Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Konsultuoja vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogė Jovita Aksamit.

Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad vaikų negalima bausti. Kas yra bausmė ar ji taikoma ikimokyklinio amžiaus vaikams? Kokia bausmė tinkama? Kaip nenubausti vaiko per daug? Kokias klaidas daro tėvai, bausdami vaikus?

Nuo senų laikų bausmė kitam žmogui skirstoma į dvi rūšis: fizinę ir psichinę prievartą. Literatūroje pažymima, kad fizinė bausmė vaikui – tam tikros fizinio skausmo formos pritaikymas kaip atsakas į netinkamą vaiko elgesį. Fizine bausme pripažįstamas tėvų ar mokytojų sudavimas auklėjant vaiką, dažniausiai pasireiškiantis lengvu smūgiu į galūnes ar sėdmenis – pliaukštelėjimas, tapšnojimas, antausis, smūgis, – kadangi vaikas blogai elgėsi arba neįvykdė jų norų ar paliepimų ir nepripažino jų autoriteto. Kiti autoriai pabrėžia, kad tai – fizinės jėgos panaudojimas, sukeliantis vaikui skausmą arba nemalonius pojūčius, bet ne sužalojimus ar sužeidimus, siekiant koreguoti ir kontroliuoti jo elgesį.

Vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami. Jei vaikas elgiasi netinkamai, pirmiausia reikia išsiaiškinti arba suprasti, kodėl jis taip daro. Gal jis jaučiasi įskaudintas, gal jam trūksta dėmesio, o gal tiesiog yra labai atkaklus ir nori kažko išsireikalauti. Kai suprantame, kodėl vaikas elgiasi blogai, turėtume sugalvoti, kokia bus natūrali tokio elgesio pasekmė.

Norint išvengti bausmių, reikia atskirti du dalykus – bausmes ir natūralias pasėkmes. Bausmės yra žalingos vaiko fizinei bei psichologinei sveikatai, o natūralios pasekmės – naudingos, nes padeda koreguoti netinkamą vaiko elgesį.

Norint išvengti bausmių, reikia atskirti du dalykus – bausmes ir natūralias pasėkmes. Bausmės yra žalingos vaiko fizinei bei psichologinei sveikatai, o natūralios pasekmės – naudingos, nes padeda koreguoti netinkamą vaiko elgesį.Jovita AKSAMIT

Natūralios pasekmės – tai, kas vaiką natūraliai ištinka, jeigu jis negražiai elgsis. Jos turi būti susijusios su netinkamu elgesiu ir būti kiek įmanoma pozityvesnės. Pavyzdžiui, jeigu šiandien vaikas laiku nesusiruoš miegoti, nes ilgai žiūrės filmukus, tai kitą dieną žiūrėti negalės – tai yra natūrali pasekmė. O tai, kad vaikas televizoriaus nežiūrės, jeigu blogai elgsis darželyje, niekaip su jo elgesiu nesusiję ir tai jau būtų bausmė. Arba vaikas mėto daiktus, norėdamas gauti dėmesio – jam tiesiog patinka, kai apie jį „šokinėjate" ir rankiojate daiktus. Natūrali pasekmė turėtų būtų tokia, kad dėmesio jam kaip tik neskirsite, tik daiktus patrauksite į šalį ir patys atsitrauksite. Po kelių tokių kartų vaikas supranta, kad tokiu savo elgesiu jis negauna to, ko nori, ir ieškos kitų būdų gauti jūsų dėmesio, o jūsų pareiga pamokyti, kaip jis gali jo paprašyti priimtinu būdu. Jeigu vaikas skriaudžia kitą vaiką, ramiai pasakykite, kad taip elgtis negalima, ir jį patraukite į šoną. Nemoralizuokite, nebauskite, o tiesiog patraukite ir kurį laiką neleiskite žaisti kartu. Kai vaikas nurims, aptarkite, kaip kitą kartą derėtų žaisti su kitais draugais. Darželiuose nusiraminimui ir savo elgesio apmastymui yra naudojama ramybės kėdutė.

Svarbu tai, kad rėkimas, moralizavimas, vaiko žeminimas taip pat yra bausmė, o ne natūrali pasekmė. Lietuvoje jau daug kas supranta, kad negalima taikyti fizinių bausmių, bet neretai užmiršta, kad psichologinės bausmės, kad ir rėkimas, vaikui taip pat yra žalingos ir neretai jos žeidžia vaiką labiau, nei mes įsivaizduojame.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis