z

Psichologas: vaikas nėra kopūstas, kurį užtenka pagirdyti ir pamaitinti

 (1)
Ką tėvai turi stebėti augindami vaikus – straipsnis atskleidžiantis, kad vaikas nėra „kopūstas“, kuris užauga tik girdomas ir maitinamas, o yra „kempinė“, sugerianti viską iš aplinkos, kurioje auga ir atkreipiantis tėvų dėmesį į vaiko aplinką.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Liūdna statistika

Esame tauta, kurioje vaikai yra nelaimingiausi Europoje (2011), patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (2013/2014).

Esame tauta, kurioje užaugę vaikai – suaugusieji yra linkę nusikalsti (ES -3 vieta, 2012), linkę žudytis ES-1 vieta, 2010), dažniausiai žudo kitus žmones (ES – 1 vieta, 2010), sėdi kalėjime (ES- 3 vieta, 2015), išgeria daugiausia alkoholio (pasaulyje- 3 vieta, 2015), skiriasi (ES -2 vieta, 2014).

Kodėl taip yra?

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad „vaikas užauga pats". Kitaip kalbant, vaikas yra „kopūstas". Pakanka jį pagirdyti, pamaitinti, ir jis užaugs doras bei aktyvus žmogus. Taip yra įsitikinę žmonės, teigiantys, jog reikia naujos kartos, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau. Jei šis įsitikinimas būtų teisingas, tai Rusijoje būtų tokia pat demokratija, kaip Šveicarijoje. Kaip žinome, taip nėra. Yra priešingai. Kokia aplinka, toks ir užauga vaikas.

Ką stebi vaikas

Teisingesnis teiginys – vaikas yra „kempinė". Jis sugeria iš aplinkos viską, kas joje vyksta, kas vyksta su juo. Sakoma, kad „Obuolys nuo obels netoli rieda". Ši patarlė atspindi procesą, kurio metu vaikas perima iš aplinkos (tėvų, brolių, seserų) vertybes, kuriomis artima aplinka vadovaujasi. Šį reiškinį puikiai atskleidė ir išnagrinėjo Albertas Bandūra, įrodydamas, kad vaiko elgesys formuojasi jam stebint ir mokantis iš aplinkinių žmonių – Mokymasis per stebėjimą. Bandūros nuomone modeliu, iš kurio mokosi vaikas, gali būti tai, kas perduoda informaciją: žmogus, kinas, televizija, demonstravimas, piešinys arba instrukcija. Savo įžymiame eksperimente vaikų darželyje jis įrodė, kad agresyviausiai elgėsi vaikai matę, kad modelis (kuris smurtavo) už agresiją buvo paskatintas. Mažiausiai agresyvūs buvo vaikai, matę , kad modelis už smurtavimą buvo nubaustas.

Kopijuodamas aplinkinius žmones (kaip modelius) vaikas formuoja ir savo asmenines savybes. Vaikas, augdamas siekia būti panašus į aplinkinius, kad galėtų pritapti, kad būtų priimtas. Jei vaikas elgiasi kitaip nei artima aplinka, jis yra atstumiamas ir paliekamas vienas. O šito jis kaip tik ir nenori.

Kas pasikeitė?

Patyrinėkime, kiek laiko vaikas leido su tėvais 1917 ir 2017 metais. Žemiau pateikiamame grafike matome, kad prieš 100 metų vaikas beveik visą laiką leido su tėvais. Vaiko savarankiškumas augo tolygiai kartu su laiku, praleistu be tėvų. Vaikas augo, stiprėjo ir savarankiškėjo pamažu, nuosekliai ir tolygiai, kol pasiekdavo visišką savarankiškumą. Taip augdamas vaikas galėjo perimti iš tėvų vertybes, formuoti asmenines savybes.

Prie to, ir tėvus, ir vaikus „ganė" bažnyčia. Kiekvieną sekmadienį visa šeima vykdavo į pamaldas, kuriose klebonas sakydavo pamokslą ir kiekvienas šeimos narys eidavo išpažinties. Tokiu būdu vaikui buvo skiepijamos krikščioniškos vertybės, kuriomis jis vadovaudavosi užaugęs.

Vaiko laikas be tėvų (neskatinat nakties miego), proc. 1917 ir 2017 m. (principinės kreivės)

Dabar vaiko laikas su tėvais (darbo dienomis) yra kelis kartus mažesnis. Ypač tai pasireiškia, kai vaikas išvedamas į lopšelį ar darželį. Tokiu atveju, trečiaisiais metais apie 70 proc. būdravimo laiko vaikas praleidžia ne su tėvais.

Ką tėvai turi stebėti išleisdamas vaiką į darželį ar mokyklą?

Kaip jau žinome, vaikas yra „kempinė" ir sugeria į save viską, kas vyksta jo artimoje aplinkoje. Septintais gyvenimo metais vaikas pradeda lankyti mokyklą, kur jis praleidžia didesnę dienos dalį. Todėl mokykloje formuojasi jo elgesys ir iš mokyklos aplinkos semiasi tų vertybių, kuriomis jis vadovausis užaugęs.

Ar tėvai gali būti ramūs, matydami kraupią statistiką?

Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO, 2013/2014). Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 29 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių). Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių)".

Tai šiurpi statistika, atskleidžianti, ką vaikai patiria mokykloje. Dar baisesnė yra tendencija – per 4 metus mokinių patyčių padaugėjo daugiau kaip 10 proc.

Na, o kaip elgiasi su mokiniais mokytojai? Iš vienos motinos laiško psichologui (kalba netaisyta): „Dar paaiškėjo po savaitgalio, kai pasiėmiau dukrą ir jos draugę iš mokyklos, kad mokykloj mokytoja vaikus, kurie pasiskundžia tėvams dėl jos elgesio, išstato prieš klasę ir apšaukia, gėdindama taip, kad jie bijotų net tėvams sakyti ką nors... Tai labai blogai... Aš vis klausinėju dukros, o ji man nepasakoja. Dukra bijo eiti antradieniais į mokyklą. Pasirodo, mokytoja per dailės pamoką šaukia ant jų, jei ko neturi atsinešę ar ne taip iškerpa kokią detalę. Palieka juos po pamokų, jei vaikai padaro ne taip kaip ji nori..."

Patyčios yra pagrindinė vaikų iki 19 metų savižudybių priežastis. Per 2015 metus nusižudė 26 berniukai ir 10 mergaičių. Arba kiekvieną mokslų metų savaitę nusižudo po vieną mokinį!

Tiek patyčios tarp mokinių, tiek mokytojų patyčios iš vaikų rodo mūsų švietimo sistemos impotenciją ir visišką nepajėgumą nei suprasti, kaip ugdyti sėkmingam savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus, nei „apsivalyti" nuo netinkamo mokytojų elgesio su vaikais.

Pastarasis, kategoriškas mano teiginys yra skirtas atkreipti tėvų dėmesį, į kieno rankas jie atiduoda savo vaikus. Būtent tėvai yra atsakingi už vaikus ir turi stebėti, kas vyksta vaiko klasėje, kaip su vaikais elgiasi mokytojai ir, esant reikalui, ryžtingai reaguoti.

Kita laiko dalis, kurią vaikas praleidžia be tėvų, yra internetas. Ką vaikas ten sužino? Ko jis ten išmoksta? Kokius žaidimus žaidžia? Ką rašo socialiniuose tinkluose? Kokius atsakymus gauna? Patyčios internete yra naujas, bet jau išplitęs reiškinys, neigiamai veikiantis vaikus.

Tėvai turi žinoti, kur, su kuo vaikas leidžia laiką ir kokį poveikį gauna. Jei tėvai mato, kad vaikas gali būti veikiamas neigiamai, imtis ryžtingų priemonių. Žinoma, jei tiki, kad vaikai patys neužauga ir nori, kad jų vaikas užaugtų doras, aktyvus ir sėkmingas žmogus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (1)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (2)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.