Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti

 (1)
Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama Vita klausia:

„Jei vaikas, priėjęs prie kito vaiko ir jo mamos, pasako, kad tas vaikas yra storas, tai jau patyčios ar savo nuomonės išsakymas?“

Atsako psichologė Daiva Čeponienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Visada įdomu sulaukti klausimų, kurie verčia ne tik išsakyti moksliškai pagrįstas ir įrodytas tiesas, bet ir pasidalinti savo mintimis ir kylančiais jausmais.

Kai kalbame apie tai, kas yra socialiai priimtina, o kas ne, neišvengiamai tenka kalbėti ir apie asmeninius mūsų skirtumus, t.y., skirtingą suvokimą ir patyrimą, ribų pajautimą: tai, kas vienam atrodo normalu, kitam nebūtinai taip atrodys, trečias dar pridurs sakydamas, jog taip elgtis gali tik tas, kuris sąžinės neturi. Tai kaip čia yra su ta pastarąja?

Jeigu kalbėtume apie dvejų metų vaiką, tai drąsiai galime sakyti, kad sąžinės, tokios, kokią mes esame įpratę jausti, jis neturi. Kodėl? Atsakymas paprastas: sąžinė – tai tam tikri standartai, per kurį laiką sukauptos vertybės. Suaugusiam žmogui nereikia jokių išorinių kontrolės priemonių, nes jis jau sugeba valdyti savo impulsus ir jausti kaltę dėl tam tikrų prasižengimų. Tuo tarpu vaikai viso to nejaučia ir, galima teigti, sąžinės, kaip ją suprantame mes, suaugę, neturi ir neturės iki penktųjų – šeštųjų gyvenimo metų.

Negana to, pasak S. H. Fraiberg (2017), sąžinė iki devintų ar dešimtų gyvenimo metų net negali būti stabili vaiko asmenybės dalis. Tik paskutiniame paauglystės etape ji tampa visiškai nepriklausoma nuo išorinių autoritetų.

Kitaip tariant, kol auga vaikai, jų sąžinė yra tėvai. Jeigu pritariame vienam ar kitam vaikučio poelgiui, tai jis supranta, kad taip elgtis galima. Jei nepritariame, paaiškiname, kodėl taip elgtis nepridera, nemandagu, o svarbiausia – patys taip nesielgiame, mažylis ilgainiui supranta, kad taip elgtis nedera.

Jei mažylis, pribėgęs prie vyresnės sesutės, sakys: „Tu begemotė", o tėvai juoksis, mažylis supras, kad taip vadinti kitus galima. Tėvų juokas visais atvejais vaikui yra signalas, kad jis elgiasi teisingai ir tinkamai.
Psichologė Daiva ČEPONIENĖ

Jei mažylis, pribėgęs prie vyresnės sesutės, sakys: „Tu begemotė", o tėvai juoksis, mažylis supras, kad taip vadinti kitus galima. Tėvų juokas visais atvejais vaikui yra signalas, kad jis elgiasi teisingai ir tinkamai.

Pavyzdžiui, trejų metukų vaikas parodė močiutei špygą, o visi leipsta juokais. Kas seks po tokio pasirodymo? Žinoma, tai kartosis, ir tikėtina, kad nuo šiol šį gestą mažylis rodys visiems: ir saviems, ir svetimiems.

Atminkime ir tai, kad vaiko elgesį formuoja ir mūsų pačių elgesys. Kaip elgiamės, kai važiuojame mašina, skubame, o priekyje važiuoja „asilas", „kvailys" ir dar „visoks kitoks žvėris"?

Ar tai, kaip elgiamės tokiomis akimirkomis, yra patyčios ar savo nuomonės išsakymas? Atsakyti lieka mums patiems. Aišku viena – tai, kaip tai traktuojame mes, lygiai taip pat vertins ir mūsų vaikai. Dažnai esame įsitikinę, kad vaikai girdi tik mūsų malonius ir mandagius žodžius, o viso kito jie negirdi. Tai netiesa. Vaikai girdi VISKĄ. Ir mato VISKĄ.

Sugrįžkime prie dvimečių. Jų elgesį labiausiai veikia meilė tėvams, o konkrečiau – tėvų pritarimas arba nepritarimas. Tokio amžiaus mažylis yra veikiamas stiprių impulsų ir neturi pakankamai priemonių juos suvaldyti. Todėl tėveliams reikia įdėti labai daug pastangų aiškinant vaikams, kas galima, priimtina, o ko daryti arba sakyti nevertėtų.

Pokyčiai vyksta labai lėtai, tačiau, patikėkite, jie vyksta. Juk mes irgi nematome, kaip auga gėlė. Pasėji, žiūri, jau daigelis, kotelis, žiedelis...

Suaugusieji privalo išsakyti vaikui kiekvienos netinkamos situacijos moralinį vertinimą.
Psichologė Daiva ČEPONIENĖ

Kai kurių pokyčių pastebėti tiesiog neįmanoma, bet jie yra.

Tikriausiai esate pastebėję, kad laikui bėgant mažylis prieš pagriebdamas jūsų telefoną nuo stalo stabteli pamatęs jūsų nepritariantį žvilgsnį.

Vis didesnės savitvardos galime tikėtis vystantis mažylio kalbai. Pamažu vystantis psichiniams procesams skatiname vaiką savo veiksmus pakeisti žodžiais. Šiuo laikotarpiu vaikų žodynas ir žodžių prasmių supratimas didžiąja dalimi priklauso nuo išorinės kontrolės, t.y. nuo tėvų.

Trejų – ketverių metų vaikas jau supranta, kad norint turėti draugų reikia susitarti, tad jeigu keiksiesi, mušiesi, negražiai kalbėsi, kiti nenorės su tavimi draugauti.

Ketverių metų mažylis dar labai dažnai mąsto garsiai, todėl jis garsiai ir dėsto savo mintis. Pavyzdžiui, parduotuvėje pamatęs žmogų, neturintį kojų ir sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, keturmetis gali garsiai paklausti: „O kur dingo dėdės kojos?", arba kieme sėdinčiai senolei pasakyti „Tu jau sena, tau reikės greitai mirti".

Lygiai taip pat ketverių - penkerių metų mažylis, pamatęs apkūnesnį vaiką, gali sušukti: „Tu storas!" Norisi akcentuoti, kad tokio amžiaus vaikas, tikėtina, nenori nieko įžeisti, jis tik garsiai dėsto savo mintis bandydamas geriau suprasti jį supantį pasaulį.

Ketverių metų mažylis dar labai dažnai mąsto garsiai, todėl jis garsiai ir dėsto savo mintis. Pavyzdžiui, parduotuvėje pamatęs žmogų, neturintį kojų ir sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, keturmetis gali garsiai paklausti: „O kur dingo dėdės kojos?", arba kieme sėdinčiai senolei pasakyti „Tu jau sena, tau reikės greitai mirti".
Psichologė Daiva ČEPONIENĖ

Kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti tėvai? Suprantama, gali norėtis barti vaiką, teisintis prieš kitą ar atsiprašyti, tačiau turbūt padėtumėte savo vaikui ir, beje, aplinkiniams, jeigu suprantančiai tartumėte: „Mažyli, matau, kad tau kyla įvairių klausimų. Gyvenime būna ir taip, kad kartais žmonės praranda rankas arba kojas. Gal norėtum paklausti šio žmogaus, kas jam nutiko?" arba „Mes esame visi skirtingi: vieni aukšti, kiti žemi, vieni plonesni, kiti storesni, bet visi mes vienodai jaučiame: mylime, liūdime, džiaugiamės, pykstame, nepriklausomai nuo savo išvaizdos".

Manau, jeigu be pykčio, kaltės ir nerimo kalbėtumėte su savo vaiku ir paaiškintumėte kai kuriuos dalykus, kurių jūsų mažylis dar nėra pajėgus suprasti pats, geriau pasijustų ir pats mažylis, ir žmonės, į kuriuos projektuojami jo klausimai ar komentarai.

Suaugusieji privalo išsakyti vaikui kiekvienos netinkamos situacijos moralinį vertinimą.

Tokiomis aplinkybėmis vaikas formuoja savo požiūrį į tam tikrus reiškinius. Taip elgiantis nei mamai, nei vaikui ilgainiui nebekils klausimų, kas yra patyčios, o kas yra savo nuomonės išsakymas.

Patyčios juk jau ir žodžio šaknimi sufleruoja, kad vyksta tada, kai tai daroma tyčia. Ar vaikas, nenorėdamas skaudinti, gali įskaudinti? Čia erdvė pokalbiams su vaiku.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: netradicinė tapyba patiks įvairaus amžiaus vaikams

Vaikui kūryba – ne šiaip žaidimas ar pramoga, bet ir svarbus mokomasis procesas.

Stebuklingi žodžiai, kurių vaikui reikia kaip oro

Kasdienėje rutinoje kartais užmirštame sakyti savo vaikams paprastus, bet jiems labai svarbius, kone stebuklingus, žodžius.

Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kaimo vaikai „įlindę“ į kompiuterius, nes jiems trūksta gyvo bendravimo

Kad miesto vaikai vasaromis vyksta stovyklauti į kaimą, rodos, yra įprasta, tačiau, kad kaimo vaikams tai pasirodys neįprasta, to nesitikėjome, – taip pasakoja penktus metus iš eilės į stovyklas kaimo vaikus kviečianti teatro „Teatriukas“ įkūrėja ir stovyklos vadovė Dalia Mikoliūnaitė.

Teo ir Ieva pristato: 3 smagūs žaidimai su tualetinio popieriaus ritinėliais

Orui pasitaisius ne į gerąją pusę, skubame su jumis pasidalinti itin paprastais užsiėmimais su vaikais namuose. Juk antradienis gali būti ir linksmadienis!

Teo ir Ieva pristato: citrinų ugnikalnis, kuris nustebins net visko mačiusius (1)

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų mažylis tyrinėja jį supantį pasaulį. Jam viskas nauja, nepažinta, viskas domina ir vilioja, o kartais gal ir baugina.

Kaip pagirti vaiką, kad tai duotų naudos, o nebūtų tušti žodžiai

Mes vis dar per dažnai kritikuojame savo vaikus ir per retai juos giriame. Tokias išvadas daro šiuolaikinių tėvų auklėjimo metodus nagrinėjantys psichologai. Tačiau girti irgi reikia mokėti, antraip tai tebus tušti žodžiai.

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.