Nustebsite sužinoję, ko vaiką išmoko baisios lietuviškos pasakos

 (9)
Pasakose, kurias sekame mažiesiems, „gyvena" ir pikta ragana, ir šuniukas išsuktomis kojelėmis, vištytė išmušta akyte, teka kraujo upės... Nori nenori kyla klausimas, ar tai nepakenks besiklausančiam vaikučiui. Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugiau nei pasaka

Pasakos turi keletą prasmių ir ne veltui yra sekamos šimtmečius. Tai bendravimas su vaiku, jo mokymas per pasaką. Klausydamasis mažylis patiria daug emocijų ir gali susitapatinti su veikėjais, patirti tai, ką patiria jie.

Mes norėtume, kad gyvenimas pasakose būtų idealus, norėtume sukurti savo mažyliui patį gražiausią pasaulį, o tenka skaityti apie tai, kaip vištytė su gaideliu išėjo riešutauti, jis metė riešutėlį, išmušė akelę. Metė kitą, išmušė ir antrą. Juk norėtųsi, kad aplink būtų tik sveikos vištytės. Bet tikrovė nėra vien rožinė. Ir pasaka tai parodo, moko, kad visko gali nutikti, ir kitas gali pasielgti netinkamai. Pavyzdžiui, kaip tas gaidelis iš pasakos.

Neatidaryk durų

Kai atėjęs vilkas pagaliau apgauna ožiukus ir juos praryja, mažylis net krūpteli, bet klausosi toliau. Jam baisu, bet pasaka moko, kad gyvenime visko gali atsitikti, kad yra pavojų, kad žmonės kartais netinkamai pasirenka. Pasakose yra tai, ko mes patys mokome vaikus, pavyzdžiui, neatidaryti durų svetimam. Vaikas pamato, kad piktasis vilkas sugeba apsimesti mama: ir leteną nusidažyti, ir balsą paploninti, o šiuolaikinis - dar ir sms žinutę atsiųsti. Paprastoje pasakoje visa tai labai gražiai paaiškinta mažyliui suprantama kalba ir simboliais.

Klausydamasis pasakos, mažylis mokosi išminties ir doros. Sužino apie trečią brolį, kuris daro gerus darbus, nors visi šaiposi, laiko jį kvailiu ir už tai jis negauna jokios materialios naudos. Bet trečią brolį arba našlaitėlę už gerus darbus apdovanoja pats gyvenimas. Pasakose yra daug gero užsispyrimo, kantrybės ir doros pavyzdžių.

Kodėl neturi mamos

Klausydamas pasakos vaikas gali išgyventi ir netektį, ir baimę. Patirti, kaip baisu miške buvo Jonukui ir Grytutei. Arba kaip būna, kai kas nors neturi mamos. Kartu su pasakos veikėjais mažylis pajunta, kas būtų, jei liktų vienas visame pasaulyje. Taip gali suprasti juos ir atjausti. Kai skaitome pasaką, mažylis dažnai paprašo vietų, kurios nepatinka, nė neskaityti, „peršokti" iš karto prie laimingos pabaigos. Kai pasaka laimingai baigiasi, nusiramina ir užmiega. Pasakose įvykiai įvairiai rutuliojasi, bet jose visada yra išeitis iš bet kurios padėties. Parodoma perspektyva, kas vaikui yra labai svarbu.

Klausydamasis pasakų, kuriose labai vertinama dorybės, drąsa, mažylis žino, kad kada nors ir jis bus toks geras ir stiprus. O kol užaugs, turės atlikti kelis žygdarbius.

Kodėl baisios?

Jeigu skaitytume pasaką apie Sigutę ir labai tiesmukai, mediciniškai ją įsivaizduotume, būtų be galo baisu. Kai blogoji pamotė išsuka šuniukui vieną kojelę, jis turėtų mirtinai nukraujuoti. Negi tokia pasaka skirta vaikams gąsdinti? Mažas vaikas ir taip turi daug didelių baimių. Bijo išnykti iš šio pasaulio, būti sužalotas, suvalgytas. Archajiškame pasaulyje žmogų išties galėjo kas nors suvalgyti, o pasakos kaip tik ir atėjo iš tų laikų. Besivystydamas žmogus išgyvena visas šias baimes. Manoma, kad jos „užkoduotos" mūsų pasąmonėje lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, gebėjimas kvėpuoti. Skaitydami pasakas juk nesuprantame jų tiesmukai ir tarsi jaučiame, kad kol šuniukas turi galvą, nenugaiš net ir ištraukytomis kojelėmis. Todėl pasakų bijoti nereikia.

Pakeistos pasakos

Yra nemažai tokių pasakų, kuriose bandoma pakeisti bauginančius dalykus juos tiesiog išbraukiant. Taip pasaka praranda kaip tik tą dalį, kai vaikas gali susitapatinti ir išgyventi savo baimę kartu su pasakos veikėjais. Vaikutis savo baimę, kurią ir taip turi, tarsi perduoda veikėjui. Mažyliui iškart palengvėja, nes suvokia, kad ne jam vienam yra blogai, bet ir Pelenei, Sigutei. Tai vaikui padeda gyvenime. Adaptuotos pasakos praranda gydomąjį poveikį, jeigu baiminantis vaiko reakcijos yra išbraukiamos visos emocijos.

Antra vertus, pasakos dažnai yra trumpinamos ir praranda savo melodiją, kalbos grožį, laipsnišką įtampos kilimą. Jos pavirsta tarsi „komiksu", kai perverti puslapį, ir viskas. Praranda ir dar daugiau - laiką, kurį skiriame savo vaikui. Mes skubame, lekiame, viskas turi būti atlikta greitai, o pasakos yra lėtos ir gyvenimas jose slenka lėtai. Gyvenimas jose yra paprastas, ilgas ir nuobodus. Taigi, galima sakyti, kad tokios pasakos praranda ir savo gydomąjį poveikį.

Svarbus kartu praleistas laikas

Geriau, kai tėvai vaikui pasakas skaito, o ne įjungia televizorių ir pasodina jų žiūrėti. Sekti ar skaityti jas yra svarbu, nes vaikas kartu mama ar tėčiu nukeliauja į kitą pasaulį, tarsi kartu išgyvena visus įvykius. Pasaka ugdo vaiko fantaziją, nes tai ne komiksas, ne kompiuterinis vaizdas. Tai pasakojimas, kurio klausydamas vaikas pats įsivaizduoja, fantazuoja, kuria savo peizažą, mintyse piešia baisius medžius, tamsą, atrodo, net girdi, kaip paslaptingai ūkia pelėda ar kažkur šlama lapai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.