Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo

 (2)
Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tai tikras 5 metų vaiko atsiliepimas, kuris tiksliai parodo, kad Lietuvoje vaikų žaidimas vis dar yra neatpažinta vaiko teisė ir vystymosi dalis. Liūdniausia, todėl, kad, tai tėvai, o gal ir pedagogai, šneka vaiko lūpomis.

Prieš tris dešimtis metų Jungtinės Tautos priėmė Vaikų teisių konvenciją, kurioje minima ir vaiko teisė žaisti. Lietuva ir visos jos įstaigos turi turėti šias teises omenyje, bet vaiko laisvė žaisti deja vis greičiau praranda savo vertę. Būreliai nuo pusės metų, raidės ir skaičiai nuo gimimo, ar mokyklos ankstinimas yra svarbiau nei vaiko paties kuriamas žaidimas ir jo ankstyvos vaizduotės, komunikacijos ar pasitikėjimo galių išpuoselėjimas.

Per nepriklausomybės metus Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, išplito mintis, kad – vaikystė per brangi, kad būtų palikta vaikams, o vaikai per brangūs, kad būtų palikti vieni. Pastebima, kad aukštesnės ekonominės klasės tėvų vaikai daug dažniau kenčia nuo depresijos sutrikimų jau ankstyvame amžiuje, nes jiems nėra kada žaisti. Skandinavijoje juokaujama apie „akmensvydžio tėvus", kurie be atilsio šluoja ledą priešais vaikus, o Japonijoje yra „mokslo mamytės" kiekvieną dienos akimirką skiriančios vaiko švietimui.

Įvyko grandiozinis vaiko kultūros pokytis – nuo pramonės revoliucijos fabrikuose dirbusio vaiko, vėliau (XX a.) laisvai augusio ir žaidusio vaiko, iki dabar nuolat suaugusiųjų arba aparatų kontroliuojamo vaiko.

Skaitmeninės technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo.

Psichiatrai, psichologai ir pedagogai, manau, ir daug tėvų supranta, jog maži vaikai vystosi veikdami, bendraudami, tyrinėdami ir kurdami. Jų psichika turi pažinti realų pasaulį, kad išmoktų jame gyventi savarankiškai. Tokia ir yra žaidimo funkcija, ne tik žmonių, bet ir gyvūnijos pasaulyje. Žaidimas kaip kultūrinė veikla, vaikui padeda suformuoti protą ir kitus gebėjimus taip, kad jis būtų efektyvi asmenybė, aktyvus visuomenės narys.

Skaitmeninės technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo.
Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė

Deja šiandien naujausia mada - skaitmeninė vaikystė. Latvijos tyrėjų duomenimis, 5 iš 7 vaikų iki trijų metų jau naudojasi technologijomis, ir beveik pusė jų, ilgiau nei valandą per dieną. Visi (99 proc.) 4 – 8 m. vaikai naudojasi technologijomis ir 4 iš 5 vaikų jas naudoja ilgiau nei valandą per dieną, o 1 iš 6 vaikų ilgiau nei tris valandas per dieną. Įdomiausia, kad vaikai nėra ugdymo tikslais ten siunčiami, o tiesiog iš patogumo. Dažniausia prietaiso užduotis – vaiko priežiūra (angl. babysitting), kad vaikas būtų užimtas, o tiksliau netrukdytų.

Senoji žaidimo kultūra miršta, o vaikų sveikata prastėja.

Sudėtingo vaizduotės žaidimo veiklos perduodamos iš kartos į kartą, kad formuotų asmens psichiką, ypač jo motyvaciją, kūrybiškumą, vaizduotę, valią, empatiją, gyvenimo prasmingumą. Adlerio asmenybės teorijoje aiškia įvardinama, kad žaidimo metu vaikas rengiasi ateičiai. Tačiau Vygotskis gerai pastebėjo, kad žaidime turi dalyvauti įvairaus amžiaus vaikai (o dabar ir suaugusieji), kad tas žaidimas modeliuotų brandų, vis sudėtingesnį žaidimą. Kadangi kiemo žaidimai, jei ne išnykę, tai labai sulysę, nebėra gyvosios vaikų žaidimo kultūros pavyzdys, kuris perduoda visas vaikui reikalingas psichikos priemones ir sveikatinimą.

Žaidimai labai skursta, nors yra esminė biologinė sveikos asmenybės formulė, panašiai kaip miegas ir maistas. Pastebėta, jog nusikaltėlių vaikystėje trūko žaidimo patirties, o šiuolaikiniai vaikai jau kūdikystėje išvysto priklausomybę technologijoms, turi ryškesnius nerimo, depresijos, išsiblaškymo, emocijų nevaldymo simptomus. O pagrindinė problema, jog vaikai neišvysto tvirtos savireguliacijos, taip vėliau reikalingos mokyklos suole ir gyvenime - santykiuose, darbe ir pan.

Kai žaidimas yra it vertybė, jo puoselėjimas atsiperka šimteriopai

Pasaulio bankas prognozuoja, kad investicija į ankstyvojo amžiaus tarpsnio vaiko raidos gerovę yra naudingiausia iš visų švietimo sričių investicijų. Todėl suprantant žaidimo vertę, galima bent 17 kartų sutaupyti laiko ir kitų resursų, kurie skiriami vėliau suaugusio žmogaus švietimui (investicinė grąža 17:1).

Žaidimai labai skursta, nors yra esminė biologinė sveikos asmenybės formulė, panašiai kaip miegas ir maistas.
Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė

Pakliuvus į grupę, kurioje vaikų žaidimas laikomas svarbia jų raidos dalimi, niekada neišgirsi sakant, kad žaidime esi tinginys. Ten vyksta labai daug...

- Pirmiausia, ten įjungtos visos žmogaus smegenys. Žaisdama su vaikais pati jaučiu, kad tai stipriai varginanti veikla. Aš turi tuo pačiu metu girdėti, kalbėti, daryti, judėti, planuoti, stebėti, skaityti ir skaičiuoti, o gal parašyti. Kartais galvoju, kad suaugusieji todėl ir neina žaisti su vaikais, nes jie greičiau pavargsta.

- Žaidime vyksta rimtas tiriamasis darbas. Atrandami gamtos dėsniai iš naujo, kiekvieno vaiko galvoje šimtus kartų pagrindžiamos arba atmetamos hipotezes. Mokslininku būti gali ne kiekvienas, nes šiame darbe, kaip ir žaidime, daug neapibrėžtumo, rizikos ir proceso, o ne rezultato.

- Žaidime, nors ir laisvai žaidžiant, vyrauja žaidimo taisyklių kūrimas, derinimas ir vėl perkūrimas, beveik kaip valstybės valdančiosiose institucijose. O kaip žinome, aukščiausios šalies institucijos reikalauja aukščiausios kompetencijos ir atsakomybės.

- Žaidime reikia ne tik mąstymo, bet ir socialinių-emocinių kompetencijų, nes vienam žaisti nėra taip smagu, kaip su kitais. Tik santykyje gimsta emocijos, o emocijų įvairovė pakrauna džiaugsmo, išmoko kaip priimti liūdesį, pyktį, nerimą ir t.t.

Žaidimo procesas - fenomenalus paradoksas. Kai žaidimą kuria pats vaikas, žaidimas atgalios kuria vaiko psichiką – mąstymą, vaizduotę, emocijas, atmintį ir daug kitų gebėjimų.

Tai ką daro suaugusieji, kai vaikai žaidžia?

Kad nustotų žaidžiančius vaikus vadinę tinginiais, suaugusieji turėtų:

Stebėti, ką vaikai nuveikia žaisdami – kokius vaidmenis prisiima, kokias taisykles renkasi, kaip bendrauja, kaip sprendžia iššūkius, kokias priemones naudoja.

Planuoti, kad vaikas turėtų laisvo laiko, vietos, ir priemonių (geriausia gamtinių, paprastų, prasmingų, ne išmanių, plastmasinių ar grojančių). Remiantis stebėjimu vis pakeisti sudėtingesniais reikmenimis.

Išplėsti, jei vaikas kartoja tuos pačius žaidimo siužetus ar veiksmus. Pasiūlyti temų, idėjų, pridurti klausimų, kad atsivertų daugiau kitų klausimų ir hipotezių.

Atpažinti vaiko veiksmus ir žodžius, įvardinti jo veiksmus, klausimus apie vaidmenis. Frazė „matau tu verdi daržovių sriubą" padės vaikui pačiam vėl pažiūrėti veiklą ir kurti naujas žaidimo situacijas.

Modeliuoti, įsijungti į žaidimą. Nes kai suaugę žaidžia, prisiima vaidmenį, žaidimas tampa įdomesnis, suaugusieji parodo elgesio formų, kurių vaikas dar nebuvo matęs, įvyksta įvykių, kurių vaikas dar nebuvo patyręs, iškyla konfliktų ir emocijų, kurias vaikas pasimoko įveikti.

Apibendrinant, mokslininkai visame pasaulyje karštai diskutuoja, kaip geriau integruoti ugdymo veiklas į žaidimą, o Lietuvoje vis dar turime kalbėti, kodėl vaikas turi žaisti. Ir žaisti ne su planšete, o judėdamas, bendraudamas, tyrinėdamas ir kurdamas pats. Vaiko sveikatai būtina žaidybinė veikla neturi apsiriboti žaislų naudojimu, ji turi vykti vaiko galvoje, vaizduotėje ir su kitais vaikais ar suaugusiais. Jei vertinsime žaidimą, vaikai niekada negalvos, kad jie yra tinginiai, jų savivertė nuvers kalnus, o šalyje gyvens aktyvūs, atsakingi ir kūrybingi žmonės.

Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė - vaikų ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologijos krypties doktorantė, Žaidimo tyrimų laboratorijos tyrėja. Ankstyvosios vaikystės studijas baigusi Oksfordo Brookes universitete (JK), Giedrė tiria vaiką įgalinančią veiklą, ypač vaizduotės žaidimą, emocijų vystymąsi, savireguliaciją ir motyvaciją. Ji - ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos analitikė, emocinio intelekto ugdymo praktikė, darbe orientuojasi į kokybę ir šiuolaikinius vaiko mokymo principus. Jos tikslas - profesionalus mokytojų darbas ir pozityvios tėvų bendravimo strategijos, padedančios vaikui tapti stipriu, savarankišku ir kūrybingu žmogumi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.