Pedagogė – apie priešmokyklinį ugdymą: ne skaičiai ir raidės čia svarbiausia

 (6)
Nors priešmokyklinis ugdymas šešerių metų sulaukusiems vaikams privalomu tapo neseniai, ir anksčiau vaikus leisti į priešmokyklinio ugdymo klasę rinkdavosi 98 proc. Lietuvos tėvų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tačiau ar šių, vaiko gyvenime itin svarbių metų ugdymą suvokiame teisingai ir keliame ugdymo institucijoms bei savo vaikams pagrįstus lūkesčius? Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pasakoja „Šiaurės licėjaus" priešmokyklinio ugdymo mokytoja Raminta Abraitytė.

PRIEŠMOKYKLINIŲ METŲ SVARBA

Priešmokykliniai ugdymo metai - tai įžanga ir pamatai tolimesnei sėkmingai vaiko raidai mokykloje. Šie metai gali nulemti pirmąją nuostatą, su kuria vaikas toliau nori arba nenori eiti į mokyklą. Tam reikšmės turi tiek klasės draugai, mokytoja, tiek klasėje ir visoje ugdymo įstaigoje sukurta atmosfera. Todėl pedagogo užduotis – kiekvieną mokinį pažinti individualiai ir gebėti išryškinti stipriąsias vaiko puses. Padėti jam jaustis gerai ir savarankiškai, tokiu būdų padedant formuotis asmenybei, įpročiams bei vertybėms.

Taip pat labai svarbus aspektas – noras ir motyvacija mokytis, sužinoti, atrasti, patirti ir nebijoti klysti. „Dažnai vaikai nuo pat mažens bijo suklysti ar ką nors padaryti ne taip, kadangi gali būti subarti. Ši baimė persiduoda ir mokantis. Tačiau visi puikiai žinome, jog be klaidų gyvenime neišmoksime nieko. Taigi, itin svarbu padėti vaikams tai suvokti, juos palaikyti ir motyvuoti," – pastebi priešmokyklinio ugdymo mokytoja R. Abraitytė.

DĖMESYS GEBĖJIMAMS IR KOMPETENCIJOMS

Priešmokyklinėje klasėje ugdymas nėra akcentuojamas į akademines žinias, mokinio gebėjimą rašyti, skaityti, skaičiuoti. Dėmesys telkiamas vaiko emocinei, socialinei, komunikavimo raidai. Jeigu vaikas atėjęs į priešmokyklinę klasę moka skaityti, rašyti ir skaičiuoti, tai nerodo, kad jis tikrai yra brandus pirmai klasei.

Todėl priešmokyklinio ugdymo pagrindas yra kompetencijų ugdymas. Kompetencijas galima apibrėžti kaip vaiko žinias, jo gebėjimus ir vertybines nuostatas, kuriomis vadovaujantis vaikas keliaus toliau ne tik mokyklos, bet ir tolimesnio gyvenimo plotmėje.

"Vaikai turi patys suvokti, kodėl reikia išmokti skaityti, kokiu tikslu mes turime mokėti skaičiuoti, kodėl svarbus pasaulio, istorijos pažinimas? Ar tai dėl to, kad tėtis ir mama taip sako, ar dėl to, kad man pačiam tai naudinga, įdomu? Svarbu, kad lankydamas priešmokyklinę klasę vaikas išmoktų laisvai reikšti savo mintis, išsakyti nuomonę, tuo pačiu gerbdamas ir kitų. Taip pat valdytų savo emocijas, nusivylimus, pyktį, gebėtų paaiškinti savo nuotaiką, savijautą. Taptų empatišku, gebančiu užjausti. Siektina, kad mokėtų bendrauti su bendraamžiais, jaustų bendravimo skirtumą su suaugusiais, svetimais žmonėmis. Svarbu, kad suprastų, kodėl reikia keltis rytais, kokį maistą derėtų valgyti pusryčiams, kas yra sveika, o ko reikėtų vengti," – teigia priešmokyklinio ugdymo mokytoja.

KAIP TĖVAI GALI ŠIAIS METAIS PADĖTI VAIKAMS?

Mažųjų mokymasis vyksta visur ir visada – net ir važiuojant su mama ar tėčiu į mokyklą. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, nesvarbu, ar tai yra mokykla, parduotuvė, ar mamos virtuvė. Sėkmingiausias mokymasis vyksta aktyviai veikiant, ieškant, dalyvaujant, atrandant ne tik klasėje su mokytoja, tačiau sąveikaujant ir namuose su tėvais.

Svarbu, kad lankydamas priešmokyklinę klasę vaikas išmoktų laisvai reikšti savo mintis, išsakyti nuomonę tuo pačiu gerbdamas ir kitų. Taip pat, valdytų savo emocijas, nusivylimus, pyktį, gebėtų paaiškinti savo nuotaiką, savijautą. Taptų empatišku, gebančiu užjausti.
Raminta ABRAITYTĖ

Priešmokykliniame amžiuje vaikui vienas efektyviausių mokymosi metodų yra žaidimai. Kai kalbame apie žaidimą – nereikėtų to suprasti tiesiogiai. Žaidimu galima pavadinti kelionę automobiliu, kurios metu skaičiuosite pralenktas mašinas, kelio ženklus, aiškinsitės, į kairę ar į dešinę pusę pasukote. Žaidimas gali būti vakarienės ruošimas kartu skaičiuojant maisto produktus, spėliojant, jungiant garsus. Aiškinantis, kokius maisto produktus naudosite, kuo jie sveiki, naudingi organizmui. Animacinio filmo žiūrėjimas vakare su vaiku irgi gali būti mokymo dalis, kuomet aiškinatės situaciją, ją pritaikydami realiame gyvenime.

Pats svarbiausias tėvelių darbas – skirti laiko savo vaikui, domėtis tuo, ką jis daro, pažinti jį. Stenkimės suprasti savo vaikus, bandykime įsijausti į tai, kaip jie mato pasaulį, leiskime sau pabūti šešiamečiais. Leiskime vaikui vieną vakarą neišsivalyti dantų, tačiau pasekime jam pasaką apie dantukus, kurie šiuo metu yra neišvalyti ir juos graužia mikrobai. Leiskime vaikui žaisti kompiuterinį žaidimą, jeigu jam labai norisi, tačiau papasakokime tai, jog akelės turi tik tam tikrą laiką, kiek jos gali dirbti prie kompiuterio, vėliau jos pavargsta, ir regėjimas gali susilpnėti. Vaikui reikalaujant saldumynų – nedrauskime, tačiau priminkime apie tai, iš ko yra pagaminti saldainiai, kiek juose yra vitaminų, organizmui reikalingų medžiagų. Atlikime eksperimentą ir pažiūrėkime, kiek gaiviuosiuose gėrimuose, kuriuos vaikai taip mėgsta, yra cukraus.

Glaudus bendravimas su vaiku, bandymas prieiti prie jo gilina tarpusavio ryšį. Leisdami vaiką į priešmokyklinę klasę, koncentruokimės ne į akademinius vaiko pasiekimus, bet į jo emocinį stabilumą, brandumą. Nepamirškime, kad vaikai yra mūsų pačių atspindys. Mes esame pavyzdys jiems, todėl labai svarbu būti sektinu pavyzdžiu vaikams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus (1)

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?