Psichologas: vaikas nėra kopūstas, kurį užtenka pagirdyti ir pamaitinti

 (1)
Ką tėvai turi stebėti augindami vaikus – straipsnis atskleidžiantis, kad vaikas nėra „kopūstas“, kuris užauga tik girdomas ir maitinamas, o yra „kempinė“, sugerianti viską iš aplinkos, kurioje auga ir atkreipiantis tėvų dėmesį į vaiko aplinką.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Liūdna statistika

Esame tauta, kurioje vaikai yra nelaimingiausi Europoje (2011), patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (2013/2014).

Esame tauta, kurioje užaugę vaikai – suaugusieji yra linkę nusikalsti (ES -3 vieta, 2012), linkę žudytis ES-1 vieta, 2010), dažniausiai žudo kitus žmones (ES – 1 vieta, 2010), sėdi kalėjime (ES- 3 vieta, 2015), išgeria daugiausia alkoholio (pasaulyje- 3 vieta, 2015), skiriasi (ES -2 vieta, 2014).

Kodėl taip yra?

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad „vaikas užauga pats". Kitaip kalbant, vaikas yra „kopūstas". Pakanka jį pagirdyti, pamaitinti, ir jis užaugs doras bei aktyvus žmogus. Taip yra įsitikinę žmonės, teigiantys, jog reikia naujos kartos, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau. Jei šis įsitikinimas būtų teisingas, tai Rusijoje būtų tokia pat demokratija, kaip Šveicarijoje. Kaip žinome, taip nėra. Yra priešingai. Kokia aplinka, toks ir užauga vaikas.

Ką stebi vaikas

Teisingesnis teiginys – vaikas yra „kempinė". Jis sugeria iš aplinkos viską, kas joje vyksta, kas vyksta su juo. Sakoma, kad „Obuolys nuo obels netoli rieda". Ši patarlė atspindi procesą, kurio metu vaikas perima iš aplinkos (tėvų, brolių, seserų) vertybes, kuriomis artima aplinka vadovaujasi. Šį reiškinį puikiai atskleidė ir išnagrinėjo Albertas Bandūra, įrodydamas, kad vaiko elgesys formuojasi jam stebint ir mokantis iš aplinkinių žmonių – Mokymasis per stebėjimą. Bandūros nuomone modeliu, iš kurio mokosi vaikas, gali būti tai, kas perduoda informaciją: žmogus, kinas, televizija, demonstravimas, piešinys arba instrukcija. Savo įžymiame eksperimente vaikų darželyje jis įrodė, kad agresyviausiai elgėsi vaikai matę, kad modelis (kuris smurtavo) už agresiją buvo paskatintas. Mažiausiai agresyvūs buvo vaikai, matę , kad modelis už smurtavimą buvo nubaustas.

Kopijuodamas aplinkinius žmones (kaip modelius) vaikas formuoja ir savo asmenines savybes. Vaikas, augdamas siekia būti panašus į aplinkinius, kad galėtų pritapti, kad būtų priimtas. Jei vaikas elgiasi kitaip nei artima aplinka, jis yra atstumiamas ir paliekamas vienas. O šito jis kaip tik ir nenori.

Kas pasikeitė?

Patyrinėkime, kiek laiko vaikas leido su tėvais 1917 ir 2017 metais. Žemiau pateikiamame grafike matome, kad prieš 100 metų vaikas beveik visą laiką leido su tėvais. Vaiko savarankiškumas augo tolygiai kartu su laiku, praleistu be tėvų. Vaikas augo, stiprėjo ir savarankiškėjo pamažu, nuosekliai ir tolygiai, kol pasiekdavo visišką savarankiškumą. Taip augdamas vaikas galėjo perimti iš tėvų vertybes, formuoti asmenines savybes.

Prie to, ir tėvus, ir vaikus „ganė" bažnyčia. Kiekvieną sekmadienį visa šeima vykdavo į pamaldas, kuriose klebonas sakydavo pamokslą ir kiekvienas šeimos narys eidavo išpažinties. Tokiu būdu vaikui buvo skiepijamos krikščioniškos vertybės, kuriomis jis vadovaudavosi užaugęs.

Vaiko laikas be tėvų (neskatinat nakties miego), proc. 1917 ir 2017 m. (principinės kreivės)

Dabar vaiko laikas su tėvais (darbo dienomis) yra kelis kartus mažesnis. Ypač tai pasireiškia, kai vaikas išvedamas į lopšelį ar darželį. Tokiu atveju, trečiaisiais metais apie 70 proc. būdravimo laiko vaikas praleidžia ne su tėvais.

Ką tėvai turi stebėti išleisdamas vaiką į darželį ar mokyklą?

Kaip jau žinome, vaikas yra „kempinė" ir sugeria į save viską, kas vyksta jo artimoje aplinkoje. Septintais gyvenimo metais vaikas pradeda lankyti mokyklą, kur jis praleidžia didesnę dienos dalį. Todėl mokykloje formuojasi jo elgesys ir iš mokyklos aplinkos semiasi tų vertybių, kuriomis jis vadovausis užaugęs.

Ar tėvai gali būti ramūs, matydami kraupią statistiką?

Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO, 2013/2014). Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 29 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių). Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių)".

Tai šiurpi statistika, atskleidžianti, ką vaikai patiria mokykloje. Dar baisesnė yra tendencija – per 4 metus mokinių patyčių padaugėjo daugiau kaip 10 proc.

Na, o kaip elgiasi su mokiniais mokytojai? Iš vienos motinos laiško psichologui (kalba netaisyta): „Dar paaiškėjo po savaitgalio, kai pasiėmiau dukrą ir jos draugę iš mokyklos, kad mokykloj mokytoja vaikus, kurie pasiskundžia tėvams dėl jos elgesio, išstato prieš klasę ir apšaukia, gėdindama taip, kad jie bijotų net tėvams sakyti ką nors... Tai labai blogai... Aš vis klausinėju dukros, o ji man nepasakoja. Dukra bijo eiti antradieniais į mokyklą. Pasirodo, mokytoja per dailės pamoką šaukia ant jų, jei ko neturi atsinešę ar ne taip iškerpa kokią detalę. Palieka juos po pamokų, jei vaikai padaro ne taip kaip ji nori..."

Patyčios yra pagrindinė vaikų iki 19 metų savižudybių priežastis. Per 2015 metus nusižudė 26 berniukai ir 10 mergaičių. Arba kiekvieną mokslų metų savaitę nusižudo po vieną mokinį!

Tiek patyčios tarp mokinių, tiek mokytojų patyčios iš vaikų rodo mūsų švietimo sistemos impotenciją ir visišką nepajėgumą nei suprasti, kaip ugdyti sėkmingam savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus, nei „apsivalyti" nuo netinkamo mokytojų elgesio su vaikais.

Pastarasis, kategoriškas mano teiginys yra skirtas atkreipti tėvų dėmesį, į kieno rankas jie atiduoda savo vaikus. Būtent tėvai yra atsakingi už vaikus ir turi stebėti, kas vyksta vaiko klasėje, kaip su vaikais elgiasi mokytojai ir, esant reikalui, ryžtingai reaguoti.

Kita laiko dalis, kurią vaikas praleidžia be tėvų, yra internetas. Ką vaikas ten sužino? Ko jis ten išmoksta? Kokius žaidimus žaidžia? Ką rašo socialiniuose tinkluose? Kokius atsakymus gauna? Patyčios internete yra naujas, bet jau išplitęs reiškinys, neigiamai veikiantis vaikus.

Tėvai turi žinoti, kur, su kuo vaikas leidžia laiką ir kokį poveikį gauna. Jei tėvai mato, kad vaikas gali būti veikiamas neigiamai, imtis ryžtingų priemonių. Žinoma, jei tiki, kad vaikai patys neužauga ir nori, kad jų vaikas užaugtų doras, aktyvus ir sėkmingas žmogus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų žaidimai lauke žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą.

10 patarimų tėvams, kuriuos verta žinoti kaip 2X2

Vaiko auklėjimas – iššūkis, su kuriuo tėvai susiduria kasdien. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas: vos pirmą žingsnį žengiantis pypliukas ar savo nuomonę turintis darželinukas.

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.