Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia

Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

TIKRAS NUTIKIMAS

Šia istorija savo feisbuko profilyje pasidalijo garsi fotografė Agnė Gintalaitė. Daugybę žmonių ji privertė susimąstyti, o kaip elgčiausi aš.

„Gerai apsirengusi, tvarkinga mamytė staugianti ir kratanti kūdikį už dviejų žingsnių nuo manęs. Ji rėkia kažką apie tai, kad reikia valgyti. Vaikas kokių pusantrų metų, klykia. Apsidairau, bet ant gretimo suoliuko – tik bobutės, kažką valgančios iš polietileno maišelių. Apsigraibau kišenes, kaip tyčia, pamiršau telefoną. Žodžiu, neturiu jokio profesinio ginklo, jokio elektroninių įrodymų rinkiklio. Bet daryt kažką juk reikia!

Pirma mano reakcija, žinau, buvo nelabai. Pasiteirauti, ar ta moteris yra vaiko mama ar auklė, nebuvo labai geras ėjimas. Pasiūlymas verčiau atiduoti vaiką į vaikų namus, kuriuose jį kas nors tikrai mylės, irgi nebuvo labai apgalvotas. Bet jos agresija nukrypo į mane ir vaikutis nurimo.

Gerai. Išsilieti jai reikia.

Susitvardžiau, „įjungiau“smegenis ir palinkėjau geros nuotaikos, nerėkti ant vaiko.

Bet ji nesiliovė, kartojo viską, ką jai sakiau, tik priešingai: pasiūlė Pitą (mano šunį) atiduoti į prieglaudą (!) ir rėkė, nesustojo, kaltino, kad sugadinau jai nuotaiką ir išvis kodėl kišuosi į svetimus reikalus.

Stovėjau ir spoksojau į tą moterį, nes tiek ji turėjo pykčio, kad įsiterpti negalėjau.

Bet nenuėjau, laukiau, kol „išsisems“. Vis mėginau ramiai paaiškinti, kad vaikas yra per mažas apsiginti ir kad ne tik aš kišuosi ir kišiuosi, bet jei ji taip elgsis toliau, ir kiti žmonės netylės.

Tačiau kiti tylėjo.

Bobulės ant gretimo suolo kišosi, bet ne į reikalą, o veidus į maišelius, kuriuose kažką kramtė ir rijo.

Kišausi, bet kas iš to? Kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis tinkamai?“

Psichologė Dovilė Jankauskienė: „Sakykite tai, ką matote“

„Tokios situacijos yra iššūkis, juk ne visada žinome, kas iš tikrųjų įvyko, matome tik įvykio fragmentą. Tačiau jei netinkamas elgesys yra akivaizdus, sveiko žmogaus reakcija į tai, ką jis mato, yra prieiti ir tiesiog paklausti: „Kas gi čia vyksta? Iš šono atrodo, kad vaikas yra skriaudžiamas.“ Nereikia jokių komentarų, aiškintis, kieno tai reikalas, tik pasakyti, kad tai, ką matote, jums kelia nerimą.

Man atrodo, kad tai svarbiausia: sukelti socialinę gėdą ir paprašyti elgtis tinkamai. Gali būti, kad tai mamai tiesiog reikia duoti laiko atsipeikėti, paklausę, kas gi čia vyksta, mes tai ir padarome. Nereikia tikėtis, kad į pastabą bus sureaguota maloniai, tačiau net jei vaiko skriaudikas pradės rėkti, keikti jus, grasinti ir pan., mes būsime pasiuntę jam žinutę, kad šitaip elgtis negalima.

Kartais užtenka tiesiog sustoti ir įdėmiai stebėti tai, kas vyksta, ir netinkamas elgesys slopsta.“

Psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė: „Jūs turbūt prastai jaučiatės?“

„Jei žmogus, pastebėjęs netinkamą elgesį su vaiku, nepraėjo pro šalį, o priėjo ir pasakė, kad taip elgtis negalima, jis jau padarė labai daug.

Nereikia auklėti, tiesiog pasakyti: „Jūs skriaudžiate vaiką“, galime paklausti: „Jūs pati turbūt labai prastai jaučiatės?“ Kartais smurtauja mums labai artimos aplinkos mamos, pavyzdžiui, supykusios timpteli už rankos, pakrato suėmusios už petukų, pliaukšteli per užpakalį arba rėkia. Labai dažnai mes bijome jai ką nors pasakyti, kad neįžeistume jos jausmų, tačiau turime pagalvoti apie galimas nutylėjimo pasekmes. Mes bijome tą mamą supykdyti, bet ji jau ir taip yra supykusi. Ar gali supykti dar labiau? Reaguodami atitraukiame mamos pyktį nuo vaiko į save. Mes, suaugusieji, jos pyktį tikrai lengviau atlaikysime.“

Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia
© Fotolia nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Tai mūsų reikalas“

„Jei pastebėjome smurtą prieš vaiką gatvėje ar parke, kviesti tarnybas gali būti keblu, kol jos atvažiuos, smurtautojai gali būti išsivaikščioję. Gali būti sunku įrodyti, kad vaikui pliaukštelėjo, ant jo šaukė... Tačiau jei girdite, kad kaimynų vaikai labai dažnai verkia, klykia, jums neramu, nes nesuprantate, kas vyksta, kyla įtarimų, būtina nedelsti ir apie tai informuoti miesto, miestelio ar rajono savivaldybės vaiko teisių skyrių. Galima skambinti arba parašyti el. laišką, nebūtina prisistatyti, galima paprašyti slaptumo – tai visiškai normalu. Svarbu įvardyti bėdą. Vaiko teisių specialistai apsilankys tuose namuose ir pažiūrės, kas vyksta. Jie privalo reaguoti į kiek­vieną pranešimą. Mat gali būti, kad vaikas rėkia, nes turi sveikatos bėdų, bet gal iš tikrųjų išgelbėsite žmogų, nes mušti yra tėvų gyvenimo būdas.

Įstatymu yra numatyta, kad kiekvieno žmogaus pareiga matant vaiko teisių pažeidimą pranešti apie tai. Nėra taip, kad aš noriu – pranešu, nenoriu – nepranešu, nes tingiu arba man tai nerūpi. Ne, aš privalau. Ši pareiga yra įrašyta vaiko teisių apsaugos įstatyme. Taigi, jei įpykusi mama parke jums sako, kad tai, ką ji daro su savo vaiku, yra ne jūsų reikalas, drąsiai galite atsakyti, kad tai jūsų reikalas, nes reaguodami vykdote įstatymo numatytą pareigą. Deja, Lietuvoje šiandien įstatymu nėra uždraustos kūno bausmės, tačiau yra tarptautinė sutartis, įstatymas apie tai, kad negalima žeminti žmogaus orumo. O kas yra fizinė bausmė? Žmogaus žeminimas.“

Individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė: „Komentuočiau ne mamos, o vaiko elgesį“

„Stengčiausi nukreipti mamos dėmesį, todėl pirmiausia atkreipčiau dėmesį į vaiką. Stabtelčiau ir pasakyčiau komentarą ne apie mamą, o apie vaiką. Jei jis verkia, tiesiog pasakyčiau: „Atrodo, tau liūdna, nenori valgyti?“ Visos mes, mamos, gerai žinome, kaip mus skaudina kitų komentarai apie mūsų elgesį, apie tai, ką darome netinkamai, blogai ir pan. Akivaizdu, kad kišdama vaikui maistą mama pati patiria įtampą, išgyvena sunkius jausmus, todėl komentaras apie jos elgesį ne padės, o greičiausiai vers priešintis. Be to, kai pro šalį eidama kita mama komentuoja mano elgesį, ji – sąmoningai ar ne demonstruoja savo pranašumą. Įvardydama vaiko jausmus bandyčiau stabdyti netinkamą tėvų elgesį.“

Naujienų prenumerata
Diskusijų platforma laikinai išjungta. Prašome pabandyti vėliau.

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.