Psichologė: tėvai draudžia vaikui nesveiką maistą, o patys pasislėpę valgo

 (4)
Kalbant apie sveikos mitybos įpročių formavimą vaikams nuo pirmųjų dienų, tiesa yra paprasta – geriausia mokykla mažiesiems yra pačių mūsų rodomi pavyzdžiai. Apie tai kalbame su knygos „Samčio burtai“ konsultante, vaikų raidos psichologe Gintare Pupinyte.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tipinė situacija: tėtis valgo bulvių traškučius, o vaikui neleidžia ragauti, nes toks maistas "nesveikas" – kaip šią žinutę supranta vaikas?

Labai paprastai – kai vaikas užaugs, tai valgys bulvių traškučius net nesuprasdamas, kuo tas skonis toks traukiantis. Nustumtas poreikis vis vien pabus anksčiau ar vėliau, tik dažniausiai – su stipresne jėga. Tiesa yra paprasta – gyvenimo pradžioje būtent tėvai yra didieji mokytojai, ir jie moko labiau veiksmais, o ne žodžiais: kur, kada ir kaip valgoma, kaip ruošiamas maistas. Vaikų ši informacija yra labai lengvai priimama, tarsi nematomai „instaliuojama".

Šiandien vaikams yra krūva pagundų – greito maisto restoranai, nesveiki ir cukraus prikimšti užkandžiai parduotuvėse. Kas geriau – drausti ragauti ar ragauti, bet leisti pažinti ir ugdyti vaikus, kaip išsirinkti tai, kas yra sveika, naudinga?

Patys vaikai dar nelabai gali suprasti, kodėl cukrus blogai, nes cukraus pasekmes sunku vaikui pamatyti ir užfiksuoti. Kai tarkim pavojus įsipjauti peiliu labiau suvokiamas, nes vaikas – tikėtina – kažkada matė, kaip kas nors įsipjovė ir bėgo kraujas. Ne vienam girdėta frazė „nevalgyk, nes būsi storas" čia vėlgi netinkama ir negatyvi, nes apkūnų žmogų galima įžeisti jį taip vadinant. Žodžiu, girdėdamas tokius ir panašius pasakymus, vaikas visai pasimeta, negalėdamas atskirti – tai kas čia blogai, o kas – ne.

Venkime frazių „neverk, duosiu saldainį", „jei būsi geras, leisiu parduotuvėje nusipirkti kažką skanaus", venkime kramsnojimo prie televizoriaus.
Psichologė Gintarė PUPINYTĖ

Manau, ir šioje situacijoje svarbus asmeninis pavyzdys ir teigiamos alternatyvos kūrimas. Esu mačiusi mergaitę, kuri be galo mėgo sveikus morkų, burokėlių "čipsus" (džiovintus džiovyklėje), o pyragą tik iš mandagumo ragaudavo. Geriau vaikui tiesiog "įvesti" daugiau sveikų produktų ir stengtis būti vietose, kuriose tų pagundų mažiau. Ypač, jei kalbame apie pilnėti linkusius vaikučius.

Tarkim, prancūzai, ruošdami maistą, kalba apie maistą, jo savybes; vakarieniaudami – kalba apie maistą ir kartu su šeima planuoja, ką gamins rytojaus vakarienei. Tai tik kultūriniai įpročiai ar viena gudrybių, kaip sudominti maistu, kaip formuoti teisingus valgymo įpročius?

Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl prancūzai išlaiko puikias formas. Svečiuojantis katalonų šeimoje, vakarienės (21 val.) metu mama prasitarė, kad laikosi dietos (nors ji labai smulki ir plonytė). Stebėjau, ką ji valgys – ji kartu su visais suvalgė sriubą, tada pagrindinį patiekalą, desertui ledų, o vėliau dar atnešė ir gardžiai valgė 4 rūšių sūrį. Manau, kad jų paslaptis ir yra samoningumas. Prancūzai, italai, ispanai iš tiesų mėgaujasi maistu, valgydami nesistengia ginčytis, bartis – tiesiog šnekučiuojasi, jaučia, ką valgo. Pas mus dažnai prie bendro stalo prisijungia ponas TV ir visas dėmesys nuo maisto persikelia į jį. Tad ir sunku pajusti, ką, kiek valgome.

O ką patartumėte tėveliams, susiduriantiems su vaikų nutukimo problema? Kaip su vaikučiu kalbėtis?

Svarbiausia – bendradarbiauti. Tai iš tiesų didelė šių dienų problema, bet tinkamai subalansuotas maistas, akylesnis ieškojimas, kokį maistą labiau valgo vaikas, koks jo mitybos ritmas, kaip visa šeima gali įsitraukti į sportą, mitybos įpročių keitimą, gali duoti tikrai gerų rezultatų.

Emocinis valgymas – ar galime būtent vaikystėje ieškoti šio mitybos sutrikimo priežasčių?

Kaip sako pats pavadinimas – emociją pakeičiame maistu. Vienas gyvenimiškas pavyzdys: vaikas, pasiilgęs jūsų po visos dienos darželyje, nori kažkaip įsitikinti, kad jis jums svarbus, jį mylite. Galima eiti pasisupti, pasivažinėti triratuku, pažaisti stalo žaidimą, paskaityti kartu knygą. O galima tiesiog parnešti iš parduotuvės „kažką skanaus", nuvažiuoti suvalgyti picą, ledų į užkandinę ir pan. Deja, bet maistas, kaip čiulptukas, tiesiog "užkiša" vaiką, bet tikrojo dėmesio poreikis lieka nepatenkintas, o ilgainiui gali būti priežastis įvairių emocinio valgymo sutrikimų.

Psichologė: tėvai draudžia vaikui nesveiką maistą, o patys pasislėpę valgo
© Vida Press

Venkime frazių „neverk, duosiu saldainį", „jei būsi geras, leisiu parduotuvėje nusipirkti kažką skanaus", venkime kramsnojimo prie televizoriaus ir pan. Suprantama, kai tėvai turi tiek atsakomybių darbe ir grįžę neturi laiko "kaprizams", stengiasi juos užglaistyti kitomis formomis, bet dažnai neatsakius į vaiko pagrindinį poreikį, jie ilgainiui tampa tik dar ryškesni. Vaikai skiriasi – vieniems reikia daugiau glostymo, fizinio kontakto, kitam – žodžių, trečiam – tiesiog ramaus tono, tiesioginio akių kontakto, bet svarbiausia – visiems vienodai reikia kokybiškai, kartu su jumis praleidžiamo laiko (net jei tai tik keliolika minučių), t.y. vaikams reikia to, kas nenuperkama.

Ar kokybiškai praleistas laikas gali būti mažylio įtraukimas į maisto ruošą?

Žinoma, kad taip. Tik ir čia, skatinkime, drąsinkime, bet nedarykime savo vaikams „meškos paslaugų". Jei jau pasitikime ir leidžiame šeimininkauti virtuvėje, tai leiskim ir pasijusti suaugusiais. Pati esu ir dvejų metų vaikui davusi peilį, tačiau tokį buką, kad su juo buvo neįmanoma įsipjauti. Bet ne tiek buką, kad nepjaustytų nulupto obuolio. Geriau tuomet sukurkime saugią vaikui aplinką, patraukime pavojingus įrankius, kad nereiktų temdyti vaiko smalsumo nuolatiniais „negalima", „atsargiai", įtraukime mažuosius į bendrą veiklą - daržovių sodinimą, auginimą (jei turime sodą, daržą), apsipirkimą parduotuvėje, patiekalo išsirinkimą ir tada jau leiskime eksperimentuoti virtuvėje, leiskime atrasti ir mokytis. Patiems. Mes būkime tik tuo teisingą kryptį rodančiu pavyzdžiu ir suaugusiuoju, kuris sukuria vaikui saugią erdvę, kurioje jis gali būti tyrinėtojas ir atradėjas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: netradicinė tapyba patiks įvairaus amžiaus vaikams

Vaikui kūryba – ne šiaip žaidimas ar pramoga, bet ir svarbus mokomasis procesas.

Stebuklingi žodžiai, kurių vaikui reikia kaip oro

Kasdienėje rutinoje kartais užmirštame sakyti savo vaikams paprastus, bet jiems labai svarbius, kone stebuklingus, žodžius.

Vaikas turi nematomą draugą: psichologės patarimai tėvams

Vaikas užsidaro kambaryje ir su kažkuo kalbasi. Pradeda verkti, kai automobilyje prisėdate šalia, nes... prispaudėte draugą. Kodėl vaikas susikūrė nematomą bičiulį? Kaip reaguoti? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Kaimo vaikai „įlindę“ į kompiuterius, nes jiems trūksta gyvo bendravimo

Kad miesto vaikai vasaromis vyksta stovyklauti į kaimą, rodos, yra įprasta, tačiau, kad kaimo vaikams tai pasirodys neįprasta, to nesitikėjome, – taip pasakoja penktus metus iš eilės į stovyklas kaimo vaikus kviečianti teatro „Teatriukas“ įkūrėja ir stovyklos vadovė Dalia Mikoliūnaitė.

Teo ir Ieva pristato: 3 smagūs žaidimai su tualetinio popieriaus ritinėliais

Orui pasitaisius ne į gerąją pusę, skubame su jumis pasidalinti itin paprastais užsiėmimais su vaikais namuose. Juk antradienis gali būti ir linksmadienis!

Teo ir Ieva pristato: citrinų ugnikalnis, kuris nustebins net visko mačiusius (1)

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų mažylis tyrinėja jį supantį pasaulį. Jam viskas nauja, nepažinta, viskas domina ir vilioja, o kartais gal ir baugina.

Kaip pagirti vaiką, kad tai duotų naudos, o nebūtų tušti žodžiai

Mes vis dar per dažnai kritikuojame savo vaikus ir per retai juos giriame. Tokias išvadas daro šiuolaikinių tėvų auklėjimo metodus nagrinėjantys psichologai. Tačiau girti irgi reikia mokėti, antraip tai tebus tušti žodžiai.

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Trys smagūs žaidimai vaikams lauke

Kad pasivaikščiojimas lauke nebūtų nuobodus, galima pažaisti. Vaikutis čiupinėdamas, vartydamas rankytėse įvairių formų daiktus lavina smulkiąją motoriką, o dėliodamas miško radinius į krūveles - dar ir mąstymą.

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.