Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mamos klausimas:

„Auginu du sūnelius. Vienam jų šį mėnesį suėjo 4 metukai, o antrajam šiandien 5 metukai. Tiesą pasakius, nežinau, nuo ko pradėt savo klausimą. Esu nežinomybėje. Vaikai tarpusavyje nesutaria visiškai. Būna, kad pažaidžia dviese 15 minučių be jokiu pykčių, bet tai jau labai retas atvejis mūsų šeimoje. Prie stalo be pykčių pavalgyt neįmanoma visiškai. Ir apskritai, ką nors daryti su jais dviem yra neįmanoma misija. Pavyzdžiui, 5 metų sūnus pasiima mašiną. Tai mažyliui taip pat jos reikia būtent dabar. Vyresnėlis, žinoma, neduoda, tada mažasis pradeda šaukt ir tai per švelniai pasakyta, kad šaukt. Prasideda jo isterija. Cypia, klykia. Paaiškint, kad dabar brolis žaidžia, o paskui jis pažais, neįmanoma, nes jis per savo rėkimą nieko negirdi. Vaikas išklykia taip iki 30 min. Nuramint niekaip negaliu.

Neslėpsiu, būna, kad nebesusilaikau ir aprėkiu jį. Bet net tai neturi jam prasmės. Būna tokių atvejų, kad parėjus iš lauko ar darželio jis nenori persirengti drabužių. Tada paimu ir aš jį perrengiu. Tada vaikas sužvėrėja ir puola mane bei vyrą, bet jau su agresija: muša, spiria, bando įkąsti. Ir ašaros byra. Ir vėlgi, aš bandau meiliai prie jo prieiti, apsikabinti, paaiškinti, kad kai grįžtama iš darželio ar lauko, rūbus būtina persivilkt. Bet tuo tarpu jis bėga nuo manęs šalin, vėl rėkia. Paklausus jo, ar tu mamos nemyli, kad taip elgiesi, jis atsako „nemyliu".

Praėjus jo šitiems priepuoliams, vaikas puola į ašaras ir tada pats ateina apsikabinti, sako kad šitaip elgtis jis nenorėjo. Tada jam bandom paaiškint, kodėl mama ar tėtis ant jo užriko. Ir kad šitaip elgtis negalima.

Tikrai yra baisu matyti savo vaiką taip besiardantį. Taip per diena būna nuo 2 iki 3 kartu. Pabrėšiu - vaikai lanko darželį nuo 9 ryto iki 16 val. Parėję namo pavalgo ir eina į kambarį. Miegot einam 20 val. Taip išeina, kad per tas 4 valandas, kai būna namie, vaikas cypia ir pyksta daugiau kaip valandą. Su vyru einame į kambarį pažaist su vaikais, bet tai jam visiškai netrukdo pradėt ožiukus rodyt.

Vyresnėlis lygiai taip pat gali pradėt ožiukų rodymus. Ir tai yra, kai jis išgirsta žodį NE. Arba kai reikia eiti valgyti ir jis dar neparagavęs maisto pasako, kad „Man neskanu, aš nevalgysiu". Ir tuo tarpu kris ant žemės, šaukdamas, kad „Aš alkanas ir noriu valgyt". Kai jam yra sakoma, kad valgis ant stalo ir valgyti reikia tai, kas paruošta, jis puola pat į isteriją, bet agresyviai. Muša mane ir vyrą. Nusiramina labai greitai, bet neilgam.

Būna, kad savaitgalį vienas ar kitas išvažiuoja pas senelius. Kai jie būna po vieną namuose, jokių problemų nėra, jokių pykčių, nieko. Auksiniai vaikai.

Gyvename Vokietijoje. Kalbėjau su specialistais. Gavau patarimą užrakint vaikus po vieną kambaryje, kai jie pradeda isterijas. Ir neišleist tol, kol nenusiramins. Bet vėlgi, tai neįmanoma, nes jie tranko duris ir šaukia. Nežinau, bet man atrodo, kad šitaip aš traumuoju savo vaikus, o ne padedu jiems. Tikrai nebežinau, ko griebtis. Jau ir pačiai labai sunku. Negaliu net maisto gamint. Nes laksto į virtuve tai vienas vergkamas, tai kitas.

Ir apskritai norėčiau ramiai, gražiai užsiimti su savo vaikais. Mokyti juos kartu raidžių, skaičių. Bet kartu tai neįmanoma.

Galų gale atrodo, kad tai tik aš pati kalta dėl visų šitų situacijų. Tik bėda, kad nežinau, kur darau klaidas ir kaip jas, kol dar yra laiko, ištaisyti. Gal per mažai dėmesio jiems skiriu? Būkite geri, pagelbėkite. Kaip man elgtis ir užkirsti kelią pykčiams“.

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Ačiū už Jūsų atvirumą, nuoširdumą. Liūdite ir nerimaujate dėl savo vaikų tarpusavio santykių. Rašote, kad berniukai nesutaria, dažnai pykstasi ir elgiasi agresyviai. Jaučiate nuovargį ir esate nusivylusi vaikų elgesiu. Greta beviltiškumo jausmo jaučiu ir stiprų Jūsų norą padėti vaikams sutarti geriau.

Brolių, seserų santykiai yra unikalūs. Šie santykiai skiriasi nuo kitų vaikų turimų santykių, tokių kaip: vaikų – tėvų, vaikų – draugų santykiai. Brolių ir seserų tarpusavio santykiai yra unikalūs tuo, kad jie pačių vaikų nėra pasirenkami kaip, pavyzdžiui, bendravimo su bendraamžiais atvejais. Dažniausiai šie santykiai yra vieni iš ilgiausiai trunkančių santykių ir tęsiasi visą gyvenimą. Taip pat brolių, seserų santykiai yra vieni iš kompleksiškiausių santykių. Nepaisant to, kad iš brolių, seserų tarpusavio santykių tikimasi stipraus ryšio, grįsto meile ir tarpusavio geranoriškumu, ankstyvaisiais vaikų gyvenimo metais ši sąveika neretai kupina konkurencijos, pavydo ir nesutarimų. Tai normalu. Vaikų tarpusavio nesutarimai, konfliktinės situacijos pasireiškia bene kiekvienoje šeimoje.

Svarbu paminėti ir tai, kad ne kiekvienas vaikų konfliktas yra didžiulis blogis. Vaikų tarpusavio konfliktai gali būti konstruktyvūs ir nekonstruktyvūs. Konstruktyvūs brolių, seserų tarpusavio konfliktai netgi yra svarbūs vaikų raidai, jie gali stiprinti vaiko socialines, emocines kompetencijas.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Svarbu paminėti ir tai, kad ne kiekvienas vaikų konfliktas yra didžiulis blogis. Vaikų tarpusavio konfliktai gali būti konstruktyvūs ir nekonstruktyvūs.

Konstruktyvūs brolių, seserų tarpusavio konfliktai netgi yra svarbūs vaikų raidai, jie gali stiprinti vaiko socialines, emocines kompetencijas. Konstruktyviai konfliktuodami vaikai mokosi toleruoti negatyvų afektą, mokosi nustatyti asmenines ribas, apginti savo idėjas. Dar daugiau, konstruktyviai konfliktuodami vaikai lavina problemų sprendimo įgūdžius. Aišku, dažnos situacijos, kuomet vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, konfliktuoja nekonstruktyviai. Neturėdami išlavėjusių problemų sprendimų įgūdžių, prastai kontroliuodami savo emocijas ir elgesį, atsidūrę konfliktinėje situacijoje vaikai gana dažnai reaguoja impulsyviai, reaktyviai.

Neretai brolių, seserų tarpusavio nekonstruktyvūs konfliktai pasibaigia fizine agresija vienas kito atžvilgiu, savižala, daiktų laužymu. Tokie konfliktai veikia visą šeimos sistemą. Be galo sunku matyti, kaip tavo vaikai konfliktuoja ir mušasi. Ypač sunku, kai šie konfliktai ir agresyvus vaikų elgesys pasireiškia dažnai. Brolių, seserų konfliktai, agresyvus elgesys gali sietis su stipriau išreikštu kiekvieno šeimos nario patiriamu stresu. Taip pat neretai brolių, seserų nekonstruktyvūs tarpusavio santykiai gali daryti didžiulę įtaką gretutinių sunkumų šeimoje atsiradimui, tokių kaip sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, prastėjanti gyvenimo kokybė, stiprėjantys depresiškumo, nerimastingumo, kaltės, nevilties ir kt. jausmai. Šeimoje pasireiškiantys brolių, seserų nekonstruktyvūs konfliktai, tarpusavio agresyvus elgesys gali būti siejamas ir su prastėjančia tėvų-vaikų sąveikos kokybe. Gali būti, kad tėveliai, kurie augina nuolat konfliktuojančius vaikus, ilgainiui tampa negatyvesni ir kritiškesni savo vaikų atžvilgiu. Bendraudami su savo vaikais tėveliai gali dažniau grasinti, piktintis savo vaikais. Toks autoritarinis bendravimo su vaiku stilius gali tik dar labiau sustiprinti šeimoje pasireiškiančias konfliktines situacijas.

Siekiant išvengti žalingų padarinių visai šeimai, svarbu tėveliams būti patiems ramiems, kai vaikai konfliktuoja.

Laikykitės neutralios pozicijos ir leiskite patiems vaikams spręsi iškilusius nesutarimus. Tėveliams reaguoti reiktų tik tais atvejais, jei pastebite, kad brolių, seserų konfliktinės situacijos tampa pavojingos vaikams, kitiems asmenims, ar atsiranda rizika, kad bus sulaužyti daiktai. Visais kitais atvejais vaikai turėtų spręsti konfliktus tarpusavyje. Tokiomis akimirkomis galvokite apie tai, kad spręsdami konfliktus vaikai mokosi svarbių socialinių-emocinių įgūdžių, kurie ateityje jiems padės bendradarbiauti su kitais vaikais, suaugusiais. Kai tėvai nuolat laikosi neutralios pozicijos ir nesikiša į vaikų konfliktines situacijas, tai vaikų konfliktai retėja ir pagaliau liaujasi.

Taip pat labai svarbu mokyti vaikus problemų sprendimo įgūdžių. Būkite tinkamais elgesio modeliais savo vaikams. Jei tėvai moka ramiai ir konstruktyviai spręsti savo konfliktus, tuomet tikėtina, kad ir jų vaikai panašiai elgsis konfliktinėse situacijose. Gana dažnai vaikai mokosi iš to, kaip tėvai sprendžia savo tarpusavio nesutarimus. Taip pat galite pabandyti vaikus mokyti identifikuoti jų sunkumus, problemas. Kai vaikai išmoks įvardinti savo sunkumus, galite drauge svarstyti apie tai, o ką gi vaikams su savo sunkumais daryti. Drauge galite pateikti įvairias problemų sprendimų alternatyvas, aptarti kiekvienos alternatyvos stiprybes ir silpnybes. Alternatyvių stiprybių ir silpnybių aptarimas gali padėti vaikučiams suprasti savo elgesio padarinius. Aptarus problemų sprendimo alternatyvas vaikai gali priimti labiausiai jiems tinkantį sprendimą. Taip pat galite sugalvoti įvairiausių konfliktinių situacijų, drauge visi aptarti jas ir pagalvoti apie problemų sprendimų alternatyvas. Tikėtina, kad ištikus aptartai konfliktinei situacijai realybėje, vaikai jau gebės pritaikyti ir aptartus problemų sprendimų variantus.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris daro neigiamą įtaką santykiams, tai yra vaikų tarpusavio lyginimas.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Stenkitės nelyginti savo vaikų. Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris daro neigiamą įtaką santykiams, tai yra vaikų tarpusavio lyginimas. Tokie palyginimai verčia vaiką jaustis nuvertintu ir sukelia priešiškumo jausmus, silpnina pozityvias brolių-seserų, vaikų–tėvų tarpusavio sąveikas. Vaikai yra labai jautrūs palyginimams, pasistenkite vertinti savo vaikus tokius, kokie jie yra. Galite kiekvienam vaikui skirti savo individualaus dėmesio užsiimant vaikui patinkančia veikla. Taip pat galite pastebėti ir įvardinti vaiko stiprybes, taip padėsite savo vaikui pasijusti ypatingu ir mylimu už tai, koks ji yra.

Taip pat svarbu neakcentuoti vaikų tarpusavio nesutarimų, skatinkite pa­geidaujamą vaikų elgesį. Pastebėkite, kai vaikai ramiai ir gražiai žaidžia. Pabandykite prisiminti, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas – silpnėti ir išnykti.

Drauge su vaikais susikurkite kelias elgesio taisykles. Jos turėtų būti tikslios, aiškios, pateikiamos naudojant vaizdines priemones. Aiškias, ryškias, informatyvias vaizdines priemones patarti­na išdėstyti namuose, kad jos primintų savireguliacijos būtinumą, stabdytų ar mažintų netinkamą vaikų elgesį. Taip pat pastebėjus pagei­daujamą elgesį, labai svarbu nedelsiant vaikus nuoširdžiai padrąsinti, pasidžiaugti jų pasiekimais ir pastangomis.

Visi kartu leiskite smagiai laiką. Galite žaisti stalo žaidimus, oganizuoti įvairias išvykas ir kt. Kartais tokios smagios veiklos šeimas labai suartina. Visgi svarbu sudaryti sąlygas ir pabūti vaikams atskirai vienas nuo kito.

Taip pat labai svarbu tėveliams pasirūpinti ir savimi. Sunku būti gerais tėvais, jei patys jaučiatės nelaimingi, išgyvenate stresą. Stenkitės bent kartą per savaitę rasti laiko sau. Galite pabandyti užsiimti veiklomis, kurios Jus džiugina. Jei jūs jausitės gerai, tikėtina, kad geriau jausis ir jūsų vaikai.

Kartais nutinka taip, kad stiprūs vaikų tarpusavio konfliktai yra labai slegiantys, trikdantys šeimos narių funkcionavimą. Tokiais atvejais, šeimoms rekomenduojama su sunkumais nelikti vienoms ir pasitarti su psichikos sveikatos specialistais: vaikų, šeimų psichologais, psichoterapeutais, tėvystės įgūdžių mokymų vadovais, psichiatrais ir kt. Tai ypač gali būti naudinga šeimoms, kurios dėl nekonstruktyvių vaikų tarpusavio santykių patiria:

- sutuoktinių tarpusavio konfliktus;

- fizinį smurtą;

- stiprų nepasitikėjimą savimi, psichologinės gerovės prastėjimą;

- gretutinius psichologinius sunkumus: depresiškumą, nerimastingumą ar kt.

Pabaigoje norisi Jums padėkoti, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Tėvystė yra streso kupinas darbas! Džiugu, kad kai Jums sunku, Jūs ieškote specialistų pagalbos. Tikiu, kad Jums padedant vaikai išmoks spręsti tarpusavio nesutarimus ir ilgainiui Jūsų sūnūs sutars vienas su kitu vis geriau.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (23)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?

TOP 10 žaislų po eglute 2017

Kalėdinės dovanos vaikams – tai kažkas, apie ką jau tikrai galvoja ne tik tėvai, seneliai, bet taip pat krikštatėviai, dėdės ir tetos. Nors šiandien žaislų pasiūla išties yra didžiulė, labai dažnai pritrūkstame idėjų ir minčių, ką padovanoti mažiesiems ir kaip juos nustebinti.

Vaikas klauso tėvų tik pakėlus balsą: kodėl nesiseka susitarti gražiuoju

Pastebėjusi, kad vaikas reaguoja tik į pakeltą toną, mama klausia – ką daryti, kad būtų galima to išvengti ir susitarti su keturmete pavyktų ramiai?

Vaikas išveda iš kantrybės: 10 greičiausių būdų nusiraminti (7)

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti drauge.

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (11)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?