Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia

 (23)
Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

TIKRAS NUTIKIMAS

Šia istorija savo feisbuko profilyje pasidalijo garsi fotografė Agnė Gintalaitė. Daugybę žmonių ji privertė susimąstyti, o kaip elgčiausi aš.

„Gerai apsirengusi, tvarkinga mamytė staugianti ir kratanti kūdikį už dviejų žingsnių nuo manęs. Ji rėkia kažką apie tai, kad reikia valgyti. Vaikas kokių pusantrų metų, klykia. Apsidairau, bet ant gretimo suoliuko – tik bobutės, kažką valgančios iš polietileno maišelių. Apsigraibau kišenes, kaip tyčia, pamiršau telefoną. Žodžiu, neturiu jokio profesinio ginklo, jokio elektroninių įrodymų rinkiklio. Bet daryt kažką juk reikia!

Pirma mano reakcija, žinau, buvo nelabai. Pasiteirauti, ar ta moteris yra vaiko mama ar auklė, nebuvo labai geras ėjimas. Pasiūlymas verčiau atiduoti vaiką į vaikų namus, kuriuose jį kas nors tikrai mylės, irgi nebuvo labai apgalvotas. Bet jos agresija nukrypo į mane ir vaikutis nurimo.

Gerai. Išsilieti jai reikia.

Susitvardžiau, „įjungiau“smegenis ir palinkėjau geros nuotaikos, nerėkti ant vaiko.

Bet ji nesiliovė, kartojo viską, ką jai sakiau, tik priešingai: pasiūlė Pitą (mano šunį) atiduoti į prieglaudą (!) ir rėkė, nesustojo, kaltino, kad sugadinau jai nuotaiką ir išvis kodėl kišuosi į svetimus reikalus.

Stovėjau ir spoksojau į tą moterį, nes tiek ji turėjo pykčio, kad įsiterpti negalėjau.

Bet nenuėjau, laukiau, kol „išsisems“. Vis mėginau ramiai paaiškinti, kad vaikas yra per mažas apsiginti ir kad ne tik aš kišuosi ir kišiuosi, bet jei ji taip elgsis toliau, ir kiti žmonės netylės.

Tačiau kiti tylėjo.

Bobulės ant gretimo suolo kišosi, bet ne į reikalą, o veidus į maišelius, kuriuose kažką kramtė ir rijo.

Kišausi, bet kas iš to? Kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis tinkamai?“

Psichologė Dovilė Jankauskienė: „Sakykite tai, ką matote“

„Tokios situacijos yra iššūkis, juk ne visada žinome, kas iš tikrųjų įvyko, matome tik įvykio fragmentą. Tačiau jei netinkamas elgesys yra akivaizdus, sveiko žmogaus reakcija į tai, ką jis mato, yra prieiti ir tiesiog paklausti: „Kas gi čia vyksta? Iš šono atrodo, kad vaikas yra skriaudžiamas.“ Nereikia jokių komentarų, aiškintis, kieno tai reikalas, tik pasakyti, kad tai, ką matote, jums kelia nerimą.

Man atrodo, kad tai svarbiausia: sukelti socialinę gėdą ir paprašyti elgtis tinkamai. Gali būti, kad tai mamai tiesiog reikia duoti laiko atsipeikėti, paklausę, kas gi čia vyksta, mes tai ir padarome. Nereikia tikėtis, kad į pastabą bus sureaguota maloniai, tačiau net jei vaiko skriaudikas pradės rėkti, keikti jus, grasinti ir pan., mes būsime pasiuntę jam žinutę, kad šitaip elgtis negalima.

Kartais užtenka tiesiog sustoti ir įdėmiai stebėti tai, kas vyksta, ir netinkamas elgesys slopsta.“

Psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė: „Jūs turbūt prastai jaučiatės?“

„Jei žmogus, pastebėjęs netinkamą elgesį su vaiku, nepraėjo pro šalį, o priėjo ir pasakė, kad taip elgtis negalima, jis jau padarė labai daug.

Nereikia auklėti, tiesiog pasakyti: „Jūs skriaudžiate vaiką“, galime paklausti: „Jūs pati turbūt labai prastai jaučiatės?“ Kartais smurtauja mums labai artimos aplinkos mamos, pavyzdžiui, supykusios timpteli už rankos, pakrato suėmusios už petukų, pliaukšteli per užpakalį arba rėkia. Labai dažnai mes bijome jai ką nors pasakyti, kad neįžeistume jos jausmų, tačiau turime pagalvoti apie galimas nutylėjimo pasekmes. Mes bijome tą mamą supykdyti, bet ji jau ir taip yra supykusi. Ar gali supykti dar labiau? Reaguodami atitraukiame mamos pyktį nuo vaiko į save. Mes, suaugusieji, jos pyktį tikrai lengviau atlaikysime.“

Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia
© Fotolia nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Tai mūsų reikalas“

„Jei pastebėjome smurtą prieš vaiką gatvėje ar parke, kviesti tarnybas gali būti keblu, kol jos atvažiuos, smurtautojai gali būti išsivaikščioję. Gali būti sunku įrodyti, kad vaikui pliaukštelėjo, ant jo šaukė... Tačiau jei girdite, kad kaimynų vaikai labai dažnai verkia, klykia, jums neramu, nes nesuprantate, kas vyksta, kyla įtarimų, būtina nedelsti ir apie tai informuoti miesto, miestelio ar rajono savivaldybės vaiko teisių skyrių. Galima skambinti arba parašyti el. laišką, nebūtina prisistatyti, galima paprašyti slaptumo – tai visiškai normalu. Svarbu įvardyti bėdą. Vaiko teisių specialistai apsilankys tuose namuose ir pažiūrės, kas vyksta. Jie privalo reaguoti į kiek­vieną pranešimą. Mat gali būti, kad vaikas rėkia, nes turi sveikatos bėdų, bet gal iš tikrųjų išgelbėsite žmogų, nes mušti yra tėvų gyvenimo būdas.

Įstatymu yra numatyta, kad kiekvieno žmogaus pareiga matant vaiko teisių pažeidimą pranešti apie tai. Nėra taip, kad aš noriu – pranešu, nenoriu – nepranešu, nes tingiu arba man tai nerūpi. Ne, aš privalau. Ši pareiga yra įrašyta vaiko teisių apsaugos įstatyme. Taigi, jei įpykusi mama parke jums sako, kad tai, ką ji daro su savo vaiku, yra ne jūsų reikalas, drąsiai galite atsakyti, kad tai jūsų reikalas, nes reaguodami vykdote įstatymo numatytą pareigą. Deja, Lietuvoje šiandien įstatymu nėra uždraustos kūno bausmės, tačiau yra tarptautinė sutartis, įstatymas apie tai, kad negalima žeminti žmogaus orumo. O kas yra fizinė bausmė? Žmogaus žeminimas.“

Individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė: „Komentuočiau ne mamos, o vaiko elgesį“

„Stengčiausi nukreipti mamos dėmesį, todėl pirmiausia atkreipčiau dėmesį į vaiką. Stabtelčiau ir pasakyčiau komentarą ne apie mamą, o apie vaiką. Jei jis verkia, tiesiog pasakyčiau: „Atrodo, tau liūdna, nenori valgyti?“ Visos mes, mamos, gerai žinome, kaip mus skaudina kitų komentarai apie mūsų elgesį, apie tai, ką darome netinkamai, blogai ir pan. Akivaizdu, kad kišdama vaikui maistą mama pati patiria įtampą, išgyvena sunkius jausmus, todėl komentaras apie jos elgesį ne padės, o greičiausiai vers priešintis. Be to, kai pro šalį eidama kita mama komentuoja mano elgesį, ji – sąmoningai ar ne demonstruoja savo pranašumą. Įvardydama vaiko jausmus bandyčiau stabdyti netinkamą tėvų elgesį.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.