Psichiatras Raimundas Alekna: ar vaikui reikia darželio?

 (33)
Sakoma, kad „naminukai" – kūrybiškesni, bet darželinukai – socialesni... Ką daryti, užrašyti vaiką į darželį ar ne? Spręsti, žinoma, jums. Bet mes, kaip visada, kviečiame įsiklausyti ir į specialistų nuomonę.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Raimundas Alekna
Raimundas Alekna
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Konsultuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Ar reikia vaikui darželio? Į šį klausimą galima atsakyti remiantis vaiko raida, kokie yra jo poreikiai tam tikru amžiaus periodu. Štai naujagimis ir kūdikis turi būti liečiamas, sūpuojamas, nuolat jausti artimą žmogų šalia. Įrodyta, kad kūdikiui iki pusės metų tai būtiniausias psichologinis „maistas". Nuo pusės metų, kai pradeda daugiau judėti, keičiasi ne tik kūdikio valgiaraštis, bet ir psichologiniai poreikiai. Šiuo periodu svarbu, kad vaikas būtų skatinamas kažką daryti: judėti, sėdėti, eiti.

Nuo pusantrų iki trejų metų, kai vaikas pradeda kalbėti ir klausinėti, tampa svarbi jo gyvenimo, kasdienybės struktūra, tam tikra tvarka, pavyzdžiui, kada keltis, gultis ir pan. Maždaug tokio amžiaus vaikui darželis jau pradeda vaidinti tam tikrą vaidmenį, nes gali suteikti aiškią struktūrą.

Trejų–šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, „kas aš esu", „kuo skiriuosi nuo kitų", „kuo esu į kitus panašus" ir t. t. Tėvai turėtų savęs paklausti, kokios galimybės patenkinti šį vaiko poreikį yra darželyje ir kokios – namuose? Manau, jei ugdymo įstaigoje dirba geri, nuovokūs pedagogai, kurie sugeba padėti vaikui įgauti teigiamų žinių apie save, leiskite į darželį be abejonių. Tačiau jei dirba, švelniai tariant, bet kas ir tėvai jaučia turintys daugiau kompetencijos ugdyti vaiką, galite ir toliau auginti jį namuose.

Gyvenimas eina ciklais, t. y. periodiškai kartojasi etapai, kuriuos kūdikis išgyveno pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmas etapas – buvimas, antras – veikla, trečias – mąstymas, ketvirtas – atsakymas į klausimą „kas aš", penktas – besiformuojantys įgūdžiai. Kaip nuo gimimo iki ankstyvos paauglystės vaikas pereina visus šiuos etapus, taip vėliau juos atkartoja, pavyzdžiui, įstoja į universitetą ir yra studentas, veikia kaip studentas, mąsto kaip studentas, suvokia save kaip studentas ir t. t. Jei vaikystėje kuriame nors etape „strigo", t. y. nebuvo patenkinti tie poreikiai, kurie turėjo būti patenkinti, vargu ar žmogui seksis tuos etapus įveikti ir suaugus. Būtina suprasti, kad tai, ar žmogaus gyvenimas bus sėkmingas, didelę reikšmę turi vaikystėje padėti „pamatai". Netgi ne taip svarbu, kas juos tinkamai padės – šeima ar darželis, svarbu, kad padėtų. Ir tai labiausiai priklauso nuo asmenybių, kurios yra šalia vaiko.

Trejų–šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, „kas aš esu", „kuo skiriuosi nuo kitų", „kuo esu į kitus panašus" ir t. t. Tėvai turėtų savęs paklausti, kokios galimybės patenkinti šį vaiko poreikį yra darželyje ir kokios – namuose?
Psichiatras psichoterapeutas Raimundas ALEKNA

Be abejo, ugdymo įstaigose vyksta įvairių dalykų – ir gerų, ir nelabai, tačiau lygiai taip pat gali būti ir namuose. Visi žinome, kad namuose kūdikis gali būti ne tik glostomas, bet, deja, ir mušamas, ne tik skatinamas, bet, deja, ir „stabdomas", pavyzdžiui, užuot skatinus judėti, įstatomas į maniežą.

Vis dėlto bent jau pirmąjį ciklo etapą kūdikis turėtų išgyventi namuose, žinoma, jei čia jam yra saugu ir patenkinami svarbiausi jo poreikiai. Drąsiai galiu teigti, kad kūdikis, kuris į ugdymo įstaigą patenka iki metukų, t. y. į lopšelį, vėliau, paaugęs, bus šimtaprocentis mūsų, t. y. psichiatrų, pacientas.

Tėvai, vaikus auginantys namuose, dažnai girdi priekaištą, neva „naminukui" bus sunku pritapti mokykloje, nes nežinos taisyklių, nemokės bendrauti, turės mažiau žinių ir įgūdžių nei bendraamžiai. Tokiais atvejais mano atsakymas toks: vaiko saugumo jausmas, dvasinis patogumas yra daug svarbiau nei techninės, akademinės žinios. Jų vaikas gali įgyti ir vėliau – nelabai, kas dėl to jo gyvenime pasikeis. Na, o socialinių įgūdžių vaikas turi įgyti kasdien, bet juk jis gyvena ne Sacharos dykumoje, tiesa? Išeina į lauką, susitinka draugų kieme.

Ne taip svarbu, kas padės gerus pamatus – šeima ar darželis. Svarbiausia, kad padėtų.
Psichiatras psichoterapeutas Raimundas ALEKNA

Sėkmingas žmogus yra kūrybiškas ir savarankiškas. Ir darželis, ir mokykla nedaug teprisideda vystant šias savybes, čia labiausiai reikia įgūdžio konkuruoti, pakovoti dėl savęs, tad didelė tikimybė, kad vaikas gaus ne tik teigiamų, bet ir neigiamų žinių apie save, nuvertinimo patirtį.

Jau sovietmečiu buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad vaikai, kurie nelankė darželio, geriau mokosi, yra kūrybiškesni ir t. t.

Skandinaviškos tradicijos darželiuose, kuriuose daugiau dėmesio skiriama bendravimui, o ne akademinėms žinioms, vaikai auga kūrybiškesni, jaučiasi saugesni, geresni. O mes labai pabrėžiame žinias, mokymąsi, todėl esame „kieti",deja, tik teoriniu lygmeniu.

Kaip elgtis – vesti vaiką į darželį ar ne, labai priklauso nuo konkrečios situacijos, sąlygų namuose. Jei šeimoje sąlygos geros, šeima nėra asociali, vesti rekomenduočiau ne anksčiau nei nuo trejų metų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (21)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Perkate šunį ar katę dėl vaiko? – Įsiklausykite, ką sako specialistė (1)

Turėti šuniuką ar kačiuką yra turbūt kiekvieno vaiko svajonė. Vieni teigia, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau vaikų jaučiasi vieniši, kiti – jog šis noras yra užprogramuotas.