Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia

 (23)
Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

TIKRAS NUTIKIMAS

Šia istorija savo feisbuko profilyje pasidalijo garsi fotografė Agnė Gintalaitė. Daugybę žmonių ji privertė susimąstyti, o kaip elgčiausi aš.

„Gerai apsirengusi, tvarkinga mamytė staugianti ir kratanti kūdikį už dviejų žingsnių nuo manęs. Ji rėkia kažką apie tai, kad reikia valgyti. Vaikas kokių pusantrų metų, klykia. Apsidairau, bet ant gretimo suoliuko – tik bobutės, kažką valgančios iš polietileno maišelių. Apsigraibau kišenes, kaip tyčia, pamiršau telefoną. Žodžiu, neturiu jokio profesinio ginklo, jokio elektroninių įrodymų rinkiklio. Bet daryt kažką juk reikia!

Pirma mano reakcija, žinau, buvo nelabai. Pasiteirauti, ar ta moteris yra vaiko mama ar auklė, nebuvo labai geras ėjimas. Pasiūlymas verčiau atiduoti vaiką į vaikų namus, kuriuose jį kas nors tikrai mylės, irgi nebuvo labai apgalvotas. Bet jos agresija nukrypo į mane ir vaikutis nurimo.

Gerai. Išsilieti jai reikia.

Susitvardžiau, „įjungiau“smegenis ir palinkėjau geros nuotaikos, nerėkti ant vaiko.

Bet ji nesiliovė, kartojo viską, ką jai sakiau, tik priešingai: pasiūlė Pitą (mano šunį) atiduoti į prieglaudą (!) ir rėkė, nesustojo, kaltino, kad sugadinau jai nuotaiką ir išvis kodėl kišuosi į svetimus reikalus.

Stovėjau ir spoksojau į tą moterį, nes tiek ji turėjo pykčio, kad įsiterpti negalėjau.

Bet nenuėjau, laukiau, kol „išsisems“. Vis mėginau ramiai paaiškinti, kad vaikas yra per mažas apsiginti ir kad ne tik aš kišuosi ir kišiuosi, bet jei ji taip elgsis toliau, ir kiti žmonės netylės.

Tačiau kiti tylėjo.

Bobulės ant gretimo suolo kišosi, bet ne į reikalą, o veidus į maišelius, kuriuose kažką kramtė ir rijo.

Kišausi, bet kas iš to? Kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis tinkamai?“

Psichologė Dovilė Jankauskienė: „Sakykite tai, ką matote“

„Tokios situacijos yra iššūkis, juk ne visada žinome, kas iš tikrųjų įvyko, matome tik įvykio fragmentą. Tačiau jei netinkamas elgesys yra akivaizdus, sveiko žmogaus reakcija į tai, ką jis mato, yra prieiti ir tiesiog paklausti: „Kas gi čia vyksta? Iš šono atrodo, kad vaikas yra skriaudžiamas.“ Nereikia jokių komentarų, aiškintis, kieno tai reikalas, tik pasakyti, kad tai, ką matote, jums kelia nerimą.

Man atrodo, kad tai svarbiausia: sukelti socialinę gėdą ir paprašyti elgtis tinkamai. Gali būti, kad tai mamai tiesiog reikia duoti laiko atsipeikėti, paklausę, kas gi čia vyksta, mes tai ir padarome. Nereikia tikėtis, kad į pastabą bus sureaguota maloniai, tačiau net jei vaiko skriaudikas pradės rėkti, keikti jus, grasinti ir pan., mes būsime pasiuntę jam žinutę, kad šitaip elgtis negalima.

Kartais užtenka tiesiog sustoti ir įdėmiai stebėti tai, kas vyksta, ir netinkamas elgesys slopsta.“

Psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė: „Jūs turbūt prastai jaučiatės?“

„Jei žmogus, pastebėjęs netinkamą elgesį su vaiku, nepraėjo pro šalį, o priėjo ir pasakė, kad taip elgtis negalima, jis jau padarė labai daug.

Nereikia auklėti, tiesiog pasakyti: „Jūs skriaudžiate vaiką“, galime paklausti: „Jūs pati turbūt labai prastai jaučiatės?“ Kartais smurtauja mums labai artimos aplinkos mamos, pavyzdžiui, supykusios timpteli už rankos, pakrato suėmusios už petukų, pliaukšteli per užpakalį arba rėkia. Labai dažnai mes bijome jai ką nors pasakyti, kad neįžeistume jos jausmų, tačiau turime pagalvoti apie galimas nutylėjimo pasekmes. Mes bijome tą mamą supykdyti, bet ji jau ir taip yra supykusi. Ar gali supykti dar labiau? Reaguodami atitraukiame mamos pyktį nuo vaiko į save. Mes, suaugusieji, jos pyktį tikrai lengviau atlaikysime.“

Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia
© Fotolia nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Tai mūsų reikalas“

„Jei pastebėjome smurtą prieš vaiką gatvėje ar parke, kviesti tarnybas gali būti keblu, kol jos atvažiuos, smurtautojai gali būti išsivaikščioję. Gali būti sunku įrodyti, kad vaikui pliaukštelėjo, ant jo šaukė... Tačiau jei girdite, kad kaimynų vaikai labai dažnai verkia, klykia, jums neramu, nes nesuprantate, kas vyksta, kyla įtarimų, būtina nedelsti ir apie tai informuoti miesto, miestelio ar rajono savivaldybės vaiko teisių skyrių. Galima skambinti arba parašyti el. laišką, nebūtina prisistatyti, galima paprašyti slaptumo – tai visiškai normalu. Svarbu įvardyti bėdą. Vaiko teisių specialistai apsilankys tuose namuose ir pažiūrės, kas vyksta. Jie privalo reaguoti į kiek­vieną pranešimą. Mat gali būti, kad vaikas rėkia, nes turi sveikatos bėdų, bet gal iš tikrųjų išgelbėsite žmogų, nes mušti yra tėvų gyvenimo būdas.

Įstatymu yra numatyta, kad kiekvieno žmogaus pareiga matant vaiko teisių pažeidimą pranešti apie tai. Nėra taip, kad aš noriu – pranešu, nenoriu – nepranešu, nes tingiu arba man tai nerūpi. Ne, aš privalau. Ši pareiga yra įrašyta vaiko teisių apsaugos įstatyme. Taigi, jei įpykusi mama parke jums sako, kad tai, ką ji daro su savo vaiku, yra ne jūsų reikalas, drąsiai galite atsakyti, kad tai jūsų reikalas, nes reaguodami vykdote įstatymo numatytą pareigą. Deja, Lietuvoje šiandien įstatymu nėra uždraustos kūno bausmės, tačiau yra tarptautinė sutartis, įstatymas apie tai, kad negalima žeminti žmogaus orumo. O kas yra fizinė bausmė? Žmogaus žeminimas.“

Individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė: „Komentuočiau ne mamos, o vaiko elgesį“

„Stengčiausi nukreipti mamos dėmesį, todėl pirmiausia atkreipčiau dėmesį į vaiką. Stabtelčiau ir pasakyčiau komentarą ne apie mamą, o apie vaiką. Jei jis verkia, tiesiog pasakyčiau: „Atrodo, tau liūdna, nenori valgyti?“ Visos mes, mamos, gerai žinome, kaip mus skaudina kitų komentarai apie mūsų elgesį, apie tai, ką darome netinkamai, blogai ir pan. Akivaizdu, kad kišdama vaikui maistą mama pati patiria įtampą, išgyvena sunkius jausmus, todėl komentaras apie jos elgesį ne padės, o greičiausiai vers priešintis. Be to, kai pro šalį eidama kita mama komentuoja mano elgesį, ji – sąmoningai ar ne demonstruoja savo pranašumą. Įvardydama vaiko jausmus bandyčiau stabdyti netinkamą tėvų elgesį.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų pasitikėjimas savimi: ką svarbu žinoti tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.