Šią klaidą daro bene visi tėvai, kai jų vaikas nieko neveikia

 (3)
Vaikui, kuris nežino, kuo užsiimti, žūtbūt norime sugalvoti kokios nors veiklos. Tačiau laikas, kai nieko neveikia, jam yra labai naudingas. Kodėl?
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja vaikų ir tėvų santykių psichologė Ramunė Murauskienė

Mus gąsdina, kai vaikas „nieko neveikia". Tada sakome, kad jis slampinėja iš kampo į kampą ir neturi kuo užsiimti. Kažkodėl tai erzina - paliepiame mažyliui susitvarkyti kambarį, įduodame į rankas žaisliuką, sugalvojame jam bet kokios veiklos, kad tik neleistų laiko „veltui". Arba laukiame pirmadienio, vasaros pabaigos, kai eis į darželį, mokyklą, bus užsiėmęs ir neteks namuose kęsti to „nieko neveikimo".

„Nieko neveikti" - tai nėra nuobodžiauti

„Pastaruoju metu dažnai girdžiu tėvų skundų, kad vaikai nuobodžiauja, klausimų, ką daryti, kad jie rastų kuo užsiimti", - sako psichologė R.Želionienė. Įdomu tai, kad kai suaugęs žmogus nieko neveikia, pavyzdžiui, sėdi ir žiūri pro langą ar patogiai įsitaiso fotelyje ir susideda kojas ant stalo, sakome, kad jis ilsisi. Jeigu taip elgiasi vaikas, jau pykstame, kad jis nuobodžiauja. Iš tiesų kažkiek laiko „nieko neveikti" yra normalu visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir, priešingai, nenormalu, jeigu vaikas 24 val. per parą yra kažkuo užsiėmęs: žaidimais, veikla arba miegu.

Vaikai turi teisę kažkurį laiką tarsi nieko neveikti, tačiau dažniausiai, kai jie vaikštinėja iš kampo į kampą ir kažką mąsto, suaugusieji suirzę paklausia: „Ko čia slampinėji?" Be tikslo vaikštinėti po namus vaikui yra sveika, nes tuo metu ilsisi jo psichika.
psichologė Ramunė MURAUSKIENĖ

Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jie leidžia vaikui „nieko neveikti". Jeigu žvilgtelėsite į savo mažylio akis tą akimirką, kai, atrodo, nieko neveikia, pamatysite, kad jis pasinėręs į save, tarsi būtų paniręs į savo vaikystės jūrą. Tokio atotrūkio nuo tikrovės reikia, kad vystytųsi vaiko vidinis pasaulis. Vaikai turi teisę kažkurį laiką tarsi nieko neveikti, tačiau dažniausiai, kai jie vaikštinėja iš kampo į kampą ir kažką mąsto, suaugusieji suirzę paklausia: „Ko čia slampinėji?" Be tikslo vaikštinėti po namus vaikui yra sveika, nes tuo metu ilsisi jo psichika.

Svarbu pastebėti tokias akimirkas, kai mažylis tarsi „atsijungia", ir nesikišti, nepriekaištauti, kad nuobodžiauja, nesiūlyti kokios nors veiklos, nes galime padaryti meškos paslaugą. Jeigu mažylis neturės progos pajusti patogumo ar nepasitenkinimo veikla, kuria ką tik užsiėmė, nepaskatins savo psichikos užsiimti kuo nors kitu, kitaip tariant, jis pradės tingėti mąstyti. Tik tada, kai vaikui tampa neįdomu, jis stabteli (mums atrodo, kad nuobodžiauja) bei pradeda galvoti, kuo galėtų užsiimti. Taip vaikai mokosi būti savarankiški - jie smalsūs ir anksčiau ar vėliau sugalvos, ką veikti, jeigu namuose yra pakankamai veiklos ir jiems įdomių daiktų.

Veiklos atsiranda iš niurzgėjimo

Kai atsibosta viena veikla, vaikas tampa jai abejingas ir nori užsiimti kuo nors kitu. Tačiau iškart nesugalvoja, ką jam veikti, ir tas tarpas, kol mąsto, tėvus erzina. Jie neleidžia mažyliui pabūti su savimi ir dažniausiai iškart pasiūlo: „Eik ir nuveik ką nors normalaus." Kas tai yra „normalu", vaikutis nežino ir nesupranta, kodėl tai, kad nieko neveikia, yra „nenormalu".

Jeigu vaikas patiria nenutrūkstamą procesą - žaidžia, jam tampa neįdomu toliau žaisti ir dėl to patiria nemalonius jausmus, nutraukia žaidimą, nieko neveikia, nes mąsto, ką veikti toliau - jis nenuobodžiauja. Tačiau tėvams atrodo, kad nuobodžiauja, nes mažylis (ypač jeigu dar nemoka kalbėti) pradeda niurzgėti, kai žaidimas jam ima atsibosti. Tėvai tada greitai surenka žaisliukus ir pasiūlo jam užsiimti kuo nors kitu. Tai klaida. Reikia leisti vaikučiui paniurzgėti, pajusti nemalonumą ir pačiam pamąstyti, pamankštinti smegenis, ką toliau veikti.

O kai daug daug kartų mama už mažylį sugalvoja, kuo toliau jam užsiimti, jis nebemoka atpažinti savo norų, nemoka ieškoti, susirasti, ką toliau veikti, ir štai tada gali pradėti iš tiesų nuobodžiauti ir verkti, zysti, trypčioti kojytėmis. Taip pat sunku susirasti naujos veiklos tiems vaikams, kurie namuose turi begalę žaislų, žaidimų, nes daiktų per daug ir jie nebemoka atpažinti, kas jiems įdomu, atpažinti savo jausmų. Dažniausiai, kai atsibosta veikla, nenori nieko daryti. Tad toks nuobodulys yra jau netinkamo tėvų elgesio padarinys.

Pati ne kartą mačiau, kai mamos neleidžia niurzgėti kokių 2-3 m. vaikams ir siūlo jiems įvairius žaisliukus, o šie meta visus juos į šalį, nes nė vienas nepatinka. Užuot šokinėjus apie vaiką, reikia leisti jam savarankiškai paieškoti veiklos, o prieš tai tegu pasijunta nemaloniai, tai sveika jam, jo psichikai. Nereikia bijoti vaiko nepasitenkinimo ir niurzgesio.

Nuobodulį skatina draudimai

Yra toks posakis: „Kai daug kartų trukdai, vėliau negalėsi paskatinti." Jeigu mažyliui daug ką draudžiame, jam ir to, ir ano negalima, jis tarsi neigia savo vaikystę ir nedaro nieko. Tada jis nieko neveikia ne todėl, kad nugrimzta pats į save ir bando atrasti, kokia veikla jam įdomi, o iš nuobodulio, kuris pradeda varginti ir skatina blogą elgesį. „Neseniai mačiau dvi besikalbančias mamas, - sako psichologė. - Vienos dvimetukė nuolatos bėgiojo, suko ratus apie besikalbančias drauges. Tada mama ją sudraudė: „Nebėgiok, nes suprakaituosi", pačiupo už rankutės. Mergaitė klykė, mama susinervino ir parsivedė namo. Mažylė nesuprato, kodėl jai negalima bėgioti, ir taip buvo nuslopinta jos iniciatyva, noras užsiimti ta veikla, kuri jai buvo labai įdomi.

Buvo galima pasielgti kitaip, tarkime, pasiimti drabužių perrengti mergaitę ir leisti jai bėgioti į valias, kol pačiai pabos. Jeigu tokių draudimų mergaitė girdi nuolatos, greičiausiai dar po kurio laiko nebegalvos pati, ką veikti, ir pradės iš tiesų nuobodžiauti. Kas lieka vaikams, nuolatos girdintiems, kad elgiasi netinkamai? Tik sustabarėti ir nenorėti mąstyti patiems".

„Mama, ką man veikti?"

Vaikas, kuris klausinėja: „Mama, ką man veikti?", greičiausiai nesugeba pats sugalvoti, kuo užsiimti, nes jam buvo neleidžiama sveikai panuobodžiauti. To neturėtų klausti mažylis iki 7 m., nes iki to amžiaus jis labai smalsus, ieško, klausinėja, tyrinėja. Jeigu vaikas paklausia: „Ką man dabar veikti?", dažniausiai suaugusieji pažeria kelis pasiūlymus. Nepatartina to daryti. Verčiau pasakyti: „Koks geras klausimas, įdomu, ką čia tau nuveikus?", ir nieko nepasiūlyti. Nieko nenutiks, jeigu kurį laiką mažylis nežinos, ką jam veikti, o kai pagaliau susiras veiklos, būtinai pagirkite, pasidžiaukite, kad labai įdomiai žaidžia. Galbūt net prisidėkite ir pažaiskite kartu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.