Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia

Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?

TIKRAS NUTIKIMAS

Šia istorija savo feisbuko profilyje pasidalijo garsi fotografė Agnė Gintalaitė. Daugybę žmonių ji privertė susimąstyti, o kaip elgčiausi aš.

„Gerai apsirengusi, tvarkinga mamytė staugianti ir kratanti kūdikį už dviejų žingsnių nuo manęs. Ji rėkia kažką apie tai, kad reikia valgyti. Vaikas kokių pusantrų metų, klykia. Apsidairau, bet ant gretimo suoliuko – tik bobutės, kažką valgančios iš polietileno maišelių. Apsigraibau kišenes, kaip tyčia, pamiršau telefoną. Žodžiu, neturiu jokio profesinio ginklo, jokio elektroninių įrodymų rinkiklio. Bet daryt kažką juk reikia!

Pirma mano reakcija, žinau, buvo nelabai. Pasiteirauti, ar ta moteris yra vaiko mama ar auklė, nebuvo labai geras ėjimas. Pasiūlymas verčiau atiduoti vaiką į vaikų namus, kuriuose jį kas nors tikrai mylės, irgi nebuvo labai apgalvotas. Bet jos agresija nukrypo į mane ir vaikutis nurimo.

Gerai. Išsilieti jai reikia.

Susitvardžiau, „įjungiau“smegenis ir palinkėjau geros nuotaikos, nerėkti ant vaiko.

Bet ji nesiliovė, kartojo viską, ką jai sakiau, tik priešingai: pasiūlė Pitą (mano šunį) atiduoti į prieglaudą (!) ir rėkė, nesustojo, kaltino, kad sugadinau jai nuotaiką ir išvis kodėl kišuosi į svetimus reikalus.

Stovėjau ir spoksojau į tą moterį, nes tiek ji turėjo pykčio, kad įsiterpti negalėjau.

Bet nenuėjau, laukiau, kol „išsisems“. Vis mėginau ramiai paaiškinti, kad vaikas yra per mažas apsiginti ir kad ne tik aš kišuosi ir kišiuosi, bet jei ji taip elgsis toliau, ir kiti žmonės netylės.

Tačiau kiti tylėjo.

Bobulės ant gretimo suolo kišosi, bet ne į reikalą, o veidus į maišelius, kuriuose kažką kramtė ir rijo.

Kišausi, bet kas iš to? Kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis tinkamai?“

Psichologė Dovilė Jankauskienė: „Sakykite tai, ką matote“

„Tokios situacijos yra iššūkis, juk ne visada žinome, kas iš tikrųjų įvyko, matome tik įvykio fragmentą. Tačiau jei netinkamas elgesys yra akivaizdus, sveiko žmogaus reakcija į tai, ką jis mato, yra prieiti ir tiesiog paklausti: „Kas gi čia vyksta? Iš šono atrodo, kad vaikas yra skriaudžiamas.“ Nereikia jokių komentarų, aiškintis, kieno tai reikalas, tik pasakyti, kad tai, ką matote, jums kelia nerimą.

Man atrodo, kad tai svarbiausia: sukelti socialinę gėdą ir paprašyti elgtis tinkamai. Gali būti, kad tai mamai tiesiog reikia duoti laiko atsipeikėti, paklausę, kas gi čia vyksta, mes tai ir padarome. Nereikia tikėtis, kad į pastabą bus sureaguota maloniai, tačiau net jei vaiko skriaudikas pradės rėkti, keikti jus, grasinti ir pan., mes būsime pasiuntę jam žinutę, kad šitaip elgtis negalima.

Kartais užtenka tiesiog sustoti ir įdėmiai stebėti tai, kas vyksta, ir netinkamas elgesys slopsta.“

Psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė: „Jūs turbūt prastai jaučiatės?“

„Jei žmogus, pastebėjęs netinkamą elgesį su vaiku, nepraėjo pro šalį, o priėjo ir pasakė, kad taip elgtis negalima, jis jau padarė labai daug.

Nereikia auklėti, tiesiog pasakyti: „Jūs skriaudžiate vaiką“, galime paklausti: „Jūs pati turbūt labai prastai jaučiatės?“ Kartais smurtauja mums labai artimos aplinkos mamos, pavyzdžiui, supykusios timpteli už rankos, pakrato suėmusios už petukų, pliaukšteli per užpakalį arba rėkia. Labai dažnai mes bijome jai ką nors pasakyti, kad neįžeistume jos jausmų, tačiau turime pagalvoti apie galimas nutylėjimo pasekmes. Mes bijome tą mamą supykdyti, bet ji jau ir taip yra supykusi. Ar gali supykti dar labiau? Reaguodami atitraukiame mamos pyktį nuo vaiko į save. Mes, suaugusieji, jos pyktį tikrai lengviau atlaikysime.“

Fotolia nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Tai mūsų reikalas“

„Jei pastebėjome smurtą prieš vaiką gatvėje ar parke, kviesti tarnybas gali būti keblu, kol jos atvažiuos, smurtautojai gali būti išsivaikščioję. Gali būti sunku įrodyti, kad vaikui pliaukštelėjo, ant jo šaukė... Tačiau jei girdite, kad kaimynų vaikai labai dažnai verkia, klykia, jums neramu, nes nesuprantate, kas vyksta, kyla įtarimų, būtina nedelsti ir apie tai informuoti miesto, miestelio ar rajono savivaldybės vaiko teisių skyrių. Galima skambinti arba parašyti el. laišką, nebūtina prisistatyti, galima paprašyti slaptumo – tai visiškai normalu. Svarbu įvardyti bėdą. Vaiko teisių specialistai apsilankys tuose namuose ir pažiūrės, kas vyksta. Jie privalo reaguoti į kiek­vieną pranešimą. Mat gali būti, kad vaikas rėkia, nes turi sveikatos bėdų, bet gal iš tikrųjų išgelbėsite žmogų, nes mušti yra tėvų gyvenimo būdas.

Įstatymu yra numatyta, kad kiekvieno žmogaus pareiga matant vaiko teisių pažeidimą pranešti apie tai. Nėra taip, kad aš noriu – pranešu, nenoriu – nepranešu, nes tingiu arba man tai nerūpi. Ne, aš privalau. Ši pareiga yra įrašyta vaiko teisių apsaugos įstatyme. Taigi, jei įpykusi mama parke jums sako, kad tai, ką ji daro su savo vaiku, yra ne jūsų reikalas, drąsiai galite atsakyti, kad tai jūsų reikalas, nes reaguodami vykdote įstatymo numatytą pareigą. Deja, Lietuvoje šiandien įstatymu nėra uždraustos kūno bausmės, tačiau yra tarptautinė sutartis, įstatymas apie tai, kad negalima žeminti žmogaus orumo. O kas yra fizinė bausmė? Žmogaus žeminimas.“

Individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė: „Komentuočiau ne mamos, o vaiko elgesį“

„Stengčiausi nukreipti mamos dėmesį, todėl pirmiausia atkreipčiau dėmesį į vaiką. Stabtelčiau ir pasakyčiau komentarą ne apie mamą, o apie vaiką. Jei jis verkia, tiesiog pasakyčiau: „Atrodo, tau liūdna, nenori valgyti?“ Visos mes, mamos, gerai žinome, kaip mus skaudina kitų komentarai apie mūsų elgesį, apie tai, ką darome netinkamai, blogai ir pan. Akivaizdu, kad kišdama vaikui maistą mama pati patiria įtampą, išgyvena sunkius jausmus, todėl komentaras apie jos elgesį ne padės, o greičiausiai vers priešintis. Be to, kai pro šalį eidama kita mama komentuoja mano elgesį, ji – sąmoningai ar ne demonstruoja savo pranašumą. Įvardydama vaiko jausmus bandyčiau stabdyti netinkamą tėvų elgesį.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis