Psichologė: ar mažiems vaikams yra svarbu, kaip juos rengia

Psichologės Karolinos Gurskienės straipsnis apie tai, kaip formuojasi vaiko supratimas apie stilių, rūbus ir spalvų derinimą. Kiek tai yra įgimta, o kiek priklauso nuo tėvų pastangų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažnai galime išgirsti mamas kalbant: „neatsispiriu pagundai ir nubėgusi į vaikiškų rūbelių parduotuvę nuperku dar vieną suknytę savo Ievutei“. Daugelis mamų galėtų pasakyti, kad gražiai aprengusios savo vaikus jaučiasi tarsi pačios būtų labai gražiai pasipuošusios. Tačiau ar tai yra svarbu pačiam vaikui, kai kalbama apie darželinuką ar dar mažesnį pypliuką?

Tėvų įtaka vaiko skoniui

Iš tiesų taip, tėvai formuoja vaiko supratimą apie stilių, rūbus ir spalvų derinimą, tačiau visų pirma vaikas tarsi perima iš tėvų patį poreikį rūpintis savo išvaizda arba supranta, kad tam neverta skirti daug dėmesio.

Jeigu šeimoje yra teikiama reikšmė aprangai, rūbų derinimui, tai nesunkai perima ir pats vaikas. Tokiu atveju vos sulaukęs pusantrų metukų, vaikas, aprengtas nauju rūbeliu, su plačiausia šypsena atbėga visiems pasirodyti.

Su konkrečiu įvaizdžio modeliu šiek tiek sunkiau, nes skonio pajautimas yra labai subtilus dalykas, todėl tikėtis, kad nuo mažų dienų rengiamas tik klasikiniais rūbais berniukas išaugs į visada „kostiumuotą verslininką", nebūtų tikslinga.

Vaikas gali perimti tam tikras tendencijas, tačiau skonio pajautimas pas jį atsiras savitas, todėl konkretų modelį galite jam „uždėti", bet „ne įdiegti".

Kai šeimoje auga „balerina“

Labai dažnai tėvai veda savo vaikus į šokių būrelius norėdami ne tik, kad jie išmoktų šokio meno, tačiau kartu ir tarsi jiems „prilipinti“ tam tikrą rengimosi stilių. Ir tai iš dalies yra teisinga, tik ne taip tiesiogiai.

Mergaitė, nuo mažens sukdamasi ant parketo su elegantiškais bateliais ir vis kitokiais sijonėliais nebūtinai užaugusi rengsis aukštakulniais ir suknelėmis, tačiau nuolat matydama konkretų stilių ir spalvų derinius, turės savitą stiliaus suvokimą, turės supratimą apie spalvų derinimą.

Skonis nėra įgimtas, jis tarsi iš dalies perteikiamas tėvų, aplinkinių per vaiką supančią aplinką, rūbus, daiktus.

Harmonija namuose ir aprangoje

Maždaug dviejų metukų vaikas pradeda suprasti, kad atspindys veidrodyje – tai jis pats ir nuo šio amžiaus jis ima aktyviai tuo domėtis. Skonis mažyliui formuojasi ne tik žvelgiant į rūbelius, kuriais jis mato aprengtą save veidrodyje ir tuo labai džiaugiasi, tačiau ir per jį supančią aplinką.

Vaiko namuose esantys baldai ir daiktai gali tarpusavyje derėti vieni su kitais arba priešingai, būti labai spalvoti ir chaotiški, kas taip pat turės įtakos vaiko skonio formavimuisi.

Tačiau tai nereiškia, kad nuo pat mažens gyvendamas apsuptas prabangos ir rengiamas brangiausiais drabužiais ateityje vaikas turės gerą skonio pajautimą. Prabangus gyvenimas ir skonis nėra taip tiesiogiai susiję kaip tėvų galėjimas ir negalėjimas skirti vaikui dėmesio ir laiko.

Labai šaunu jeigu tėveliai gali leisti savo vaikui nupirkti brangesnius rūbelius, jų kaina dažnai būna pagrįsta ne tik aukšta kokybe, tačiau kartu ir įvairiais to amžiaus vaiko vystymuisi priderintais spalvų aspektais, tam tikrais paveikslėliais ar rašteliais. Tai kainuoja didesnius pinigus, tačiau tarsi nuperka laiko.

Tačiau lygiai taip pat mamytė gali nupirkti vaikui daug pigesnių rūbelių ir juos tarpusavyje suderinti, tai kainuos daugiau laiko, tačiau ne taip paplonins piniginę.

Leisti pasirinkti pačiam vaikui

Nereikėtų pamiršti ir paties vaiko. Kai kalbam apie dviejų metukų vaiką ar vyresnį, kartais būtų naudinga vaikui leisti pasirinkti pačiam, o suteikdami vaikui pasirinkimo laisvę, stiprinsite jo pasitikėjimą savimi.

Žinoma, galimybė iš ko rinktis mažam vaikui turėtų būti susiaurinta - iš dviejų arba trijų variantų, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei suteiksite trijų metukų dukrytei galimybę rinktis suknelę ir visų esančių parduotuvėje, ji rinksis, kol galiausiai sutriks ir susierzins, nes tai per sunki užduotis tokio amžiaus vaikui.

Juk neretai ir mes patys pasimetame didelėje rūbų įvairovėje, dažnai pardavėjos paprašome parodyti konkrečius rūbus („ieškau suknelės iki kelių ir ilgomis rankovėmis“), o su vaikais yra lygiai tas pats, tik su stipresnėmis emocijomis ir atsakomybe.

Tikrai galima gražiai aprengti savo mažuosius, dailiai papuošti, ir tai padaryti net ir su broliuko išaugtomis kelnėmis. Svarbiausią vaidmenį čia, kaip ir beveik visada, atlieka tėveliai ir jų reakcijos. Vaikas turi žinoti, kad jis yra gražus, jaustis įvertintas ir suprasti, kad tai, kaip jis atrodo, yra svarbu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.