Psichoterapeutas: vaiko pažintis su knyga turi prasidėti dar jam būnant įsčiose

Senovės kinai sakydavo, kad knyga yra sodas tavo kišenėje, tačiau užversta knyga - tiesiog popierių stirta. Šiais laikais, kai mūsų laiką bei dėmesį glemžiasi televizija, kompiuteriniai žaidimai ir išmanieji telefonai, knyga dažnai lieka užversta, dulkėdama lentynoje. Ne vienoje šeimoje knygų skaitymas jau nebe įdomi bei smagi laisvalaikio praleidimo forma, o dėmesio nevertas užsiėmimas. Tėvai pyksta, kad neskaito vaikai, o šie atkerta, kad nemato tokio pavyzdžio namuose, skundžiasi, jog skaityti yra nuobodu ir daug linksmiau laiką leisti virtualioje realybėje.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Svarbiausia - pažadinti vaiko norą skaityti

Dažnai suaugusieji - tėvai ar mokytojai - daro meškos paslaugą, piršdami knygas, kurios vaikams neįdomios, neįtraukiančios. Taip mano vaikų knygų rašytoja Evelina Daciūtė. „Taip gero linkintys suaugę atmuša bet kokį norą skaityti, - įsitikinusi „Meškių istorijų" autorė. - Sutinku, kad reikia formuoti ir vaiko literatūrinį skonį, supažindinti su geriausiais pavyzdžiais, bet pirmiausia reikia vaikui pažadinti norą skaityti, jis turi būti įsitikinęs, kad laiką leisti su knyga yra smagu, įdomu, kad tai yra malonumas". Anot jos, nėra vaiko, kuriam nerastum jam patiksiančios knygos, tiesiog reikia nenuleisti rankų ir ieškoti, net jei tai užtruks. „Įprotį skaityti reikėtų suformuoti, tada beveik ir nelieka neįdomių knygų, visose gali rasti ką nors ypatingo. Skaityti tampa taip natūralu ir įprasta kaip ir kvėpuoti", - teigė E. Daciūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Su trimis vaikais išvažiavo gyventi į Kretą: lietuvių šeimos įspūdžiai
Paauglys namuose: kaip rasti bendrą kalbą

Vaikiškų knygų kūrėja nesutinka, kad visi vaikai nebenori skaityti. Susitikimų su vaikais metu, stebėdama savo ir draugų vaikus ji pastebi, kad nemažai yra skaitančių, ypač jei iš aplinkos bent kuriam laikui dingsta išmanieji telefonai ir kompiuteriai. „Man smagu matyti, kaip knyga įtraukia vaikus. Šią savaitę dukra iš bibliotekos atsinešė knygą, kuri jai labai patiko. Vakare kelis kartus turėjau eiti išjungti šviesą, nes jai buvo labai smalsu sužinoti, kas bus toliau," - pasakojo E. Daciūtė.

Iliustruotoja Rasa Kaper mano, kad tai, kas jos vaikystės laikais buvo kiemas, dabar yra kompiuteriai ir išmanieji telefonai: tuomet tėvai vos prisikviesdavo namo iš lauko, o dabar vos atplėšia nuo planšečių. Viskas, ką vaikai anksčiau veikdavo lauke, pasitelkę fantaziją ir neįmanomus dalykus versdami įmanomais, šiais laikais sudėta į kompiuterinius žaidimus. „Šiuolaikinį vaiką sudominti skaityti nėra lengva. Po dešimtos knygos nuleidi rankas, - prisipažino R. Kaper. - Tada kyla klausimas: kodėl? Kodėl šiuolaikiniam vaikui neįdomūs indėnai, kaubojai ar keliautojai vaikai, pagal slaptas nuorodas ieškantys savo tėvų? Gal dabartiniai vaikai nemoka svajoti? Pati manau, kad moka. Tik jų svajonių ir fantazijų greitis šimtus kartų aplenkia indėnus, skriejančius ant arklių. Indėnas knygoje dar tik lipa nuo arklio, o dabartiniam vaikui reikia, kad jis jau būtų pralėkęs šimtus mylių, nukapojęs pakeliui „negeriečiams" galvas, išlaisvinęs savo draugus, išgydęs lokiuką, kuris kiek paaugęs atsidėkodamas išgelbsti jam gyvybę".
Rasa Kaper (kairėje) ir Evelina Daciūtė. Asmeninio arch. nuotr.

„Meškių istorijas" iliustruojanti knygų dailininkė mano, kad jei vaikas nemėgsta pats skaityti, galima pabandyti jam paskaityti. „Mano jaunesnysis sūnus jau ne toks mažas, bet labai mėgsta klausyti, kaip skaitau, - pasakojo R. Kaper. - Aš ir pati mėgstu garsines knygas, ypač kai dirba rankos ir akys. Bet labiausiai man patinka tikros, spaustuvės dažais kvepiančios knygos. Jokia planšetė jų neatstos."

Abi pašnekovės sutinka, jog tam, kad vaikas skaitytų, turi matyti ir pavyzdį namuose. „Kada paskutinį kartą vakare patys suaugę sėdėjo su knyga rankose, o ne spoksojo tas pačias žinias per visus įmanomus TV kanalus?" - retoriškai klausė R. Kaper. „Jeigu tėvai vaikams lieps skaityti, o patys tuo tarpu sėdės virtualiame pasaulyje, greičiausiai tie paliepimai turės mažai naudos, - svarstė E. Daciūtė. - Tačiau jei vaikas matys, kaip tėvams patinka skaityti, jei jie aptars perskaitytas knygas, o gal net ir patys tėvai perskaitys vaikų knygas ir pasidalins įspūdžiais - tuomet įprotis skaityti susiformuos lengvai ir tarsi savaime".

Skaitymas - tėvų bei vaikų susitarimo reikalas

Vaiko pažintis su knyga galėtų prasidėti jam dar būnant mamos pilve, o paauglio įprotį neskaityti galima pakeisti, nors tai padaryti sunkiau nei tokį įprotį ugdyti nuo mažumės. Apie tai kalbėjomės su psichologu - psichoterapeutu „Žmogaus studijų centro" partneriu Justinu Buroku.

Kelerių metų vaiką verta supažindinti su knyga? Kaip?

Vaiko pažintis su knyga gali prasidėti dar jam būnant įsčiose. Maždaug 16 savaitę (apie 4 vystymosi mėnesį), kūdikis jau girdi ir čia gali prasidėti jo pažintis su knyga. Mamos ir tėčio jam skaitomos pasakos leis susipažinti ir priprasti prie jų balsų, jaustis saugiau iš mamos pilvo atkeliavus į kiek grėsmingesnį pasaulį.

Vaiko pažintis su knyga gali prasidėti dar jam būnant įsčiose. Maždaug 16 savaitę (apie 4 vystymosi mėnesį), kūdikis jau girdi ir čia gali prasidėti jo pažintis su knyga. Mamos ir tėčio jam skaitomos pasakos leis susipažinti ir priprasti prie jų balsų, jaustis saugiau iš mamos pilvo atkeliavus į kiek grėsmingesnį pasaulį.
Psichoterapeutas Justinas BUROKAS

Tolimesnė pažintis su knyga keliauja kartu su vaiko raida. Pradžioje vaikui įdomu čiupinėti, liesti, todėl ir knygelės būna labiau pritaikytos lietimui nei žiūrėjimui. Perkopę metukus vaikai kartu su tėvais jau mielai varto knygutes, apžiūrinėja paveiksliukus. Pažintis tęsiasi.

Kritiniai tampa 1,5 - 2 vaiko gyvenimo metai. Tada vyksta spartus kalbos vystymosi šuolis: statistiškai iki 2 metų vaikas išmoksta po kelis žodžius per mėnesį, o sulaukęs 2 metų - po kelis per dieną. Šiame etape labai svarbu, kad vaikas gautų kuo daugiau žodinės stimuliacijos. Taigi, jei nepradėjote dar skaityti pasakų - pats laikas tai daryti. Daugybiniai tyrimai yra įrodę, kad vaikų intelektiniai gebėjimai yra tiesiogiai susiję su jų kalbine raida. Šnekėdami, skaitydami padedame vaikui ne tik vystyti kalbą, bet ir ugdome jo intelektą.

Vaikai iki 7 metų pasižymi ir dar vienas puikia savybe - jie mėgsta fantazuoti, todėl jie nuoširdžiai džiaugiasi, kai su mama ar tėčiu skaito knygą ir gali pasinerti į nepaprastai įdomų fantazijų pasaulį. 

Vaikui įžengus į mokyklinį amžių, pats laikas jį skatinti skaityti pačiam. Vieni vaikai bus labiau linkę, kiti - mažiau. Tai turėtų būti susitarimas - toks pats kaip, pavyzdžiui, valytis dantis. Aišku, būna labai šaunu, kai patys tėvai rodo gerą pavyzdį vaikams, skaitydami knygas. Manau, kad knyga neretai atspindi šeimos kultūrą, vertybes. Kai knyga šeimoje nėra svarbi, tada neturime nustebti, kad ir vaikai neskaito.

Ar skiriasi tai, kas patinka berniukams, o kas mergaitėms? Ar berniukai tikrai skaito mažiau?

Taip, iš tiesų bernukai skaito mažiau. Viena iš priežasčių - intelekto struktūros skirtumai: tipiškai mergaitės iki paauglystės turi geriau išlavėjusį verbalinį intelektą, berniukai - matematinį. Taigi, joms lengviau suvokti tekstą ir atitinkamai juo mėgautis. Įdomus tyrimas darytas JAV parodė, kad dvi pagrindinės berniukų iki 14 metų neskaitymo priežastys - nuobodu, bei nėra laiko.

Kaip šiais išmaniųjų telefonų ir kompiuterių laikais knyga gali konkuruoti? Kokių yra būdų?

Manau, tai daugiausiai tėvų požiūrio klausimais. Jei nuo mažumės vaikas daugiau rankose laiko planšetinį kompiuterį nei knygą, bus labiau sunku jį prie jos pripratinti. Jei vaikas mato tėvus dažniau "sulindusius" į mobilius telefonus, nei bendraujančius ar skaitančius, bus sunku pagrįsti, kodėl vaikas turėtų skaityti. Aišku, naivu būtų tikėtis, kad vaikas pradės skaityti vien matydamas gerą tėvų pavyzdį. Natūralu, juk skaitymas reikalauja ir susikaupimo, ir smegenų "įjungimo", o sėdėdamas prie kompiuterio ar TV gauni jau "suvirškintą" informacija. Žmonės paprastai yra linkę rinktis tai, kas paprasčiau.

Jei nuo mažumės vaikas daugiau rankose laiko planšetinį kompiuterį nei knygą, bus labiau sunku jį prie jos pripratinti. Jei vaikas mato tėvus dažniau "sulindusius" į mobilius telefonus, nei bendraujančius ar skaitančius, bus sunku pagrįsti, kodėl vaikas turėtų skaityti. Aišku, naivu būtų tikėtis, kad vaikas pradės skaityti vien matydamas gerą tėvų pavyzdį.
Psichoterapeutas Justinas BUROKAS

Svarbu, kad tėvai aiškiai apibrėžtų ir sutartų su vaiku dėl jo skaitymo, kiek jis turi skirti tam laiko per dieną. Be abejo, kaip ir bet kuriuo kitu susitarimų atveju, vaikas pradžioje pabando juos laužyti, bet juk kai jis nesivalo dantų, mes jam vis apie tai primename ir pareikalaujame laikytis susitarimo. Lygiai taip su knyga.Be abejo, svarbu, kad knygos būtų parenkamos pagal jo amžių ir jam būtų įdomios.

Kaip motyvuoti skaityti paauglį?

Jei vaikas iki paauglystės neskaitė, pakeisti įprotį bus sunku. Vienas iš receptų - rasti paaugliui įdomią knygą. Galima sutarti, kad už pusvalandį skaitymo jis galės pusvalandį ilgiau pasedėti prie kompiuterio ar panašiai. Taip ir priversime paauglį paskaityti. Sutarus dėl vienos, paaugliui pajutus skaitymo skonį, galime jau keliauti prie kitos. Pasipriešinimo, aišku, bus, bet sukandę dantis galime sutarti nors dėl 30 minučių prieš miegą. Svarbu nepasiduoti pačioje pradžioje. O po 4-5 mėnesių, žiūrėk, paauglys bus užmiršęs, kad buvo laikai, kai neskaitė.

Kuo naudingas skaitymas?

Skaitymo reiškmė - didžiulė. Pradėkime nuo to, kad skaitantys vaikai turi platesnį žodyną, lengviau naudoja kalbą, geriau ją suvokia, o visa tai reiškia, kad turi aukštesnį verbalinį intelektą. Taigi, skaitymas ugdo intelektą. Knygos, taip pat yra ir informacijos šaltinis. Taigi, skaitydami įgauna daugiau žinių. Be abejo, skaitymas moko susikaupti, koncentruoti dėmesį į vieną veiklą. Ir galiausiai, aišku, skaitymas ugdo kūrybiškumą. Jau nekalbant apie tai, kad skaitantys vaikai dažniausiai daro mažiau klaidų rašydami ir jiems lengviau mokytis kalbos.

Jei vaikas neskaito grožinės literatūros, gal yra alternatyvų?

Alternatyva galėtų būti kelionių, nuotykių knygos, jos tikrai įtraukia. Manau, vaikams, paaugliams smagiausiai skaityti tai, kas atliepia jų aktualijas, jų vidinius raidos diktuojamus klausimus.

Ar skaitymas gali išspręsti problemas, koreguoti elgesį?

Kartais. Ir šiek tiek. Imkime, kad ir legendinę knygą "Rugiuose prie bedugnės". Neretas paauglys joje atranda save, kartu gaudamas atsakymus į jam rūpimus klausimus. Natūralu, kad tai leidžia jam šiek tiek kitaip pažvelgti į jam aktualias problemas ir gal kiek kitaip elgtis. Skaitymas, kaip ir minėjau, lavina žmogaus dėmesio koncentraciją, o tai padeda lengviau susikaupti mokantis, o vėliau ir dirbant.

Ar yra pakankamai literatūros paaugliams? Kuo atremti argumentą "man neįdomu"?

Galime pasidžiaugti tuo, kad paaugliams geros literatūros yra apstu. Pradedant nuo pasaulinės klasikos, baigiant šių dienų lietuvių autorių veikalais. Mano nuomone, mokyklų pateiktas skaitytinų knygų sąrašas yra labai geras, pagal vaikų amžių parinktos tikrai puikios knygos. Kokias knygas pats rekomenduotum skaityti?

Aš pasisakau už klasiką. Prieš kurį laiką netikėtai paėmiau ir perskaičiau visą knygų apie Harį Poterį seriją. Mane sužavėjo! Jau vien ko verta idėja, kad net ir burtų šalyje yra dalykų, kurie nesikeičia: pavyzdžiui, mirę žmonės neprisikelia.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.