Psichologė Milda Karklytė – apie svarbiausius dalykus, kurių turime išmokyti savo vaikus

 (2)
Kaip kalbėti su vaikais apie svarbius dalykus? Juk vieni vaikai yra drovesni, kiti drąsesni. Be to, pasitaiko situacijų, kai vaikas liūdi dėl gauto prasto pažymio ar susipykęs su draugais. Psichologės Mildos Karklytės įžvalgos.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kuo skiriasi suaugusio žmogaus ir vaiko požiūris į problemas?

Jei kalbame apie problemas, su kuriomis susiduria patys vaikais – šios problemos vaikams atrodo gerokai didesnės, kartais jiems atrodo, jog ištiko tikra tragedija, kai tuo tarpu suaugusiam tai gali atrodyti nereikšmingas dalykas.

Suaugusio žmogaus protas, susidūręs su problemomis, ima generuoti idėjas, ką jis galėtų padaryti, o vaikas supranta, jog nutiko kažkas blogo, tačiau dažnai neturi vidinių resursų su tuo susitvarkyti.

Kaip reikia kalbėti su vaiku, jei jis labai pergyvena dėl:

Gauto blogo pažymio?

Visu pirma, dar prieš vaikui gaunant įvertinimus, svarbu, kalbėti su juo apie mokymąsi, akcentuojant, jog svarbiausia yra procesas ir pastangos, o ne įvertinimas. Juk jei vaikas stengsis, jis anksčiau ar vėliau įsisavins reikiamą informaciją. Tačiau, jei nuolat teks nusivilti dėl nepakankamo įvertinimo, vaiko motyvacija gali stipriai mažėti, jis ims nebesistengti, be jokios abejonės dėl to nukentės ir žinios. Aptardami dieną su vaiku, taip pat, turėtume klausti ne „kokį įvertinimą gavai?", o „ką naujo ir įdomaus sužinojai?"

Kai tokiu būdu kalbėsime su vaiku, jis tikrai mažiau krimsis gavęs blogą pažymį. O kai taip jau nutiko, vėlgi reikėtų vaikui priminti, jog pažymys nėra toks svarbus, svarbu, jog jis stengėsi atlikti užduotis, o nepasisekti gali visiems. Galime vaikui įvardinti, kada nepasisekė jums, kitiems jūsų artimiems žmonėms. Tačiau jei matėme, jog vaikas gavo žemesnį pažymį dėl to, kad mažai stengėsi, vertėtų su juo tai aptarti užduodant klausimus: „Kaip tu jautiesi, gavęs tokį pažymį?", „Kaip manai, ką kitą kartą galėtum padaryti, kad taip nenutiktų?", „Ar galim kitą kartą pasistengti taip ir padaryti?". Vaikas greičiausiai pats supranta, jog pritrūko pastangų ir dėl to pasekmės jį dabar liūdina. Tad pats tai supratęs ir įvardinęs, tikėtina, kitą kartą imsis daugiau iniciatyvos, nei po tėvų moralų dėl blogo mokymosi.

Pykčio su draugu? Pykčio su simpatija? Konflikto su mokytoju?

Vaikams pykčiai su bendraamžiais būna labai skausmingi. Tad kalbant su vaiku svarbiausia būtų atliepti ir suprasti jo emociją. Svarbu, jog įsijaustume į vaiką taip, kaip situaciją gali matyti jis, nenumotume ranka žiūrint iš suaugusiųjų perspektyvos „ai, ko čia pyksti dėl tokių nesąmonių" ir pan. Tad visų pirma vertėtų įvardinti vaiko emociją „aš matau, jog tu esi nusiminęs, dėl to, jog susipykai su Jonu", tuomet paprašyti papasakoti, kas nutiko. Klausant vaiko svarbu vengti moralizavimų, pamokslų, tiesiog parodyti, kad mes jį girdime, tikime juo ir suprantame jo poziciją. Išklausius vaiko pasakojimą iki galo, vertėtų jo paklausti: „O kaip tu manai, ką dabar reikėtų daryti, jog galėtum susitaikyti su draugu?" Gali būti, jog vaikas pats puikiai žino atsakymą ir jam svarbiausia buvo išlieti savo jausmus bei mintis. Vis tik gali būti, jog vaikas jaučiasi sutrikęs ir nežino, kaip reikėtų pasielgti. Tuomet vertėtų su juo aptarti galimus elgesio būdus, taip pat tai, ką jis galėtų padaryti, jog pasijaustų geriau.

Kaip kalbėti su vaiku, kuris nėra linkęs atsiverti?

Kalbant su tokiu vaiku, labai svarbu jo nespausti. Jei matome, jog vaikas nusiminęs ar įpykęs, vertėtų tiesiog atspindėti jo emociją ir pasakyti: „Matau, kad tu pyksti" arba „Matau, jog esi nuliūdęs", „Gal galėtum man papasakot, kas nutiko?" ir pan. Jei vaikas atsisakys, turėtume pasakyti, jog mes suprantame, jog jam dabar yra sunku kalbėti ir jei tik jis užsinorės pakalbėti vėliau, mes visada būsime pasiruošę.

Svarbu nesakyti vaikui „nepyk", „neliūdėk", nes taip mes tik skatiname užgniaužti savo jausmus. Vertėtų vaikui pasakyti, jog normalu, kad kartais būna liūdna ar pikta, kad ir mums taip būna, galime papasakoti vaikui, kas tokiu metu galėtų padėti pasijusti geriau.

Jei vaikas jaus mūsų švelnų buvimą šalia, nejaus spaudimo primygtinai kalbėti, labai tikėtina, jog pamažu jis ims norėti vis labiau atsiverti pats.

Kaip išmokyti vaiką vertinti tikrus dalykus, o nuostatas palikti nuošalyje?

Manau, vienintelis ir tiesiausias kelias tai daryti – mokyti savo elgesio pavyzdžiu. Vaikai, matydami, girdėdami mus tai darant, seks mūsų pavyzdžiu.

Kaip paskatinti vaiką bandyti stengtis vardan tikslo ir tobulėti? Tarkime, vaikas dažniausiai gauna šešetus ir tarsi „užsiciklina", jog tik tokio pažymio ir yra vertas.

Motyvuojant vaiką labai svarbu tikslą sieti su jo idealais, norais, svajonėmis. Svarbu, jog pasistengtume kalbėti kuo labiau vaikui suprantama kalba. Neretai mes su mažu vaiku kalbame lyg su suaugusiu, tik subrendusiam žmogui suprantama kalba, vertybėmis, mažam vaikui tai suprasti yra sunku. Tad savo kalbą turėtume kiek įmanoma priartinti prie vaiko brandos.

Labai svarbu su vaiku kalbėti apie tai, jog visi mes esame skirtingi – vieniems geriau sekasi vienoje, kitiems kitoje srityje, tačiau tai visiškai nereiškia, jog vieni ar kiti yra geresni, pranašesni, visi mes esame labai geri.
Psichologė Milda KARKLYTĖ

Taip pat yra labai svarbu visuomet aptarti ir pabrėžti sėkmės istorijas.

Kalbant apie paminėtą pavyzdį: juk tikrai buvo bent keli kartai, kada vaikas gavo daugiau nei 6, ar ne? Tad kalbant su vaikui reikia pabrėžti ir aptarti tuos kartus, pasakyti, kad mes matome ir tikrai tikime, kad jis tai gali, paklausti, kaip vaikas mano, ko jam trūksta, kad jam geriau pasisektų? Kaip mes galėtume jam padėti tai įvykdyti?

Kokias gyvenimiškas pamokas tėvai turi padėti savo vaikams išmokti?

Vaiką auginantys tėvai jį moko labai daug svarbių dalykų. Turėtume galvoti apie tai, ko vaikui reikės norint sukurti sėkmingą ir laimingą savarankišką gyvenimą. Tikiu, kad skirtingų pasaulėžiūrų tėvai mano, jog skirtingi dalykai yra svarbūs. O taip pat ir kiekvieno vaiko poreikiai yra skirtingi, pvz., vieną vaiką reikia mokyti daugiau tvirtumo. gebėjimo atsilaikyti, o kitą – kartais nusileisti ir daugiau bendradarbiauti, – tai priklauso nuo turimų vaiko charakterio savybių bei silpnesnių jo vietų.

Svarbiausi dalykai, ką turėtume mokyti visus vaikus, visų pirma, mokėti būti savimi, nesistengti apsimesti ar dirbtinai įtikti kažkam, tačiau tuo pačiu mokėti įsilieti į grupę, bendradarbiauti, būti jos dalimi. Taip pat labai svarbu vaikus mokyti pažinti, įvardinti savo emocijas bei įgusti jas tinkamai išreikšti. Pažinti save, suprasti savo norus bei mokėti pasiekti juos socialiai priimtinu būdu.

Kokias situacijas vaikas turi suprasti ir išgyventi pats, be suaugusiųjų įsikišimo?

Kol vaikas dar yra mažas, mes turėtume būti šalia ir palaikyti visose jam svarbiose situacijose. Žinoma, svarbu vaikui leisti patirti ir išgyventi kilusius jausmus, tačiau mes turėtume būti šalia, palaikyti, leisti vaikui jaustis saugiu, parodyti, kaip jis gali išreikšti kilusius jausmus, kaip galėtų išspręsti susidariusią situaciją. Svarbu, jog nemoralizuotume, tiesiog švelniai būtume šalia, užtikrindami jam emocinį saugumą.

Vaikas save lygina su kitais ir jaučiasi prastesnis už kitus. Ar tai yra problema? Jei taip, kaip ją spręsti?

Vaikų lyginimas vienų su kitais yra vienas žalingiausių veiksnių vaiko emocinei raidai. Dažniausiai vaikai taip elgiasi, kadangi girdi suaugusiųjų – tėvų, auklėtojų, mokytojų ir pan. lyginimą. Tad labai svarbu, jog suaugusieji taip nesielgtų. Labai svarbu su vaiku kalbėti apie tai, jog visi mes esame skirtingi – vieniems geriau sekasi vienoje, kitiems kitoje srityje, tačiau tai visiškai nereiškia, jog vieni ar kiti yra geresni, pranašesni, visi mes esame labai geri. Svarbu, kad visada rastume už ką vaiką pagirti, akcentuotume jo gerąsias savybes, stipriąsias puses.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai prieš gimstant antram vaikui (2)

Dvejų metų berniukui mama ir tėtis dažnai pasakojo, kad greitai turės sesę. O mažylis džiugiai glostė ir bučiavo vis didėjantį mamos pilvą. Laukė sesės. Tačiau nuo pirmų jos gyvenimo dienų prasidėjo didysis maištas ir bėdos: nemiga, nervinis kosulys...

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.