Šią klaidą daro bene visi tėvai, kai jų vaikas nieko neveikia

 (3)
Vaikui, kuris nežino, kuo užsiimti, žūtbūt norime sugalvoti kokios nors veiklos. Tačiau laikas, kai nieko neveikia, jam yra labai naudingas. Kodėl?
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja vaikų ir tėvų santykių psichologė Ramunė Murauskienė

Mus gąsdina, kai vaikas „nieko neveikia". Tada sakome, kad jis slampinėja iš kampo į kampą ir neturi kuo užsiimti. Kažkodėl tai erzina - paliepiame mažyliui susitvarkyti kambarį, įduodame į rankas žaisliuką, sugalvojame jam bet kokios veiklos, kad tik neleistų laiko „veltui". Arba laukiame pirmadienio, vasaros pabaigos, kai eis į darželį, mokyklą, bus užsiėmęs ir neteks namuose kęsti to „nieko neveikimo".

„Nieko neveikti" - tai nėra nuobodžiauti

„Pastaruoju metu dažnai girdžiu tėvų skundų, kad vaikai nuobodžiauja, klausimų, ką daryti, kad jie rastų kuo užsiimti", - sako psichologė R.Želionienė. Įdomu tai, kad kai suaugęs žmogus nieko neveikia, pavyzdžiui, sėdi ir žiūri pro langą ar patogiai įsitaiso fotelyje ir susideda kojas ant stalo, sakome, kad jis ilsisi. Jeigu taip elgiasi vaikas, jau pykstame, kad jis nuobodžiauja. Iš tiesų kažkiek laiko „nieko neveikti" yra normalu visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir, priešingai, nenormalu, jeigu vaikas 24 val. per parą yra kažkuo užsiėmęs: žaidimais, veikla arba miegu.

Vaikai turi teisę kažkurį laiką tarsi nieko neveikti, tačiau dažniausiai, kai jie vaikštinėja iš kampo į kampą ir kažką mąsto, suaugusieji suirzę paklausia: „Ko čia slampinėji?" Be tikslo vaikštinėti po namus vaikui yra sveika, nes tuo metu ilsisi jo psichika.
psichologė Ramunė MURAUSKIENĖ

Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jie leidžia vaikui „nieko neveikti". Jeigu žvilgtelėsite į savo mažylio akis tą akimirką, kai, atrodo, nieko neveikia, pamatysite, kad jis pasinėręs į save, tarsi būtų paniręs į savo vaikystės jūrą. Tokio atotrūkio nuo tikrovės reikia, kad vystytųsi vaiko vidinis pasaulis. Vaikai turi teisę kažkurį laiką tarsi nieko neveikti, tačiau dažniausiai, kai jie vaikštinėja iš kampo į kampą ir kažką mąsto, suaugusieji suirzę paklausia: „Ko čia slampinėji?" Be tikslo vaikštinėti po namus vaikui yra sveika, nes tuo metu ilsisi jo psichika.

Svarbu pastebėti tokias akimirkas, kai mažylis tarsi „atsijungia", ir nesikišti, nepriekaištauti, kad nuobodžiauja, nesiūlyti kokios nors veiklos, nes galime padaryti meškos paslaugą. Jeigu mažylis neturės progos pajusti patogumo ar nepasitenkinimo veikla, kuria ką tik užsiėmė, nepaskatins savo psichikos užsiimti kuo nors kitu, kitaip tariant, jis pradės tingėti mąstyti. Tik tada, kai vaikui tampa neįdomu, jis stabteli (mums atrodo, kad nuobodžiauja) bei pradeda galvoti, kuo galėtų užsiimti. Taip vaikai mokosi būti savarankiški - jie smalsūs ir anksčiau ar vėliau sugalvos, ką veikti, jeigu namuose yra pakankamai veiklos ir jiems įdomių daiktų.

Veiklos atsiranda iš niurzgėjimo

Kai atsibosta viena veikla, vaikas tampa jai abejingas ir nori užsiimti kuo nors kitu. Tačiau iškart nesugalvoja, ką jam veikti, ir tas tarpas, kol mąsto, tėvus erzina. Jie neleidžia mažyliui pabūti su savimi ir dažniausiai iškart pasiūlo: „Eik ir nuveik ką nors normalaus." Kas tai yra „normalu", vaikutis nežino ir nesupranta, kodėl tai, kad nieko neveikia, yra „nenormalu".

Jeigu vaikas patiria nenutrūkstamą procesą - žaidžia, jam tampa neįdomu toliau žaisti ir dėl to patiria nemalonius jausmus, nutraukia žaidimą, nieko neveikia, nes mąsto, ką veikti toliau - jis nenuobodžiauja. Tačiau tėvams atrodo, kad nuobodžiauja, nes mažylis (ypač jeigu dar nemoka kalbėti) pradeda niurzgėti, kai žaidimas jam ima atsibosti. Tėvai tada greitai surenka žaisliukus ir pasiūlo jam užsiimti kuo nors kitu. Tai klaida. Reikia leisti vaikučiui paniurzgėti, pajusti nemalonumą ir pačiam pamąstyti, pamankštinti smegenis, ką toliau veikti.

O kai daug daug kartų mama už mažylį sugalvoja, kuo toliau jam užsiimti, jis nebemoka atpažinti savo norų, nemoka ieškoti, susirasti, ką toliau veikti, ir štai tada gali pradėti iš tiesų nuobodžiauti ir verkti, zysti, trypčioti kojytėmis. Taip pat sunku susirasti naujos veiklos tiems vaikams, kurie namuose turi begalę žaislų, žaidimų, nes daiktų per daug ir jie nebemoka atpažinti, kas jiems įdomu, atpažinti savo jausmų. Dažniausiai, kai atsibosta veikla, nenori nieko daryti. Tad toks nuobodulys yra jau netinkamo tėvų elgesio padarinys.

Pati ne kartą mačiau, kai mamos neleidžia niurzgėti kokių 2-3 m. vaikams ir siūlo jiems įvairius žaisliukus, o šie meta visus juos į šalį, nes nė vienas nepatinka. Užuot šokinėjus apie vaiką, reikia leisti jam savarankiškai paieškoti veiklos, o prieš tai tegu pasijunta nemaloniai, tai sveika jam, jo psichikai. Nereikia bijoti vaiko nepasitenkinimo ir niurzgesio.

Nuobodulį skatina draudimai

Yra toks posakis: „Kai daug kartų trukdai, vėliau negalėsi paskatinti." Jeigu mažyliui daug ką draudžiame, jam ir to, ir ano negalima, jis tarsi neigia savo vaikystę ir nedaro nieko. Tada jis nieko neveikia ne todėl, kad nugrimzta pats į save ir bando atrasti, kokia veikla jam įdomi, o iš nuobodulio, kuris pradeda varginti ir skatina blogą elgesį. „Neseniai mačiau dvi besikalbančias mamas, - sako psichologė. - Vienos dvimetukė nuolatos bėgiojo, suko ratus apie besikalbančias drauges. Tada mama ją sudraudė: „Nebėgiok, nes suprakaituosi", pačiupo už rankutės. Mergaitė klykė, mama susinervino ir parsivedė namo. Mažylė nesuprato, kodėl jai negalima bėgioti, ir taip buvo nuslopinta jos iniciatyva, noras užsiimti ta veikla, kuri jai buvo labai įdomi.

Buvo galima pasielgti kitaip, tarkime, pasiimti drabužių perrengti mergaitę ir leisti jai bėgioti į valias, kol pačiai pabos. Jeigu tokių draudimų mergaitė girdi nuolatos, greičiausiai dar po kurio laiko nebegalvos pati, ką veikti, ir pradės iš tiesų nuobodžiauti. Kas lieka vaikams, nuolatos girdintiems, kad elgiasi netinkamai? Tik sustabarėti ir nenorėti mąstyti patiems".

„Mama, ką man veikti?"

Vaikas, kuris klausinėja: „Mama, ką man veikti?", greičiausiai nesugeba pats sugalvoti, kuo užsiimti, nes jam buvo neleidžiama sveikai panuobodžiauti. To neturėtų klausti mažylis iki 7 m., nes iki to amžiaus jis labai smalsus, ieško, klausinėja, tyrinėja. Jeigu vaikas paklausia: „Ką man dabar veikti?", dažniausiai suaugusieji pažeria kelis pasiūlymus. Nepatartina to daryti. Verčiau pasakyti: „Koks geras klausimas, įdomu, ką čia tau nuveikus?", ir nieko nepasiūlyti. Nieko nenutiks, jeigu kurį laiką mažylis nežinos, ką jam veikti, o kai pagaliau susiras veiklos, būtinai pagirkite, pasidžiaukite, kad labai įdomiai žaidžia. Galbūt net prisidėkite ir pažaiskite kartu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip lietuviai savo vaikus auklėjo žiloje senovėje (7)

Apie vaikų auklėjimą teorijų yra įvairiausių – vieni teigia, kad vaikus reikia auklėti griežtai, kiti į juos žiūri atlaidžiai, treti sako, kad auklėti apskritai nereikia, svarbu tik būti šalia ir padėti jiems augti... Ir dažniausiai mamos pasikliauja ne teorijomis, o širdimi. O kaipgi anksčiau, prieš daug daug metų? Ar šiandieniniai vaikai pavydėtų anų dienų mažųjų vaikystės?

Kas iš tiesų atsitinka, kai pakeliame balsą ar užrėkiame ant savo vaikų (1)

Vaikas suvokia jį supantį pasaulį ir rūpinimąsi juo visiškai kitaip nei mes, suaugusieji. Jų požiūris kartais yra visiškai priešingas mūsiškiui.

Naujos higienos normos leis darželinukams visą dieną praleisti lauke

Vaikai darželiuose nuo šiol galės valgyti, miegoti ir beveik visą dieną leisti lauke. Tai bus įtvirtinta teisės aktuose.

TIKROJI PRIEŽASTIS, KODĖL VAIKAI TAMPA 800 PROC. BLOGESNI ĮEINANT MAMAI Į KAMBARĮ (10)

„Jie visą dieną buvo ramūs su manimi, tačiau kai tik pamatė tave, staiga pasikeitė, prarado savitvardą ir tapo neramūs. Aš nesuprantu"! – šiuos žodžius girdžiu iš vyro kaskart, kai palieku jį vieną su vaikais.

„Elfai“ pristatė žaismingą drabužių kolekciją vaikams

Vasara - kelionių bei švenčių metas, kada norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, suplanuotai ir be jokių trukdžių. Todėl lietuviško vaikiškų drabužių prekinio ženklo „Elfai“ kūrėjai pasirūpino, kad mažieji “Elfų“ gerbėjai bei jų mamos visada galėtų įsigyti šeimos atostogoms ar šventėms patogių, gražių ir stilingų drabužėlių.

Kaip atpažinti ir auklėti skirtingus vaikus – choleriką, sangviniką, flegmatiką, melancholiką (3)

Kiekvienas vaikas turi įgimtą temperamentą, kuris veikia jausmus ir charakterį.

Stilingiausios mamos ir tėčiai susirinko mažylių šventėje

Spalvingoje mados šventėje susirinko stilingiausios mamos, tėčiai ir jų mažyliai. Čia buvo pristatytos naujos vaikams skirtos avalynės bei drabužių kolekcijos.

50 būdų suteikti savo vaikui laimės

Net jei diena buvo prasta, raskite savyje jėgų deramai priimti vaiko dovanojamą besąlyginę meilę.

5 požymiai, kad vaikui trūksta pasitikėjimo savimi

Kaip padidinti vaiko savivertę? Galime manyti, kad pakanka girti vaiką tam, kad jis įgautų pasitikėjimo savimi, tačiau to neretai nepakanka. Net ir mums itin stipriai rūpinantis savo vaikais jiems gali trūkti savivertės.

Vaikas auksinis būna su kitais, o prie tėvų pasikeičia į blogą pusę: psichologės patarimai (5)

Visada žinau, kas manęs laukia grįžusios namo: dvi mažos rankutės apsiveja kaklą taip stipriai, kad negaliu net įkvėpti. Jei mėginu išsivaduoti – klyksmas. Ir anytos žodžiai: „Buvo auksinis vaikas, bet grįžo mama..." Kodėl vaikas taip pasikeičia? Konsultuoja psichologė dr. Rasa Bieliauskaitė.

Keliaujate su vaikais atostogų į užsienį? – Pasiruoškite tam iš anksto

Laužydami nusistovėjusius standartus, jog atostogauti su vaikais – didesnis vargas nei malonumas, šeimos vis dažniau pasiryžta atostogauti su mažaisiais.

„Kitoks" vaikas darželyje arba mokykloje: slėpti diagnozę ar sakyti (28)

Sutrikusios raidos vaikų, kuriems nustatoma vienokia ar kitokia diagnozė, vis daugėja. Tėvai susiduria su problema, ar visada sakyti aplinkiniams, kad jų vaikas šiek tiek kitoks, nei visuomenėje priimta, ypač jei sutrikimas plika akimi nematomas.

Metas į pajūrį: ką turėtumėte žinoti prieš keliaudami su mažyliu į paplūdimį (1)

Ar važiuotumėte į Lietuvos pajūrį, ar pasipliuškenti svetur, svarbūs tie patys dalykai. Paplūdimyje reikėtų nepamiršti ne tik savo ir mažojo apsaugos nuo saulės, bet ir tinkamos aprangos. Štai keli patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš kelionę prie jūros.

Geriausias laikas mokytis antrosios kalbos – ankstyvoji vaikystė

Per vasarą vaikai žaidžia ir ilsisi, o apie jų mokslus daugelis tėvų pradeda galvoti tik rudenį. Tačiau žaidimai ir laisvalaikis gali būti puiki proga be pastangų išmokti antrą kalbą.

Harvardo psichologų taisyklės, kaip užauginti gerą vaiką

Laikai keičiasi, o su naujais laikais ateina nauji įpročiai, elgesio modeliai ir požiūris, kurie labai skiriasi nuo to, prie ko mes buvome įpratę vaikystėje.