksmadienis!

Teo ir Ieva pristato: citrinų ugnikalnis, kuris nustebins net visko mačiusius (1)

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų mažylis tyrinėja jį supantį pasaulį. Jam viskas nauja, nepažinta, viskas domina ir vilioja, o kartais gal ir baugina.

Kaip pagirti vaiką, kad tai duotų naudos, o nebūtų tušti žodžiai

Mes vis dar per dažnai kritikuojame savo vaikus ir per retai juos giriame. Tokias išvadas daro šiuolaikinių tėvų auklėjimo metodus nagrinėjantys psichologai. Tačiau girti irgi reikia mokėti, antraip tai tebus tušti žodžiai.

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?