Psichologas: vaikas nėra kopūstas, kurį užtenka pagirdyti ir pamaitinti

 (1)
Ką tėvai turi stebėti augindami vaikus – straipsnis atskleidžiantis, kad vaikas nėra „kopūstas“, kuris užauga tik girdomas ir maitinamas, o yra „kempinė“, sugerianti viską iš aplinkos, kurioje auga ir atkreipiantis tėvų dėmesį į vaiko aplinką.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Liūdna statistika

Esame tauta, kurioje vaikai yra nelaimingiausi Europoje (2011), patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (2013/2014).

Esame tauta, kurioje užaugę vaikai – suaugusieji yra linkę nusikalsti (ES -3 vieta, 2012), linkę žudytis ES-1 vieta, 2010), dažniausiai žudo kitus žmones (ES – 1 vieta, 2010), sėdi kalėjime (ES- 3 vieta, 2015), išgeria daugiausia alkoholio (pasaulyje- 3 vieta, 2015), skiriasi (ES -2 vieta, 2014).

Kodėl taip yra?

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad „vaikas užauga pats". Kitaip kalbant, vaikas yra „kopūstas". Pakanka jį pagirdyti, pamaitinti, ir jis užaugs doras bei aktyvus žmogus. Taip yra įsitikinę žmonės, teigiantys, jog reikia naujos kartos, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau. Jei šis įsitikinimas būtų teisingas, tai Rusijoje būtų tokia pat demokratija, kaip Šveicarijoje. Kaip žinome, taip nėra. Yra priešingai. Kokia aplinka, toks ir užauga vaikas.

Ką stebi vaikas

Teisingesnis teiginys – vaikas yra „kempinė". Jis sugeria iš aplinkos viską, kas joje vyksta, kas vyksta su juo. Sakoma, kad „Obuolys nuo obels netoli rieda". Ši patarlė atspindi procesą, kurio metu vaikas perima iš aplinkos (tėvų, brolių, seserų) vertybes, kuriomis artima aplinka vadovaujasi. Šį reiškinį puikiai atskleidė ir išnagrinėjo Albertas Bandūra, įrodydamas, kad vaiko elgesys formuojasi jam stebint ir mokantis iš aplinkinių žmonių – Mokymasis per stebėjimą. Bandūros nuomone modeliu, iš kurio mokosi vaikas, gali būti tai, kas perduoda informaciją: žmogus, kinas, televizija, demonstravimas, piešinys arba instrukcija. Savo įžymiame eksperimente vaikų darželyje jis įrodė, kad agresyviausiai elgėsi vaikai matę, kad modelis (kuris smurtavo) už agresiją buvo paskatintas. Mažiausiai agresyvūs buvo vaikai, matę , kad modelis už smurtavimą buvo nubaustas.

Kopijuodamas aplinkinius žmones (kaip modelius) vaikas formuoja ir savo asmenines savybes. Vaikas, augdamas siekia būti panašus į aplinkinius, kad galėtų pritapti, kad būtų priimtas. Jei vaikas elgiasi kitaip nei artima aplinka, jis yra atstumiamas ir paliekamas vienas. O šito jis kaip tik ir nenori.

Kas pasikeitė?

Patyrinėkime, kiek laiko vaikas leido su tėvais 1917 ir 2017 metais. Žemiau pateikiamame grafike matome, kad prieš 100 metų vaikas beveik visą laiką leido su tėvais. Vaiko savarankiškumas augo tolygiai kartu su laiku, praleistu be tėvų. Vaikas augo, stiprėjo ir savarankiškėjo pamažu, nuosekliai ir tolygiai, kol pasiekdavo visišką savarankiškumą. Taip augdamas vaikas galėjo perimti iš tėvų vertybes, formuoti asmenines savybes.

Prie to, ir tėvus, ir vaikus „ganė" bažnyčia. Kiekvieną sekmadienį visa šeima vykdavo į pamaldas, kuriose klebonas sakydavo pamokslą ir kiekvienas šeimos narys eidavo išpažinties. Tokiu būdu vaikui buvo skiepijamos krikščioniškos vertybės, kuriomis jis vadovaudavosi užaugęs.

Vaiko laikas be tėvų (neskatinat nakties miego), proc. 1917 ir 2017 m. (principinės kreivės)

Dabar vaiko laikas su tėvais (darbo dienomis) yra kelis kartus mažesnis. Ypač tai pasireiškia, kai vaikas išvedamas į lopšelį ar darželį. Tokiu atveju, trečiaisiais metais apie 70 proc. būdravimo laiko vaikas praleidžia ne su tėvais.

Ką tėvai turi stebėti išleisdamas vaiką į darželį ar mokyklą?

Kaip jau žinome, vaikas yra „kempinė" ir sugeria į save viską, kas vyksta jo artimoje aplinkoje. Septintais gyvenimo metais vaikas pradeda lankyti mokyklą, kur jis praleidžia didesnę dienos dalį. Todėl mokykloje formuojasi jo elgesys ir iš mokyklos aplinkos semiasi tų vertybių, kuriomis jis vadovausis užaugęs.

Ar tėvai gali būti ramūs, matydami kraupią statistiką?

Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO, 2013/2014). Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 29 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių). Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių)".

Tai šiurpi statistika, atskleidžianti, ką vaikai patiria mokykloje. Dar baisesnė yra tendencija – per 4 metus mokinių patyčių padaugėjo daugiau kaip 10 proc.

Na, o kaip elgiasi su mokiniais mokytojai? Iš vienos motinos laiško psichologui (kalba netaisyta): „Dar paaiškėjo po savaitgalio, kai pasiėmiau dukrą ir jos draugę iš mokyklos, kad mokykloj mokytoja vaikus, kurie pasiskundžia tėvams dėl jos elgesio, išstato prieš klasę ir apšaukia, gėdindama taip, kad jie bijotų net tėvams sakyti ką nors... Tai labai blogai... Aš vis klausinėju dukros, o ji man nepasakoja. Dukra bijo eiti antradieniais į mokyklą. Pasirodo, mokytoja per dailės pamoką šaukia ant jų, jei ko neturi atsinešę ar ne taip iškerpa kokią detalę. Palieka juos po pamokų, jei vaikai padaro ne taip kaip ji nori..."

Patyčios yra pagrindinė vaikų iki 19 metų savižudybių priežastis. Per 2015 metus nusižudė 26 berniukai ir 10 mergaičių. Arba kiekvieną mokslų metų savaitę nusižudo po vieną mokinį!

Tiek patyčios tarp mokinių, tiek mokytojų patyčios iš vaikų rodo mūsų švietimo sistemos impotenciją ir visišką nepajėgumą nei suprasti, kaip ugdyti sėkmingam savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus, nei „apsivalyti" nuo netinkamo mokytojų elgesio su vaikais.

Pastarasis, kategoriškas mano teiginys yra skirtas atkreipti tėvų dėmesį, į kieno rankas jie atiduoda savo vaikus. Būtent tėvai yra atsakingi už vaikus ir turi stebėti, kas vyksta vaiko klasėje, kaip su vaikais elgiasi mokytojai ir, esant reikalui, ryžtingai reaguoti.

Kita laiko dalis, kurią vaikas praleidžia be tėvų, yra internetas. Ką vaikas ten sužino? Ko jis ten išmoksta? Kokius žaidimus žaidžia? Ką rašo socialiniuose tinkluose? Kokius atsakymus gauna? Patyčios internete yra naujas, bet jau išplitęs reiškinys, neigiamai veikiantis vaikus.

Tėvai turi žinoti, kur, su kuo vaikas leidžia laiką ir kokį poveikį gauna. Jei tėvai mato, kad vaikas gali būti veikiamas neigiamai, imtis ryžtingų priemonių. Žinoma, jei tiki, kad vaikai patys neužauga ir nori, kad jų vaikas užaugtų doras, aktyvus ir sėkmingas žmogus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.