Piešimo pradžiamokslis: ar drausti vaikui morką spalvinti mėlynai?

 (1)
Norite, kad vaikui geriau sektųsi pradėjus lankyti mokyklą ir nežinote, ką daryti? Leiskite vaikams spalvinti, dėlioti, konstruoti ir žaisti panašius žaidimus. Ši maloni veikla padės ne tik dailiau rašyti, bet ir įveikti kitas sudėtingas užduotis. Sunku net įsivaizduoti, kiek naudos duoda tokia, atrodo, paprasta veikla.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl svarbu lavinti smulkiąją motoriką

Smulkioji motorika – tai rankų judesiai, kuriuos labai svarbu lavinti nuo pat mažų dienų. Tai reikia daryti ne tik dėl gražesnės rašysenos, bet ir dėl aiškesnės kalbos, geresnės regos, klausos ir lengviau koncentruojamo dėmesio. Atrodo, tai nesusiję dalykai, bet lavinami judesiai gerina smegenų žievės veiklą ir taip suteikia daug daugiau naudos, nei būtų galima pagalvoti. Net logopedai duoda užduotėles ir žaidimus rankoms. Svarbu, kad mažieji užduotis atliktų iki galo, stengtųsi daryti tai patys, neskubėtų ir viską darytų savo noru. Žaidimai turi būti įdomūs, teikti džiaugsmo.

Patiems mažiausiems mankštinti rankytes padeda tėveliai: lėtai ir švelniai po vieną masažuodami pirštukus. Šiek tiek ūgtelėję vaikučiai jau žaidžia patys, o kaip tik tai ir lavina rankų judesius. Svarbiausia, kad nereikia jokių specialių, ypatingų ir brangių žaislų. Smulkiąją motortiką ugdo lipdymas, konstarvimas, dėliojimas ir kita panaši veikla. Keletas pavyzdžių, kaip žaismingai galite ugdyti vaiko gebėjimus: suglamžyti į kamuoliuką popierių, o po to išlyginti lapą; surinkti į dėžutę smulkius daiktus (sagas, žirnius, pupas, monetas ir panašiai); suvyti įvairaus storio siūlų kamuoliukus; rišti mazgus; segti sagutes. Galima daryti bet ką, kam reikia pirštų veiklos ir kruopštumo.

Spalvinimas ir piešimas – kruopštumo mokykla

Ne paslaptis, kad vaikai labai mėgsta spalvinti ir piešti. Abu šie užsiėmimai taip pat yra labai naudingi smulkiosios motorikos lavinimui. Vien flomasterio, pieštuko ar teptuko laikymas rankoje ir judinimas jau teikia naudos. Žinoma, be to tokia veikla dar ir skatina kūrybiškumą, ugdo vaizduotę, kantrybę, erdvės suvokimą. Spalvinimas suteikia vaikui galimybę atvaizduoti daiktus kokiomis nori spalvomis, bet vis dar „tikroviškai" (nes pats taip aiškiai nupiešti dar negalėtų). Spalvodami mažieji mokosi kruopštumo, priskirti daiktams tam tikras spalvas ir bruožus. Svarbiausia, kad kiekvienas darbelis teiktų džiaugsmo, o atlikus jį vaikas sulauktų pagyrimų ar padrąsinimų.

Svarbiausia, kad kiekvienas darbelis teiktų džiaugsmo, o atlikęs jį, vaikas sulauktų pagyrimų ar padrąsinimų.

Būna, kad vaikai atsisako spalvoti. Suaugusieji neretai yra linkę vaikams kartoti, kad kruopščiai spalvintų nuo krašto iki krašto, kad neišeitų už nupiešto daikto ribų. Toks spalvinimas vaiką ima varginti ir jis ima tokios veiklos vengti. Jei spalvinimas tampa darbu, jis pasidaro nuobodus ir neįdomus. Vaikas nori kurti ir džiaugtis, o ne atlikinėti nurodytas užduotis ir dar tokias, kurios nelabai sekasi. Gali būti ir taip, kad vaikui tiesiog labiau patinka piešti ir spalvinti savo kūrinius, todėl nereikia bandyti vaiko „įsprausti į rėmus". Yra ir tokių vaikų, kuriems nepatinka nei piešti, nei spalvinti, bet labai patinka sujunginėti taškus ar vedžioti labirintus. Kiekvienam savi pomėgiai. Juk laimingam žmogui viskas sekasi geriau.

Nedrauskite piešti mėlynos morkos

Leidyklai „Nieko rimto" kurianti menininkė Sigutė Ach palaiko spalvinimo knygelių leidybą. Nes tai pirmieji žingsniai į menus, paskatinimas, įkvėpimas žaisti spalvomis. „Spalvotas mus supantis pasaulis sunkiai gali būti nusakytas septyniom ar dvylika spalvų. Būtų tikrai puiku, jei į spalvotą kelionę vaiką lydėtų vyresnis palydovas. Labai svarbu padėti mažyliui atskirti spalvas – kaip padedame atskirti raides. Matydamas vyresniojo susidomėjimą spalvinimo ir spalvų tyrinėjimo procesu, vaikas noriai įsitrauks į žaidimą, su kiekvienu paveikslėliu įgaudamas vis daugiau sumanumo. Bet svarbu atminti, kad spalvinimas skirtas lavinti kūrybiškumą ir skatinti norą pažinti. Tad jei jaunasis dailininkas visgi norės spalvinti morkas mėlynai, nedrauskite, o pasiūlykite jam kuo didesnį mėlynų atspalvių pasirinkimą. Ką gali žinoti, gal tai auga naujasis Pikaso? Paverskit spalvinimo žaidimą smagiu ritualu ir džiaukitės spalvotu bendrumu," – dalijasi patarimais Sigutė Ach.

Parengė Iveta Žiauberytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?