Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles

 (1)
Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ir tai normalu, nes šis gebėjimas labai išpopuliarėjo per paskutinius dvidešimt metų. Šiuo metu jau daugelis supranta, kokia nauda yra gebėti pažinti, suprasti ir valdyti emocijas, bet iki šiol vyrauja daug spėlionių, kaip geriausiai to išmokyti vaikus.

Vis sutinku žmonių, kurie mano, kad emocijoms vystytis užtenka per savaitę kelių užduotėlių, vienos pamokėlės ar būrelio. Pavyzdžiui, atspausdinai lapą su veideliais, ar nusipirkai lipdukų knygelę su emocijomis ir jau vystai emocinį intelektą. Susiduriu su nuostata, jei raides vaikas išmoksta rašydamas ir daug kartodamas, tai ir emocijų gali išmokti jas piešdamas ar klijuodamas veidelius. O blogiausia, jog žmonės laiko emocijų gebėjimus lengvai išmokstamus – parodei vaikui, kaip suvaldyti pyktį vienoje pamokėlėje ir jis jau žino, kaip su tuo pykčiu elgtis kitą kartą susipykus su vaikais darželio kieme prie čiuožyklos. Gal ir žino, bet ar jam pavyks taip pasielgti?

Deja emocijos yra visai kas kita nei įprastas simbolių ar faktų įsiminimas. Emocijų sudėtingumui neprilygsta nė viena psichikos funkcija. Todėl tik per pastaruosius dvidešimt metų mokslininkai ėmė emocijas laikyti tikrai svarbia mąstymo dalimi ir tyrimo objektu.

Štai ką reikėtų žinoti apie emocinius gebėjimus ir jų ugdymą:

1. Emocinis intelektas kaip terminas klaidina suaugusius žmones, nes suteikia vaizdą, kad tai atskira žmogaus savybė, kurią vieną kartą išmokęs(usi) turėsi visam gyvenimui.

Nors Jeilio universitete įkurtas specialus Emocinio intelekto centras kuria pastarajam ugdymui orientuotas programas, toliau einama sena vaga – emocijos ir jų gebėjimai išskiriami iš visos žmogaus psichikos. Krypstama sukurti situacijas, o ne mokytis iš gyvenimiškų, natūraliai kylančių gyvenimo iššūkių. Ir Lietuvoje stengiantis parodyti pedagogams, kaip ugdomas emociškai stiprus vaikas, jie retai tepaklausia, kodėl svarbi yra paties pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra.

Emocijų centrai gyvena giliai mūsų smegenyse ir nudažo kiekvieną mūsų sprendimą. Įvairios gyvenimo situacijos sukelia dar įvairesnes emocijas, todėl negalima numatyti visko, kaip sureaguosime patys ar vaikai. Prisirišimas prie emocinio intelekto pamokėlių ar užduotėlių suveikia tik iš pradžių, kai mokosi pats pedagogas apie emocinę kompetenciją. Vėliau ugdymas turi persikelti į gyvenimiškas situacijas, pereinama prie vaiko sąmoningumo didinimo visose veiklose.

Jei galvotume apie savo (suaugusiųjų) emocines reakcijas paprasčiau, kad ir patys galime padaryti klaidą, vaikams būtų lengviau suprasti, kodėl emocijos kartais pakiša žmogui koją. Emocinis intelektas - ne išmokta emocijų suvaldymo asmenybės savybė, o gebėjimas įveikti sudėtingas situacijas, lanksčiai prisitaikyti prie sunkumų.

2. Emocijos yra atsakas į supantį pasaulį, savisaugos ar palaimos išraiška, priklausomai nuo aplinkybių. Retai susimąstome, kaip mūsų emocijos priklauso nuo aplinkos. Vaikai reaguoja į viską, menkiausią tėvo veido raukšlės pasikeitimą, antakio ištiesinimą, subtilų lūpos patraukimą. Nuo to pakinta visa vaiko vidinė būsena. Ir nebūtinai vaiko. Jei žmogui situacija svarbi, jis bando priderinti savo emocijas. Todėl ir ugdymas turi vykti per prasmingą veiklą. Santykių išsiaiškinimas kieme prie čiuožyklos yra didesnės vertės nei savaitinė pamokėlė, nes kieme gimta tikros, natūralios emocijos ir jų nuraminimas, išvalymas turi įvykti čia ir dabar.

Mokslininkai įvardina, jog aukštesnės emocijų formos vystosi bendroje aktyvioje įvairioje aplinkoje (Saarni, Lindqvist). Todėl vaikai turi susidurti su įvairiomis situacijomis, ir tada, kai linksma, ir tada, kai liūdna ar labai pikta. Jei nebūsi patyręs emocijos, nemokėsi ir su ja susidoroti. Dažnai girdžiu, kad tėvai nesiveda vaikų į laidotuves, arba nesako, kad tėvai skiriasi, nes vaikui tai bus nepakeliamas skausmas, liūdesys ar pyktis. Žinoma, detalės gali būti labai skaudžios, kurių vaikui galima nesakyti, bet šeimos nario atsisveikinime vaikai turi dalyvauti ir savaip atsisveikinti, arba žinoti, kad bus du namai vietoj vietų.

Emocijos patyrimas yra svarbi ugdymo dalis, kurią dažnai praleidžiame. Jei emocijos patiriamos bendrai, jas lengviau įveikti. Pajutus, kad pykčio emocija užvaldo ir kitus žmones, bet jie įveikia jį, vaikui lengviau susivaldyti pačiam.

3. Emocijoms svarbu pusiausvyra - nėra gero ar blogo jausmo. Šiuolaikiniai psichiatrai ir psichologai (Siegel ir Payne Bryson) akcentuoja, kad sveikas emociškai stiprus žmogus turi didelę emocijų toleranciją. Bet jei jo aplinkoje nėra toleruojamas pyktis – nes tai blogas jausmas, arba neleidžiama stipriai dūkti – nes per didelis triukšmas, tuomet tos tolerancijos neišmoksta ir pats vaikas. Jam sunku susivaldyti, kai tie jausmai ateina.

Galvoti reikia paprastai – emocijos yra skirtingas susijaudinimas. Džiaugsmas, susižavėjimas, smalsumas yra lengvo susijaudinimo reakcijos, jas lengva valdyti, gera nukreipti, norisi pasidalinti. Lengvos emocijos motyvuoja ir padeda mokytis.

Stiprus (pyktis) ar labai silpnas (liūdesys, melancholija) susijaudinimas apsunkina santykius, nemotyvuoja mokytis, sukuria nesaugumą. Jei surandame pusiausvyrą, mokome vaiką grįžti į lengvą susijaudinimą, tad pamažu atsiranda ir savireguliacija.

Nereikia išsigąsti, kad mūsų ar vaiko pusiausvyra išsimuša karts nuo karto, nes tai padeda vėl susibalansuoti ir patikrinti ar galime toliau eiti tiesiai. Kaip ir važiuojant dviračiu, pusiausvyra pradžioje neveikia, bet po daugiau praktikos, ji atsiranda ir nors kartais susvyruojame važiuodami, vėl atgauname pusiausvyrą. Todėl aš labiau vertinu (laukiu ir pasinaudoju, o ne vengiu ir neigiu) sudėtingesnio tipo susijaudinimą, nes iš jo galima pasimokyti jausmų tolerancijos.

Trumpai apibendrinant, štai kas gali padėti keisti įsitikinimus apie emocijų gebėjimų ugdymą: požiūris, kad emocijų galima mokytis kasdienėse situacijose, nes ten kur daugiau žmonių ar vaikų patiriančių panašias emocijas, lengviau būti čia-ir-dabar su savo ir kitų jausmais, nebaisu išgyventi didesnio susijaudinimo nei įprasta, bei išeiti už savo komforto zonos ribų.

Emocijų patyrimui įprasminti labai praverčia įvairios patarlės, o viena kuri padeda lanksčiai prisitaikyti prie sunkumų ir toleruoti įvairius įvykius – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. To jums ir linkiu – tikėkitės iš vaikų, savęs ir gyvenimo geriausio!

Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė - vaikų ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologijos krypties doktorantė, Žaidimo tyrimų laboratorijos tyrėja. Ankstyvosios vaikystės studijas baigusi Oksfordo Brookes universitete (JK), Giedrė tiria vaiką įgalinančią veiklą, ypač vaizduotės žaidimą, emocijų vystymąsi, savireguliaciją ir motyvaciją. Ji - ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos analitikė, emocinio intelekto ugdymo praktikė, darbe orientuojasi į kokybę ir šiuolaikinius vaiko mokymo principus. Jos tikslas - profesionalus mokytojų darbas ir pozityvios tėvų bendravimo strategijos, padedančios vaikui tapti stipriu, savarankišku ir kūrybingu žmogumi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.